Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„Reikia nenustoti sėti, o augimą duos Viešpats“

Vyskupas nominatas Algirdas Jurevičius rugpjūčio 5-ąją aukoja Kristaus Atsimainymo atlaidų šv. Mišias Kaišiadorių Katedroje. Dešinėje – vysk. Juozas Matulaitis ir kun. Povilas Narijauskas Daliaus Šatrausko nuotrauka

Jau skelbėme, kad Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas JUREVIČIUS liepos 2 dieną popiežiaus Pranciškaus paskirtas Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru, suteikiant jam Materianos vyskupo titulą. Rugpjūčio 19-ąją Kauno Arkikatedroje Bazilikoje 15 valandą vyks jo konsekracijos iškilmės. Jų išvakarėse vyskupas nominatas mielai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Papasakokite apie tėvus, senelius. Ką jie dirbo? Ar buvote vienturtis vaikas? Vaikai dažnai bendrauja su pusseserėmis, pusbroliais. O kaip buvo Jums?

Mano tėvai gyveno kartu su seneliais, turėjusiais ūkį. Senelis labai mėgo arklius, todėl visuomet jų laikė. Dar turėjo karvių, kiaulių, avių ir vištų. Nuo vaikystės mano vasarų užsiėmimas buvo išvesti į ganyklą karvę, ją pagirdyti, o vakare – parvesti į tvartą. Vėliau šias pareigas perdaviau jaunesnei seseriai Rimai.

Religijos laisvė – politikos prioritetas

JAV valstybės departamento surengta tarptautinė Vašingtono konferencija

Mindaugas Buika

Vašingtono religijos laisvės konferencijoje kalba JAV viceprezidentas Maikas Pensas, kairėje – JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas

Globalinis karas prieš krikščionybę

Šventasis popiežius Jonas Paulius II, prieš 25 metus iškilmingai sutiktas Lietuvos sostinėje Vilniuje, pirmiausia pripažino, kad visam krikščioniškam pasauliui lietuvių tauta yra brangi kaip „tyli karštos meilės liudininkė religijos laisvei“. Patvirtinęs, kad religijos laisvė „yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas“, Šventasis Tėvas tuomet sakė, kad, „gindama šią laisvę, katalikiškoji Lietuva išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė“. Tai svarbu prisiminti ne tik nurodant tragišką XX amžiaus istoriją, pareikalavusią 45 milijonų krikščionių smurtinių mirčių (vien tik buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo nužudyta daugiau kaip 33 milijonai Kristaus išpažinėjų). Ir XXI amžiuje nemaža dalis iš 2,5 milijardo pasaulio krikščionių patiria diskriminaciją, nuolatinius persekiojimus ar žūtį (100 tūkstančių kasmetinių aukų) vien dėl ištikimybės savajam tikėjimui. Žmogaus teisių padėties tyrimai patvirtina, kad keturi penktadaliai religijos laisvės pažeidimų pasaulyje yra nukreipti prieš mūsų tikėjimo brolius ir seseris. Todėl galima pritarti žymaus amerikiečių religinio gyvenimo apžvalgininko Džono Aleno (John L. Allen) išvadai, jog šiuo metu vyksta tikras globalinis karas prieš krikščionybę. Kalbama ne tik apie akivaizdų islamiškojo fundamentalizmo priešiškumą bei išlikusio komunistinio ateizmo problemas (pavyzdžiui, Kinijoje), bet ir stiprėjančius teisinius ir politinius iššūkius sekuliarizuotuose Vakaruose, kur krikščioniškąjį tikėjimą stengiamasi išstumti iš viešojo gyvenimo ar net visiškai ištrinti iš tautų istorinės atminties.

Jos į dangų Ėmimas – mūsų likimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai švenčiame Žolinę, bažnyčiose skaitoma Evangelija byloja apie Švč. Mergelės Marijos apsilankymą pas giminaitę Elzbietą. Šių šventų moterų susitikimas bei bendrystė Viešpatyje buvo vienas iš svarbiausių jų žemiškos kelionės etapų, nes Elzbieta, besilaukianti Jono Krikštytojo, kuris pasauliui parodys Atpirkėją, susitiko su nėščia Mergele Marija, kuriai šv. popiežius Jonas Paulius II skirs šiuos žodžius: „Sužavėdama visus sukurtuosius, Tu pagimdei Tą, kuris sukūrė Tave!“

Dėl Marijai skirto tikslo tapti ne tik Išganytojo, bet ir visos žmonijos Motina, savo vaikams trokštančia didžiausios dovanos – pomirtinio amžinojo gyvenimo Dieve – neabejojame, kad Ta, kuri nuo pat prasidėjimo momento buvo be nuodėmės, pasak mąstytojo Antano Maceinos, „buvo laisva ir nuo asmenybės suskilimo mirties metą. Pastarąją žemiškojo kelio akimirką Marija buvo paimta į dangiškąją garbę, vadinasi, perkelta į palaimintąją baigties būseną, perkeičiant visą jos būtybę ir išvaduojant ją iš žemiškosios egzistencijos varžtų bei netobulybių. Marija dabar yra tokioje būsenoje, kurioje bus Kristui ištikima žmonija po visuotinio prikėlimo ir pasaulio perkeitimo“. Šventajame Rašte užsimenama apie senolį Enochą, kuris dėl artimumo Dievui, buvo paimtas į Jo buveines (žr. Pr 5, 24); ir ypač vaizdingai aprašomas pranašo Elijo viesulu į dangų kilimas (žr. 2 Kar 2, 11). Tai – išskirtinis Viešpaties savo ištikimų tarnų pagerbimas, kuris negali prilygti Dievo Gimdytojos su kūnu ir siela Ėmimo į dangų garbei. Nors Biblijoje nėra tiesiogiai minimas Jos paėmimas Tenai, iš kur negrįžtama čionai (beje, kol patys neatsidūrėme amžinybėje, visada dangaus sąvoka bus savaip abstrakti), bet dėl to, kad Moteris, apsisiautusi saule, „pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda“ (Apr 12, 5), Marija, atsidūrusi tikrosios Saulės – negęstančios Visagalio šviesos – epicentre, visada esti ir mūsų būsimojo išaukštinimo pirmavaizdis.

Žemaičių Kalvarijoje – didieji Lietuvos 100-mečio atlaidai

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS

Einamas Kryžiaus kelias

Šie metai ypatingi – švenčiame Lietuvos valstybingumo 100-metį, minime Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, stebuklingojo paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejų. Šiemet sukanka 30 metų, kai Žemaičių Kalvarijos (sovietmečiu vadintos Varduva) bažnyčiai šventasis popiežius Jonas Paulius II suteikė Bazilikos titulą. Be to, minime 25-ąsias šio Popiežiaus vizito į Lietuvą metines.

Pradžia – Panų kalne

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kaip įprasta, prasidėjo liepos 1 dieną 14 val. šv. Mišiomis Panų Kalne. Į šią sakralią vietą rinkosi gausus būrys maldininkų ir Marijos legiono narių. Kankines merginas ir moteris menančioje vietoje, kur stovi koplyčia, šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė Telšių vyskupijos Marijos legiono dvasios vadas kan. Andriejus Sabaliauskas. Giedojo Alsėdžių parapijos bažnytinis choras, vadovaujamas vargonininkės Jolantos Brazdeikienės. Paskui maldininkai procesijos būdu su vėliavomis, giedodami giesmes, kalbėdami maldas patraukė į Žemaičių Kalvarijos šventovę. Čia 19 val. iškilmingomis šv. Mišiomis bei Mišparais pradėti jubiliejinių metų Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.

Kunigui Žolinė – triguba šventė

Romas Bacevičius

Kun. Gintaras Urbštas Ričardo Šaknio nuotrauka

Per Žolinę sukako 45 metai, kai 1973 m. rugpjūčio 15 d. Gegužių kaime, Kriūkų apylinkėje, Ilguvos parapijoje, gimė Gintaras Urbštas, dabar Garliavos klebonas. Jis – jauniausias vaikas šeimoje. Turi du brolius. Dar prieš pradėdamas lankyti mokyklą ėmė bendrauti su tuometiniu Ilguvos klebonu kun. Jonu Malinausku MIC, patarnauti šv. Mišioms ir vis galvodavo apie kunigo pašaukimą. Jam patiko tai, kas vyksta bažnyčioje. Jo mama visuomet skatindavo lankyti bažnyčią ir, jei tik reikia, neatsisakyti padėti klebonui. Vaikas iš kun. J. Malinausko MIC girdėjo, kad „būti kunigu – kilniausias poelgis ant svieto, tai kilniau ir už karalių“. Be to, įtaką darė ir aplinkinių parapijų kunigų tarnystė, ypač tuometinis Lekėčių klebonas kun. Jonas Bučinskas, šventieji ir kiti drąsūs krikščionys, apie kuriuos perskaitydavo Ilguvos bažnyčioje veikusioje, aišku, be tuometinės valdžios leidimo, bibliotekėlėje esančiose knygose. Ir jau paauglys Gintaras išgirdo Kristaus balsą: „Sek paskui mane“.

Savaitė su malda marijonų centre

Prie palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC pašventino padėkos ženklus – votus

Atlaidai Marijampolėje, skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC įžengimo į Vilniaus vyskupo sostą 100-mečiui

Liepos 8–15 dienomis Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje vyko kasmetinis Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo palaimintuoju minėjimas. Visą savaitę plūdo minios tikinčiųjų, piligrimų, panorusių pamąstyti, pasimelsti, pabūti Dievo ir Palaimintojo artumoje.

Liepos 8-oji, sekmadienis, buvo pirmoji atlaidų diena. Tradiciškai ji būna padėkos už patirtas malones ir šeimų diena. Šv. Mišių aukai to sekmadienio vidurdienį vadovavo Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC. Po šv. Mišių jau prie Palaimintojo altoriaus jis pristatė dvasinius ir fizinius pagijimus patyrusių žmonių liudijimus, pašventino padėkos ženklus – votus. Savo išgyvenimus ir Dievo malonę užtariant Palaimintajam liudijo keletas tikinčiųjų.