Medžiai iš mėgintuvėlio

Didelis miškų produktyvumas, gera medienos kokybė, medžių atsparumas vėjams, ligoms, kenkėjams - tai uždaviniai, kuriuos daug metų sprendžia Lietuvos miškų institutas, įsikūręs prie žaliuojančių miškų Kauno rajono Girionių gyvenvietėje. Dabar šie darbai dar labiau suaktyvėjo - institute įkurta nauja, šių dienų reikalavimus atitinkanti Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija. Ji gyvuoja dar neseniai, tačiau šio mokslo padalinio reikalingumu abejoti netenka. Laboratorijos vedėja doc. dr. Sigutė Kuusienė sako, kad šiuo metu institutas dideliais finansiniais ištekliais pasigirti negali, tačiau laboratorijai įkurti bei išlaikyti lėšų surasta. Tai paakino gyvenimo būtinybė, spartėjanti visų mokslo sričių pažanga. Laboratorijoje atliekami ir bus plėtojami fundamentalūs miško augmenijos tyrimai, pradedant molekule, baigiant visu medžiu, kitais miško augalais. Kaip byloja pats šio mokslo įstaigos pavadinimas, ypač daug dėmesio čia bus skiriama genetinėms, t.y. augalų paveldimumo savybėms.
Mokslininkai pastebėjo, kad įvairios augalų ligos, kenkėjai per gana neilgą laikotarpį prisitaiko prie pakitusių aplinkos sąlygų, keičiasi kai kurios jų savybės, netgi genetiniai požymiai, todėl jie ir toliau kenkia augalams. O medis gyvena ne vieną dešimtį metų, per tiek laiko jo kaip nors reikšmingiau nepakeisi, neįdiegsi tobulesnių genetinių savybių, nebent tik cheminiais ar kitokiais preparatais apginsi jį nuo kenkėjų ar ligų antpuolių. Vis dėlto medis ir toliau lieka nesunkiai pažeidžiamas.
Tad Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorijos specialistų tikslas - skverbtis į medžių paveldimumo paslaptis. Gerai žinoma, kad vienas koks nors medis yra atsparesnis ligoms, kenkėjams už kitus, jis sparčiau auga, jo mediena kokybiškesnė ir pan. Tad reikia vieno medžio gerąsias savybes perkelti į kitą, išauginti naujos kartos medžių, kurie turėtų daug daugiau gerųjų savybių. Bet kaip surasti tą vertingąjį geną ar jų grupę, kuri daro įtaką medžio atsparumui, padeda nugalėti ligas, nulemia jo savybes? Kaip tik tokiomis paieškomis ir užsiima laboratorijos darbuotojai. Medžių genų indentifikavimas, poligeninių požymių (genai daro įtaką kuriai nors augalo savybei) nustatymas, genų bankų sukūrimas - tai šios ir ateinančių dienų laboratorijos specialistų rūpestis. Tam pasitarnauja turimos žinios, bendravimas su kitais pasaulio mokslininkais, pažangi, nors ir brangi mokslo įranga, atkaklumas ir kruopštumas.
Štai vienoje patalpoje įrengta operacinė. Čia yra kone viskas, jautiesi kaip tikroje ligoninėje. Ant operacinio stalo sterilioje aplinkoje (pučiamas sterilus oras) spirite išmirkytais skalpeliais iš genetiškai ištirto ir pasirinko augalo išpjaunamas mažytis ūgliukas. Tai - būsimasis eksplantas. Dar po kelių operacijų mažylis ūgliukas keliauja į kitą patalpą. Joje - gausybė laboratorinių mėgintuvėlių, kuriuose ir auga išoperuotieji ūgliukai. Mėgintuvėliuose yra visa, ko reikia mažyliams, jų vystymuisi. Tai - visi augimo reguliatoriai. Šiose terpėse ūgliukai po tam tikro laiko virsta miniatiūriniais medžiais. Beje, jų mitybai naudojamos nepaprasto tikslumo svarstyklės. Jomis kiekvieno maisto davinio norma atseikėjama keturių skaitmenų po nulio tikslumu... Tuose mėgintuvėliuose regime drebulę, pušį, guobą, dar kitokį medį, tik jie - miniatiūriniai, mūsų akiai atrodo neįprastai. O štai visu savo gražumu puikuojasi skaisti rausva rožė. Net nesitiki, kad ji gali būti tokia mažytė.
Čia, tuose mėgintuvėliuose, kaupiama medžių, kitų augalų selekcinė - reprodukcinė medžiaga, ji dauginama. Iš mėgintuvėlio, atėjus metui, miniatiūrinis augalėlis perkeliamas į šiltnamį, o dar vėliau - į lauką, miško daigyną. Šie laboratorijos sąlygomis gimę medžiai pasižymi geromis genetinėmis savybėmis, yra tiesiog unikalūs. Aišku, kad ši laboratorija neaprūpins visų mūsų šalies miškų tokia ypatinga sodinamąja medžiaga. Atlikus visus tyrimus, padarius daug kitų darbų, teks susirūpinti, kaip pasiekti, kad mūsų miškai dar labiau sutvirtėtų, išgražėtų. Vėl prireiks naujų žmonių, naujų pastangų.
Laboratorijos vadovė S.Kuusienė kalba apie įvairių augalų formų klonavimą, kitus perspektyvius miškininkystės tobulinimo klausimus. Planų - daug ir jie realūs.

Benjaminas ŽULYS

Girionys, Kauno rajonas

© 2001 "XXI amžius"