|
Meilės buveinė žemėje
Yra Lietuvoje tokia paslaptinga vieta,
kur žmogus ir kentėdamas jaučiasi laimingas. Ta meilės ir ramybės
buveinė - Valkininkų geležinkelio stoties gyvenvientėje, miško
prieglobstyje esanti sanatorija. Mes, ligoniai, ją tebevadiname
kardiologine ligonine, nes čia gydomi tie, kurių širdeles palietė
chirurgo skalpelis. Vienų dar žaizdos neužgiję, žingsneliai tokie
netvirti, kitų - jau randeliai širdy. Mus, tuos sužeistus žmones,
gerumo aura apgaubia visi: gydytojai, seselės, masažistės, šeimininkėlės,
slaugutės, valgyklos padavėjos ir virtuvės virėjos. Šio gerumu
ir rūpestingumu neaplenkiamo kolektyvo siela ir visų atrama yra
direktorius, vyr.gydytojas Modestas Juozaitis. Apie jį, kaip neeilinę
asmenybę, net nedrąsu kalbėti. Ką gali pasakyti samanėlė apie
ąžuolą? Gal ir gali, nes jie abu šlovina Kūrėją. Taigi gerbdama
jo privatumą, kuklumą daug nepasakosiu. Tik noriu pasakyti, kad
jo dvasios turtų gelmę gali pajusti, kai jis kukliai tarp ligonių
įsijungia į sudabartintą Jėzaus Auką... Jo, save užmirštančios
meilės pulsą labiausiai pajunti drauge stovint po Jėzaus kryžiumi,
prie kenčiančiojo lovos, taip pat tapusios jo kryžiumi, jo, tarsi
Apvaizdos visur suspėjančio, visur esančio. Jo vidinę giedrą gali
pajusti iš tarsi prilaikytos šypsenos, tokios panašios į Tėvo
namus iškeliavusio kunigo J.Zdebskio, beje, svarbiausią - ir dvasios.
|
Valkininkų sanatorijos antrajame aukšte, kairiajame
kampe, veikia koplytėlė
|
|
Duosi žemei - ji tuo pačiu atsilygins
Opias žemės ūkio vystymo problemas
gvildena Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo darbuotojai
- 19 mokslininkų.
Rūgščioje dirvoje augalai prastai
dera
Profesorius habilituotas daktaras
Edmundas Lapinskas, Vėžaičių filialo direktoriaus pavaduotojas
moksliniam darbui, sakė, jog rūgščių dirvų kalkinimas - labai
veiksminga priemonė. Tai padarius, normalų dirvožemį galima išlaikyti
kokius aštuonerius metus ir jame įmanoma auginti daugelį žemės
ūkio augalų.
Rūgštaus lietaus debesys dažniausiai atslenka iš Vakarų Europos
ir pirmiausia jų poveikį pajunta Žemaitija. Taip išplaunama daug
vertingų mineralinių medžiagų. Nekalkintoje dirvoje auga bulvės,
avižos, pakenčiamai - rugiai, bet nedera ankštinės kultūros, kviečiai,
šakniavaisiai.
Prof.E.Lapinskas pradedančiam ūkininkui patarė pirmiausia išsitirti
dirvožemį. Tai atlieka Kauno agrocheminių tyrimų centras. Iš dirvožemio,
jeigu jo reljefas margas, reikia imti kuo daugiau mėginių. Į Kauną
reikia atvežti apie 0,5 kg išdžiovinto dirvožemio. Jį ištyrę centro
darbuotojai pasako, kuo tręšti žemę.
Ar rūgšti dirva, gali nustatyti ir pats ūkininkas. Tokioje žemėje
auga rūgštynės, asiūkliai. Vėžaičių filialo mokslininkai ūkininkams
teikia nemokamą konsultaciją. Juos galima išsikviesti į namus,
bet jų kelionę turės apmokėti ūkininkas. Žemės kalkinimo klausimais
pavasarį rajone ar apskrityje vyksta seminarai. Į juos atvažiuoja
60-80 ūkininkų.
Vieno hektaro dirvos kalkinimas, įskaitant medžiagas, kainuoja
apie tūkstantį litų. Įdėtos lėšos atsiperka greitai, kartais per
metus.
|
VProfesorius Edmundas Lapinskas ragina susilaikyti
nuo Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams
|
|
Medžiai iš mėgintuvėlio
Didelis miškų produktyvumas, gera
medienos kokybė, medžių atsparumas vėjams, ligoms, kenkėjams -
tai uždaviniai, kuriuos daug metų sprendžia Lietuvos miškų institutas,
įsikūręs prie žaliuojančių miškų Kauno rajono Girionių gyvenvietėje.
Dabar šie darbai dar labiau suaktyvėjo - institute įkurta nauja,
šių dienų reikalavimus atitinkanti Molekulinės genetikos ir biotechnologijos
laboratorija. Ji gyvuoja dar neseniai, tačiau šio mokslo padalinio
reikalingumu abejoti netenka. Laboratorijos vedėja doc. dr. Sigutė
Kuusienė sako, kad šiuo metu institutas dideliais finansiniais
ištekliais pasigirti negali, tačiau laboratorijai įkurti bei išlaikyti
lėšų surasta. Tai paakino gyvenimo būtinybė, spartėjanti visų
mokslo sričių pažanga. Laboratorijoje atliekami ir bus plėtojami
fundamentalūs miško augmenijos tyrimai, pradedant molekule, baigiant
visu medžiu, kitais miško augalais. Kaip byloja pats šio mokslo
įstaigos pavadinimas, ypač daug dėmesio čia bus skiriama genetinėms,
t.y. augalų paveldimumo savybėms.
|
|
|