Žvengia žirgai lankoj
Krakių žemės ūkio bendrovė,
be augalininkystės ir gyvulininkystės verslo, užsiima ir žirgų
auginimu. Lankoje jų ganosi apie 150.
Ristūnams rado prieglobstį
Privatizavus arklidę, Jonavos sporto
klubui "Pasaga" tvarto nuoma tapo nepakeliama. "Pasaga"
buvo priversta ieškotis tinkamesnės vietos. Atvykus pasitarti
su Krakių ŽŪB vadovu Nikolajumi Danilčenka, šis pasiūlė iš jos
pirkti žirgų. Pas naujuosius šeimininkus atkeliavo septyni ristūnai
ir vienas kumeliukas.
Iš Jonavos į Krakes persikėlė dirbti ir garsi Lietuvos vadeliotoja
Vanda Žemaitienė. Per 20 metų ji draugauja su žirgais, žino kiekvieną
jų įnorį. Moteris džiaugėsi, kad čia jai suteiktos puikios sąlygos
dirbti. Kartu su žirgyno brigadininku Albertu Marazu Krakėse ji
rūpinasi sportinių žirgų auginimu ir arklių sporto vystymu.
Kolega - ne iš gatvės paimtas
žmogus
Dabar Krakėse yra 13 sportinių žirgų.
Norint juos tinkamai prižiūrėti, kiekvienam kasdien reiktų skirti
kokias tris valandas. "Kol nuvalai, iššukuoji žirgus, kartais
taip nuvargsti, kad vos kojas bepavelki. Tačiau toks darbas man
yra mielas", - šypsojosi agronominį išsilavinimą turintis
A.Marazas. Beje, šis 49 metų vyras vasarą Raudondvaryje vykusiose
trečiosiose respublikinėse arimo arkliais varžybose užėmė ketvirtą
vietą, o jo išauginta kumelė Jūra tempimo rungtyje neturėjo sau
lygių.
Pasirodo, ir prižiūrėti arklius nėra taip paprasta. Atėjusieji
prašo darbo. Tokiems skiriamas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis.
Kitas nė pusės laiko neištempia, net jeigu ir nėra mėgėjas pagerti.
"Nejaugi pirštu turi rodyti, ką dirbti. Iš dešimt žmonių
vienas gali pritapti prie žirgų. Jiems reikalingas ypatingas atidumas
bei švelnumas", - gyrė savo augintinius žirgus A.Marazas,
nors jį patį žirgai ne kartą yra išmetę iš balno ar kėsinęsi įspirti.
Sportinis žirgas ne ką brangesnis
už kuiną
Vienam arkliui išlaikyti metams reikia
apie 1,5 tūkst. litų. Kol jis užauga, kad būtų galima kinkyti
į plūgą, praeina ne vieneri metai. Šiandien - nedidelė arklių
paklausa. Tinkamą darbui arklį tenka parduoti už tris-šešis tūkstančius
litų. Jo gyvo svorio kilogramo kaina - apie penkis litus. Panašiai
Lietuvoje įvertinti ir sportiniai ristūnai, nors užsienyje už
tokį mokėtų po kelias dešimtis tūkstančių dolerių.
Krakėse netrūksta svečių iš užsienio, tačiau jiems tai - mažai
žinomas kraštas. "Atvykėliams mažoka hipodromo, kurį turime.
Jiems reikalingas padorus viešbutis. Per menkai išreklamuotas
ir žirgynas. O ir Krakės - ne Anykščių kraštas, aplink nėra ežerų,
smėlėtų kalnelių", - kalbėjo A.Marazas.
Joti mėgėjų atsirastų, o šukuoti
arklius sutiktų vienas kitas
Kas moka joti ir sugeba išsilaikyti
balne, tokiam už arklio išjodinėjimą kol kas nereikia mokėti nė
cento. Vietos jaunimas nenoriai eina prajodinti žirgų. "Daugelis
nori iš karto vadelioti arklį, bet tingi jį iššukuoti ar pašerti",
- sakė 26 metus Krakėse gyvenantis, bet iš Pagirių kilęs A.Marazas.
Pasak jo, norint pritraukti turtingų jojikų, reikia turėti ir
puošnesnių pakinktų bei vežimaičių. V.Žemaitienės atsivežtas ir
jai vienos firmos dovanotas vežimėlis kainavo keturis tūkstančius
dolerių.
Savo rankomis A.Marazas yra padaręs vežimėlį su žibintais. Juo
važiavo ne viena Lietuvos įžymybė, o Dusetose per varžybas iš
jo netgi buvo iškritęs Premjeras. Šiaip jau už paprasčiausią,
gana grubiai padarytą apynasrį meistrai prašo 50 litų.
Gyvena Kėdainiuose, bet ilgisi
Jonavos
Vanda Žemaitienė, sportinėse žirgų
lenktynėse iškovojusi 150 aukso medalių, dabar gyvena pas dukrą
Kėdainiuose, bet ją dar vis traukia Jonava, kur prabėgo gražiausi
metai. Moteris apgailestavo, kad ten nėra tinkamų sąlygų dirbti.
Paklausta, ar ji yra kada sušėrusi žirgui, įžymioji vadeliotoja
sakė: "Žirgui turi vadovauti žmogus, tačiau su juo kartais
geriau nei su draugu pasišnekėti".
V.Žemaitienės duktė Vaida Naruševičienė yra baigusi zootechnikos
mokslus. Balne ji sėdi kaip nulieta, tačiau kėdainietė dabar turi
tenkintis menkai apmokamu pardavėjos darbu privačioje parduotuvėje.
V.Žemaitienės augintinė Inga Karkalienė, kuri gyvena Rukloje,
irgi yra prisirišusi prie žirgų.
Žirgus laiko užrakintus
Krakių bendrovėje dirba apie 200
žmonių, bet dalis jų dirba vakarais. Būtini sargai, kad saugotų
sukauptą turtą nuo vagių. Paklausus, ar jie būna ginkluoti, A.Marazas
nepasakojo. Jis prisiminė, kaip kartą važiuodamas atsitiktinai
atpažino pakelėje besiganantį arklį, kuris buvo pavogtas prieš
devynerius metus. A.Marazui pavyko sužinoti, kas dabar jo šeimininkas.
Apie šią vagystę žino ir Kėdainių policija, tačiau painiai surašyti
įstatymai neleidžia vogto arklio grąžinti Krakių bendrovei.
Krakėse nežadama atsisakyti auginti arklių. "Esamo turto
negalima išparceliuoti - jį reikia tobulinti, todėl mūsiškė bendrovė
turėtų žlugti paskutinė", - prognozavo A.Marazas.
Bronius VERTELKA
Krakės, Kėdainių rajonas
© 2001 "XXI amžius"
