Žvengia žirgai lankoj

Krakių žemės ūkio bendrovė, be augalininkystės ir gyvulininkystės verslo, užsiima ir žirgų auginimu. Lankoje jų ganosi apie 150.

Ristūnams rado prieglobstį

Privatizavus arklidę, Jonavos sporto klubui "Pasaga" tvarto nuoma tapo nepakeliama. "Pasaga" buvo priversta ieškotis tinkamesnės vietos. Atvykus pasitarti su Krakių ŽŪB vadovu Nikolajumi Danilčenka, šis pasiūlė iš jos pirkti žirgų. Pas naujuosius šeimininkus atkeliavo septyni ristūnai ir vienas kumeliukas.
Iš Jonavos į Krakes persikėlė dirbti ir garsi Lietuvos vadeliotoja Vanda Žemaitienė. Per 20 metų ji draugauja su žirgais, žino kiekvieną jų įnorį. Moteris džiaugėsi, kad čia jai suteiktos puikios sąlygos dirbti. Kartu su žirgyno brigadininku Albertu Marazu Krakėse ji rūpinasi sportinių žirgų auginimu ir arklių sporto vystymu.

Vanda Žemaitienė vėl tarp žirgų

Ir tegu ilsisi jie Amžinybėje...

Naujose ir gražiai tvarkomose Debeikių miestelio kapinėse geras gabalas ploto vienoje pusėje rezervuotas: nei miestelio, nei aplinkinių kaimų gyventojų, išėjusių Amžinybėn, tenai niekas nelaidoja. Bet ir toje rezervuotoje vietoje vis auga ir auga kapų kauburėliai, rikiuojasi vienodų formų antkapiai.
Ši kapinių dalis palikta Aknystų pensiono globotiniams, kurių po mirties neišsivežė ir nelaidoja kitur tų nelaimėlių artimieji, giminės.
Anksčiau, kai Debeikiuose veikė senosios kapinės, ten buvo per ankšta, tad pensiono globotinių kapus būdavo sunku prižiūrėti, reikiamai sutvarkyti. Naujoje amžinojo poilsio vietoje erdvės daug, todėl kapai nesugrūsti, tvarkingi, pensiono darbuotojai rūpinasi, kad čia žydėtų gėlės, neželtų piktžolės. Kiekvieną kapelį ženklina lentelė su mirusiojo vardu, pavarde, gimimo ir mirties datomis. Kaip mūsų laikraščiui pasakojo Aknystų pensiono direktorius Arūnas Kiaušas, didelių sunkumų dėl kapų tvarkymo nekyla. Mat viena firma yra išsinuomojusi buvusio Akstynų pagalbinio ūkio fermą ir tenai gamina antkapius. Nereikia toli važiuoti, ieškoti meistrų - viskas paruošiama vietoje. Na, o jeigu mirusiojo artimiesiems nepatinka tokie vienodi antkapiai, jie tvarko amžinojo poilsio vietą taip, kaip nori. Todėl jau yra pristatyta įvairių formų paminklinių akmenų ar betoninių paminklų, kryžių, tuos kapus prižiūri mirusiojo artimieji, giminės ar jų pasamdyti debeikiečiai.

Šioje Debeikių kapinių dalyje ilsisi Amžinybėn išėję
Aknystų pensiono globotiniai

Ar teks užarti uogynus?

Nors nelengvai, tačiau mūsų šalies kaimo žmonės greta tradicinių ūkininkavimo sričių - javų auginimo, gyvulininkystės - imasi ir alternatyviojo kaimo verslų. Ne vienas ūkininkas, siekdamas labiau specializuotis naujai pasirinktoje šakoje, tradicinių sričių visai atsisako arba augina vieną kitą gyvulį tik savo reikmėms. Prie pastovumo nuo tėvų ir senelių laikų įpratusiam lietuviui ūkininkui persiorientuoti dirbti, gyventi kitaip nėra lengva, tačiau negailestingi Europos ir pasauliniai rinkos dėsniai nori nenori verčia mąstyti ir veikti kitaip nei anksčiau.

Vienas iš alternatyvaus ūkininkavimo verslų mūsų kaime yra pramoninė uogininkystė. Joje vyrauja braškių bei juodųjų serbentų auginimas. Šias uogas plačiai augina ir Lenkijos, Suomijos, kitų šalių ūkininkai.