Neaiški melioratorių ateitis
Tūkstančio darbininkų armiją
turėjusioje AB "Ariogalos melioracija" dabar triūsia
apie 200 žmonių. Norėdama išsilaikyti, įmonė priversta imtis papildomų
darbų.
Sumažėjo darbų apimtys
"Ariogalos melioracijos"
generalinis direktorius Antanas Siudikas sakė, kad įmonė per metus
atlieka darbų maždaug už 1,2 milijono litų, todėl ji priversta
ieškotis darbo svetur. Raseinių melioratoriai tiesia kelius, stato
valymo įrenginius.
Rajone yra nusausinta apie 100 tūkstančių ha žemės. Tinkamai jų
priežiūrai kasmet būtina turėti apie tris milijonus litų. Kiekvienais
metais nusausindavo apie penkis tūkstančius hektarų šlapių dirvų.
Dabar žemių melioracijai įmonė neturi pinigų.
Biokuro teks palaukti
Įmonė valdo maždaug 500 ha žemės.
Nemaža jos dalis užsėta rapsais.
Įmonės vadovas A.Siudikas - didelis naujovių šalininkas. Sužinojęs,
kad Lietuvoje rengiamasi gaminti biodyzeliną, jis vienas pirmųjų
šalyje naujovę sutiko su entuziazmu. Tačiau šiandien jo mintys
apie biokurą - nekokios.
Iš tonos rapsų įmanoma pagaminti maždaug 300 kg ekologiškai švaraus
kuro. "Ariogalos melioracija" būtų pajėgi jo pagaminti
1000 tonų. Pusę biokuro sunaudotų savo reikmėms, kitą pusę parduotų
ūkininkams. Dabar jo litrą galima pagaminti už 1,7-1,8 lito. Pridėjus
PVM, tokio kiekio kuro kaina būtų apie du litus.
"Sumažinus biokurui PVM ar jo visiškai netaikant, tik tada
apsimokėtų gaminti ekologiškai švarų kurą. Be to, rapsų tonos
kaina privalėtų būti apie 800 litų. Dabar už tokį rapsų kiekį
nemoka 700 litų", - kalbėjo Raseinių melioratorių vadovas.
Biodyzelinui gaminti melioratoriai daug ką pasigamintų patys.
Tačiau, norint pirkti rusiškų ar ukrainietiškų įrengimų, reikalingų
perdirbti rapsus, būtina turėti apie vieną milijoną litų. Melioratoriai
labai bijo banko kreditų. Be valstybės paramos jie neįstengtų
įgyvendinti savo sumanymo - gaminti biodyzeliną.
Trečioji hidroelektrinė - ant
Mūšos upės
Pernai ties Josvainiais, ant Šušvės
upės, melioratoriai pastatė vieno megavato galingumo hidroelektrinę.
Kitą, tik perpus mažesnio galingumo, pastatė ant Obels upės Juodkiškiuose.
Dabar statoma trečioji hidroelektrinė. Ji bus Pakruojo rajone
ant Mūšos upės.
Upių užtvankas, kad prie jų galėtų statyti mažąsias hidroelektrines,
50 metų išsinuomojo norvegai. Jų statyba turėtų atsipirkti per
6-7 metus. Gautą pelną pasiims norvegai. "Galėjo jį paimti
ir lietuviai, su valstybės garantija gavę hidroelektrinių statybai
reikalingą pinigų sumą. Tačiau tai nebuvo padaryta", - apgailestavo
A.Siudikas.
Už Juodkiškiuose pastatytą hidroelektrinę norvegai melioratoriams
liko skolingi 615 tūkst. litų.
Bronius VERTELKA
Ariogala, Raseinių rajonas
© 2001 "XXI amžius"