Seimo komitetas Žemės ūkio rūmuose
Skauduliai ir aktualijos
Įvairiuose pasitarimuose, konferencijose
kalbama, diskutuojama apie žemdirbių organizacijų, kaimo bendruomenių
savivaldą. Ieškoma būdų, galinčių pagyvinti šių bendrijų veiklą,
priartinti ją prie paprasto ūkininko, kiekvieno kaimo žmogaus,
kad šie pajustų deramą valdžios dėmesį. Bet atrodo, kad problemų
ne mažėja, o atsiranda dar daugiau. Dauguma kaimo žmonių sutrikę,
nežino, kaip orientuotis sudėtingoje šių dienų žemės ūkio bei
kaimo politikoje.
Apie šias ir kitas problemas buvo plačiai kalbėta neseniai Kaune,
Lietuvos žemės ūkio rūmuose, įvykusiame Lietuvos Seimo Kaimo reikalų
komiteto išvažiuojamajame išplėstiniame posėdyje. Toks šio komiteto
susitikimas su Žemės ūkio rūmų darbuotojais įvyko pirmą kartą,
nors po rinkimų į Seimą jau praėjo nemažai laiko. Posėdyje buvo
svarstoma šio komiteto, taip pat Žemės ūkio ministerijos ir Žemės
ūkio rūmų atsakomybė - darbuotis Lietuvos kaimo labui, valstybinių
žinybų bei visuomeninių organizacijų pastangos ir darbai, stojant
į Europos Sąjungą, finansavimo reikalai, Seimo bei Vyriausybės
požiūris į žemdirbius. Tai - šios dienos skauduliai ir aktualijos.
Žinoma, visų šių problemų vienu prisėdimu neišspręsi, tačiau geranoriškos
vadinamųjų sąlyčio taškų paieškos - irgi palankus ženklas. Į tai
atkreipė dėmesį Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta,
paminėdamas pagrindinius žemdirbių organizacijų, kaimo bendruomenių
savivaldos plėtros akcentus. Vienas jų - Kaimo reikalų komiteto,
žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų veiklos pertvarkymai,
kad šios pagrindinės žinybos ne dubliuotų viena kitos darbą, o
papildytų. Ypač svarbu, kad kaimui skirti pinigai būtų panaudojami
kuo racionaliau. Taip dar nėra. Čia iškyla ir žemdirbių švietimo
klausimai. Gyvenimas visose šalyse ir visais laikais aiškiai byloja,
kad tik išsilavinęs, apsišvietęs kaimo žmogus gali pasiekti gerų
rezultatų, gauti aukštos kokybės žemės ūkio produkcijos. Žinių
siekimas, tobulėjimas turi trukti visą gyvenimą - tik tada išgyvensime
sudėtingomis laisvos rinkos sąlygomis. Ypač tai svarbu einant
į Europos Sąjungą, niekas paplaukiui mūsų neglostys būnant šioje
tarptautinėje bendrijoje, nes reikalaviami būsią dar didesni.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė
Lietuvos kaimo savivaldos organizacija - žemės ūkio rūmai - galėtų
turėti savo atstovą centrinėje ES būstinėje Briuselyje.
Dabar mūsų šalies žemės ūkyje daug kas esą ne taip, kaip turėtų
būti. Javų derlingumas yra dukart mažesnis negu ES šalyse, pati
žemės reforma vyksta vangiai, kliūva kiti pagrindiniai reikalai.
Būdami Europos Sąjungoje, turėsime įveikti didžiulę konkurenciją,
turėsime tinkamai panaudoti mums skirtą paramą. O laiko iki įstojimo
į ES liko visai nedaug - prognozuojama, kad 2004-aisiais mes jau
būsime šios tarptautinės bendrijos nariai. Ar suskubsime iki to
laiko padaryti visa, ko iš mūsų reikalaujama? G.Kniukšta prognozavo,
kad po dešimties metų Lietuvos kaime ūkininkų sumažės perpus.
Tokia situacija iškels savų problemų, o prieš jas užmerkti akių
nevalia.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas pastebėjo, kad įvairios
respublikos žinybos mažai paiso Rūmų pasiūlymų, reikalavimų. Labiau
pasikliaujama raštais. Štai vien šiemet Žemės ūkio rūmai šalies
Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, įvairioms ministerijoms išsiuntė
apie 900 raštų, o gavo apie 1800. Tiesa, į kai kuriuos Rūmų siūlymus
buvo atsižvelgta, tačiau kai kurių itin reikšmingų nebuvo paisyta.
Pavyzdžiui, Seimas ir Vyriausybė nekreipė dėmesio į siūlymus sureguliuoti
cukraus rinką, taip pat dėl žalos, padarytos javų, linų bei rapsų
pasėliams, dėl Sėklininkystės įstatymo ir kt. Dar didesnė bėda
, kad kartais Vyriausybė pirmiausia priima sprendimus, o po to
svarsto jų tinkamumą, juos aptaria. Taip žmonės klaidinami, jie
murkdomi nežinioje, sumaištyje. Rūmų pirmininkas priminė nepakankamą
Žemės ūkio rūmų finansavimą. Jiems per metus neskiriama nė dviejų
milijonų litų. (Vėliau Seimo narys Vladas Žalnerauskas ir kiti
posėdžio dalyviai patikslino, kad, pavyzdžiui, Alkoholio ir tabako
kontrolės tarnybai skirta šeši milijonai, Žemės ūkio konsultavimo
tarnybai - septyni milijonai litų...)
Šakių rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Juozas Bertašius
kritikavo biurokratinį Žemės ūkio ministerijos aparatą. Anot jo,
kol koks reikšmingas potvarkis iš ministerijos pasiekia ūkininką,
praeina marios laiko. Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis
priminė, kokia galybė valdininkų, tarnautojų sėdi ne vien ministerijoje,
bet ir apskrityse, rajonuose - šių žinybų darbuotojai yra arčiausiai
kaimo. Bet ir čia ne viskas gerai. Daug šnekama, svarstoma, tik
kaimo žmogui nuo to nė kiek ne geriau. Konkretus pavyzdys - žemės
ūkio kooperacija. Nuo šnekų iki apčiuopiamų darbų pasistūmėta
labai mažai. Po Žemės ūkio rūmų sparnu veikia apie šimtas įvairių
asociacijų, draugijų, tačiau tvirtų bendrijų, ministro nuomone,
tarp jų - nedaug. Viena iš veiklesnių yra Lietuvos kaimo turizmo
asociacija, propaguojanti ne vien kaimo turizmą, bet apskritai
skatinanti smulkųjį ir vidutinįjį verslą. Šio susivienijimo vadovė
Irena Sirusienė sakė, kad Lietuvoje gyvuoja 110 įvairiausių verslo
šakų, išradingesni ir veiklesni ūkininkai, ypač turintys nedaug
žemės, šio verslo noriai imasi ir šiaip taip arba ir visai neblogai
verčiasi. Kaime jau veikia apie pusšimtis poilsiui pritaikytų
sodybų, kuriose pernai poilsiavo apie 67 tūkst. žmonių. Meistrai
užsiima įdomiais darbais - vis vienas kitas litas į kišenę. Nauda
ir sau, ir gerą, vertingą daiktą įsigijusiajam.
Kai kurie Seimo nariai teigė, kad vis dėlto ne itin aktyvūs Žemės
ūkio rūmų atstovai rajonuose, nesidomi savo darbu,jo deramai neatlieka,
dar turi papildomų užsiėmimų. Šie specialistai "į rankas"
iš Žemės ūkio rūmų per mėnesį gauna maždaug po 750 litų. Tai ne
itin daug, bet kaimo žmogui, paprastai turinčiam šiek tiek žemės,
vieną kitą gyvulį ir paukštį, tai ir ne visai mažai.
"Seimo nariai mažai nutuokia..."
Posėdyje dalyvavę ūkininkai, asociacijų
vadovai kalbėjo apie žinomas, dažnai svarstomas, tačiau niekaip
neįveikiamas problemas. Ūkininkai mažina savo karvių bandas (visos
šalies mastu - tai dešimtys tūkstančių gyvulių), nes jų laikyti
jau neapsimoka. Krizėje atsidūrė melioracija, iš buvusios veislininkystės
tebėra vien likučiai, sėklininkystė - apsukrių komersantų rankose.
Didžiausią pelną iš žemės ūkio produktų gamybos gauna ne gamintojai,
o perdirbėjai ir prekybininkai. Niekaip nesutvarkoma vidaus rinkos
apsauga, nepažabojama kontrabanda. O Lietuvos daržovių augintojų
asociacijos vadovas, Kauno rajono ūkininkas Kęstutis Bružikas
garbiems Seimo nariams tiesiai šviesiai į akis išdrožė nusistebėjimą
ir pasipiktinimą, kad šie esą mažai nutuokia apie Lietuvos kaimo
gyvenimą, "plaukioja padebesiais", nematydami paprasto
kaimo žmogaus. Ūkininko įsitikinimu, kaimo neišgelbės nei turizmas,
nei smulkūs verslai. "Negi dabar beliko vien šaukštus drožt",
- ironizavo K.Bružikas. "Dauguma kaimo žmonių bijo išgirtosios
SAPARD paramos, nes neaiški kaimo ateities politika, nėra žemės
ūkio vizijos, - sakė jis. - Ir su tokia neaiškia, keliančia nepasitikėjimą
rytdiena Lietuvos kaimas žengia į Europos Sąjungą taip, tarsi
ten mūsų lauktų pieno upės ir medaus krantai".
K.Bružikas sakė, kad šiame susitikime su Seimo Kaimo reikalų komiteto
nariais jis iš Seimo atstovų nieko nauja ir vertinga neišgirdęs.
Jo manymu, Kaimo reikalų komiteto nariai su žemdirbiais turėję
susitikti tuoj pat po rinkimų, o ne praėjus tiek laiko. Belieka
guostis, kad, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Tik ar bus
iš to kokios naudos, nežinia...
Lietuvos ūkininkių draugijos administratorė Guoda Burokienė paprieštaravo
Kaimo reikalų komiteto nariams, kad iš jų nė vienas nedalyvavo
neseniai Žemės ūkio rūmuose įvykusioje šios draugijos neeilinėje
konferencijoje, kurioje Lietuvos kaimo moterys su ašaromis ir
skausmu akyse kalbėjo apie sunkią šeimų padėtį. G.Burokienė Kaimo
reikalų komiteto pirmininkui G.Kniukštai ir žemės ūkio ministrui
J.Kraujeliui bent dabar įteikė konferencijoje priimtą rezoliuciją.
Išplėstiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje Seimo nariai pažadėjo
artimiau bendrauti su Žemės ūkio rūmais. Maža to, ketinta pasirūpinti,
kad Žemės ūkio rūmų gyvavimui, jų veiklai būtų skirta daugiau
lėšų negu dabar. Taip pat pažadėta nemaža finansinė parama "Žemės
ūkio" žurnalo leidybai sustiprinti.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2001 "XXI amžius"