Kaimo moterų džiaugsmai
Žiema į kaimus atnešė trumputį
atokvėpį.
Ant kalniuko sutūpusios gražios Pakertų kaimo sodybos byloja,
jog čia gyvena darbštūs žmonės. Pakertų moterys - išradingos,
kūrybingos, tris namų kertes laikančios sodietės.
Jaukioje pradinės mokyklos salytėje
pamatėme tikrą rankdarbių galeriją. Ilgametė Dainių pradinės mokyklos
mokytoja, dabar pensininkė Genovaitė Švenčionienė eksponavo savo
ilgų rudens vakarų meno kūrinius: spalvingus nertus žaislus, suvenyrus,
paveikslėlius. 93-ejų metų pakertiškė Emilija Kavaliauskienė iš
baltasniegių nėrinių sukūrė tikrą žiemos pasaką.
Katalikių moterų sąjungos Kaišiadorių draugijos narė tokiam gražiam
susitikimui pakertiškes suburia ne pirmą kartą. Susirinkusios
moterys drauge pagieda giesmių, dalijasi savo kūrybiniais sumanymais,
pasikviečia viešnių.
Tą popietę Pakertų kaimo moterys praleido drauge su viešniomis
iš miesto - Kaišiadorių katalikių moterų draugijos narėmis: pirmininke
Marija Šakiene, Genovaite Naudžiūniene, Liuda Guželiene, Zofija
Šiurkiene ir kitomis. Iš šio krašto kilusi G.Naudžiūnienė gražaus
susitikimo proga visas pakvietė sukalbėti dalį rožinio. Ši veikli
katalikė su savo kraštietėmis susitinka dažnai. Neseniai ji buvo
atvykusi pasidalyti maldingos kelionės po Medžiugorję įspūdžiais.
Pasak mokytojos G.Švenčionienės, moterys kaime gali daug nuveikti
kuriant gražius, prasmingus tarpusavio santykius ir aplinką, šviesesnę
savo vaikų ateitį. Ji teigė pažįstanti beveik visas šeimas, iš
kai kurių teko mokyti skaityti ir rašyti ir tėvus, ir vaikus.
Drauge su vyru Vytautu čia ilgai mokytojavo, išėjo į pensiją.
Anot jos, tapo liūdna pagalvojus, ką reikės veikti, kai vakarais
nereikės taisyti pradinukų sąsiuvinių, rengtis pamokoms. Kartą
akys užkliuvo už vienos pažįstamos padovanoto megzto viščiuko.
Panūdo pačiai pamėginti. Juokėsi prisiminusi, jog pirmasis dirbinėlis
buvo panašesnis į veršį nei į viščiuką. Antrasis, trečiasis jau
užkrėtė kūrybiniu virusu. Dabar jos sukurti suvenyrai pasiekė
Jungtines Amerikos Valstijas, Daniją, Norvegiją, Ispaniją. Mokytoja
stebisi, kad iš nebrangių siūlų numegzti dirbinėliai taip patinka
tokių turtingų šalių atstovams, kur parduotuvės, regis, lūžta
nuo grožybių. Savo kūrybos paslaptimis mokytoja mielai pasidalija
su buvusiomis mokinėmis, daugybę darbelių išdovanoja.
Birutė Kavaliauskaitė-Jacinavičienė papasakojo apie savo mamos
Emilijos Kavaliauskienės pomėgį austi, nerti. Nors sulaukusi garbaus
amžiaus, iškentusi tremties vargus ir negandas, senolė kuria originalius
nėrinius be jokių pavyzdėlių ar žurnalų. Sakosi į juos sudėjusi
savo lūkesčius ir godas.
Marytė Jurgilienė pasidžiaugė, kad jos su vyru Stasiu ir šešiomis
dukromis tvarkoma sodyba Pakertuose pripažinta pati gražiausia.
Ji mano, jog kurti grožį ir gėrį galima ir mažuose dalykuose,
bet būtinai reikia pradėti nuo savo artimiausios aplinkos.
Seserys Valerija ir Ona Kelpšienės papasakojo, jog visų jų rūpestis
- kad kasmet kuo gražiau būtų surengtos gegužinės, čia dar vadinamos
"mojavomis", pamaldos Pakertų kultūros namuose. Gyvenvietė
yra tolėliau nuo parapinės Žiežmarių bažnyčios, todėl veiklių
moterų dėka visi kasmet gali džiaugtis gegužinėmis pamaldomis,
kurias veda parapijos klebonas kun.Rimvydas Jurkevičius.
Stasė Čistovienė Pakertų bibliotekoje darbuojasi 48-erius metus.
Jos akyse taip pat užaugo kelios jaunimo kartos. Bibliotekininkė
pasidžiaugė turinti net 230 skaitytojų. Šio krašto žmonės labiausiai
skaito "Valstiečių laikraštį", rajono laikraštį "Kaišiadorių
aidai".
Dalė Ambrizienė, kultūros namų vadovė, keturių vaikų mama, irgi
turi kuo pasidžiaugti. Ji sakė, kad čia susirinkusios moterys
- puikios pagalbininkės rengiant kultūros renginius, susitikimus.
Pakertuose mėgstamiausios yra Joninių vakaronės, Aplinkos šventės.
Moterys neslėpė, kad jų kaime bėdų ir problemų nestinga. Kasdienybėje
slegia ir artimų žmonių klystkeliai: girtuokliavimas, šiurkštumas
ir abejingumas. Jauniems žmonėms čia, kaip ir daugumoje Lietuvos
vietovių, stinga darbo, prasmingo laisvalaikio įstaigų. Deja,
yra taip, kaip yra.
Tačiau moterys nenusimena. Antai 82-ejų metų Domicelė Šidlauskienė
gyvena nešildomame bute - viena kaip pirštas. Vyras mirė, vaikų
neturėjo. Ji prisipažino, kad labai mėgsta skaityti laikraščius,
ypač rajono spaudą. "Matau, kad yra dar labiau vargstančių",
- sakė guvi senučiukė, todėl ir savos bėdos ne tokios baisios
atrodančios. "Kad taip dažniau susirinkus", - svarstė
senolė, gerdama karštą kavutę.
Veronika Čepulienė dar Sibire liko našle su metų ir trejų mėnesių
Algiuku, o Justinėlis buvo tik pakeliui į šį pasaulį. Vyrą, tremtinį
Justiną Čepulį, miške užspaudė medis. Moteris lig šiol našlauja.
Pasiguodė, kad jaunėlis Justinas padeda gyventi. Savos šeimos
neturi. Moteris pajuokavo, gal josios Justinėliui kokią gerą moterį
pripirštume. Ką gi, kiekvienai savi rūpestėliai svarbiausi...
Daugiavaikė mama Albina Mitkienė visas nustebino padeklamavusi
humoristinę poemą apie nevykusias senmergės piršlybas. 27-erius
metus fermoje išdirbusi Albina visuomet mėgo skaityti, dainuoti.
Dabar džiaugiasi užtarnautu poilsiu, gerais vaikais.
Tokie, regis, paprasti Pakertų moterų džiaugsmai. Paprasti ir
labai reikšmingi. Sakoma, pasidalytas skausmas tampa lengvesnis,
o pasidalytas džiaugsmas - didesnis.
Elvyra ŽEIŽIENĖ
Pakertai, Kaišiadorių rajonas
© 2001 "XXI amžius"
