Daina ir giesmės - sveikatos poliai

Žiežmariečiai Albiną Keturką įprato matyti pasitempusį, dėvintį kostiumą, pasirišusį kaklaraištį. 76 metų vyras nevaikšto pas daktarus, o taurelę pakelia tik dėl akių.

Nenumaldomas noras mokytis muzikos

Kai pas A.Keturką užsuko iš Liaudies kultūros centro, šeimininkas svečius linksmino lūpine armonikėle, grodamas polkas ir valsus. Buvo žiežmarietis nusipirkęs rusų ir vokiečių gamybos armonikas, tačiau gerai jomis groti taip ir neišmoko. Lūpine čirpina nuo mažens, groti pramokęs ganydamas.
Keturkų šeimoje augo keturi sūnūs. Albinas turėjo ir gerą balsą. Tėvai veždavosi jį į atlaidus. Po jų tėvas su sūnumi užsukdavo į arbatinę. Būdavo, joje vyrai pasiima pusbutelį karčiosios ar stiklą alaus ir ima šnekučiuotis. Neturėdamas ką veikti, kad netrukdytų suaugusiesiems, Albinas imdavo tyliai dainuoti.

76 metų Albinas Keturka iki šiol puikus dainininkas ir giedotojas

Kaimo moterų džiaugsmai

Žiema į kaimus atnešė trumputį atokvėpį.
Ant kalniuko sutūpusios gražios Pakertų kaimo sodybos byloja, jog čia gyvena darbštūs žmonės. Pakertų moterys - išradingos, kūrybingos, tris namų kertes laikančios sodietės.

Jaukioje pradinės mokyklos salytėje pamatėme tikrą rankdarbių galeriją. Ilgametė Dainių pradinės mokyklos mokytoja, dabar pensininkė Genovaitė Švenčionienė eksponavo savo ilgų rudens vakarų meno kūrinius: spalvingus nertus žaislus, suvenyrus, paveikslėlius. 93-ejų metų pakertiškė Emilija Kavaliauskienė iš baltasniegių nėrinių sukūrė tikrą žiemos pasaką.

Mokytojai Ona ir Vytautas Švenčioniai (kairėje)
ir Birutė Jacinavičienė prie rankdarbių ekspozicijos

Veliuonos bažnyčios muziejus

Mintis įrengti Veliuonos Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios muziejų kunigui Artūrui Stanevičiui gimė, kai jis, pradėjęs pastoracinį darbą Veliuonoje, išžvalgė klebonijos, bažnyčios palėpes, rūsius ir rado gausybę gerai išsilaikiusių metrikų, santuokų registravimo, bažnyčios organizacijų knygų, įvairių kitų dokumentų, šūsnį nuotraukų, įvairių taikomosios dailės dirbinių. Įdomi ir nepakartojama ekspozicijos aplinka - varpinės bokšte. Čia 2000 m. liepos 13 d., po Žolinės atlaidų, klebonas kun. A.Stanevičius pakvietė parapijiečius į muziejaus atidarymą. Dabar jis svajoja apie gerai įrengtą bažnyčios muziejų su apžvalgos aikštele...

Tik pravėrus duris į varpinės bokštą, žvilgsnis nukrypsta į didžiulius drožtomis detalėmis išpuoštus rėmus. Kaip sakė kun. A.Stanevičius, spėjama, kad paveikslas su šiais rėmais buvęs didžiajame altoriuje. Dabar gražiai į juos įkomponuotas juodai dažytas masyvus kryžius, ant jo - nedidelė metalinė kančia.

Klebonas kun. Artūras Stanevičius aukoja šv.Mišias Veliuonos bažnyčioje

Pabėgęs nuo mirties

89-uosius savo gyvenimo metus skaičiuojantis Žviliūnų kaimo gyventojas Juozas Nadolskis sakė, jog sulaukti tokio amžiaus jam padėjusi žmona Elžbieta, kurią ir dabar meiliai Elziute vadina. Anot jo, susituokęs 1940 metais, jis ir dabar su ja jaučiasi tarsi būdamas už tvirtai sumūrytos sienos.

Gruodžio 12-oji - sodiečio antroji gimimo diena

Karas ritosi į Vakarus. Sovietinei armijai buvo reikalingi jauni vyrai. Skrebų suimtą mažažemį žviliūnietį J.Nadolskį išvežė į Panevėžį. Tenai vienus paėmė į kariuomenę, kitus išsiuntė darbų. Ūkčiojant garvežiui, siauruoju geležinkeliu riedėjo traukinys. Keturi tarpusavyje gerai pažįstami vyrai už Anykščių iššoko iš jo ir patraukė namų link. Ėjo pamiškėmis, bijodami, kad nepatektų į pasalą. Pas vieną ūkininką gavo pavalgyti. Tačiau prie vienų krūmelių sargybiniai rusiškai paprašė bėglių sustoti.

Juozas Nadolskis