Ekologiški produktai
- tai ir sveikas maistas, ir vaistai
Ekologiniu ūkininkavimu rimčiau
susidomėta prieš dešimt metų. Ko šioje srityje pasiekta, buvo
galima įsitikinti aplankius ekologinių produktų mugę. Vieną rugsėjo
šeštadienį ją Senvagėje organizavo Panevėžio apskrities viršininko
administracija ir viešoji įstaiga "Tatulos programa".
Tokį pirmąjį renginį Aukštaitijos sostinėje parėmė Panevėžio savivaldybė.
Atsigynė skausmų
Laima Lapinskienė iš Širvėnos seniūnijos
Biržų kaimo ekologiniu ūkininkavimu užsiima treji metai. Maždaug
60 arų sklype augina įvairias daržoves. Šiemet derlius nekoks,
daržovėms augti trukdė sausra.
Mugėje žmonės pirko biržietės atsivežtus salierus. Juos sveika
naudoti - Laima pati tuo įsitikino, nes aprimo sąnarių liga. Apie
salierų naudą sužinojusi skaitydama literatūrą. Juos ruošusi įvairiai,
gerdavusi jų sultis. Dabar sveikata pagerėjo.
Ūkininkaudama badu nemiršta
Mirus tėvui ir mamai, L.Lapinskienė
parvyko gyventi į gimtąjį Biržų kaimą. Abi dukros su šeimomis
liko Vilniuje. Moteris dabar turi darbo visą dieną. Ji augina
morkas, kopūstus, papriką, porus, salierus, pomidorus bei kitokias
daržoves. Gaila, ankstyvąsias bulves apgraužė kenkėjai. Dirvas
tręšia perpuvusiu mėšlu, srutomis, taiko sėjomainą arba atskirus
plotelius užsėja dobilais. Be ekologinio ūkelio, ji dar turi apie
30 ha žemės. Įdirbti ją samdo žmogų.
Pavadinta keistuole nepyksta
Biržietė išsikovojo firmos "Ekoagra"
išduotą ekologinio ūkio sertifikatą. Jeigu tręštų mineralinėmis
trąšomis, iš karto netektų šio dokumento. Tikrintojai iš Kauno
gali atvykti bet kurią dieną, iš anksto nepranešę.
Kad į jos sklypą nepatektų chemikalų, kada kaimynas purškia savo
pasėlius, L.Lapinskienė nuo jo atsitvėrė tankia kukurūzų "tvora".
"Tai buvo veiksmingiau nei medinė tvora", - mugėje šypsojosi
biržietė. Čia pat ji ir pardavinėjo kukurūzų burbuoles.
Ekologinio ūkelio savininkei teko lankytis Suomijoje ir Danijoje,
kur domėjosi, kaip plėtojama tokia žemdirbystė. Vokietijoje, prie
sienos su Danija, pavyko apžiūrėti maždaug 50 metų ekologiškus
maisto produktus auginantį ūkį. Jame sėklinių avižų iš hektaro
prikulia šešias tonas, o pas mus - apie dvi tonas. Ten dirbama
su našia technika, o lietuvių darbo įrankis dažniausiai būna kauptukas.
Kauno politechnikos institutą baigusią ir nemažai metų Vilniuje
inžiniere ekonomiste dirbusią bei grįžusią ūkininkauti į kaimą
L.Lapinskienę kai kas vadina keistuole. "Netgi mama, kuriai
jau 86 metai, taip mane apibūdina", - iškeitusi sostinės
triukšmą į kaimo tylumą, juokavo biržietė.
Ekologinio ūkininkavimo priekyje
- biržiečiai
Mugėje daugiausia ūkininkų buvo iš
Biržų rajono. Ten ypač svarbu populiarinti ekologinį ūkininkavimą.
Kur gausu karstinių įgriūvų, taip dirbant požeminius vandenis
galima apsaugoti nuo užteršimo. "Neslepiame, kad gyvename
ir dirbame karstinėje zonoje, bet kad esame "trenkti"
- čia irgi yra truputį teisybės", - linksmai porino Biržų
rajono meras Vytautas Zurba, į mugę atvežęs savo išaugintų daržovių.
Jo ūkis - tai 10,7 ha. Žemę gavo pagal Valstiečių ūkio įstatymą.
Meras teigė, kad ekologinis ūkis negali būti didelis, nes reikia
įdėti daug rankų darbo.
Meras papasakojo, kaip jam ir keliems kaimynams pavyko parduoti
tris tonas kmynų vienai JAV firmai. Užsieniečiai nepatikėjo Panevėžio
laboratorijoje atliktais sėklų tyrimais. Tik padarę juos savo
namuose, amerikiečiai faksu perdavė žinią, kad kmynams pervežti
jau išsiųstas jūrinis konteineris. Už kilogramą sėklų jie mokėjo
12 litų.
V.Zurba sakė, jog rajone yra per 30 ekologinių ūkių. Juose auginamų
daržovių paklausa būtų didelė, tačiau supirkėjai prašo didelių
kiekių. Švedai iš karto norėtų paimti 800 tonų svogūnų. Italai
pirktų 1000 tonų kvietinių miltų, iš jų gamintų makaronus.
Ūkiai plėsis, jei bus remiami
Už produktų atvežimą bei jų augintojų
kelionę į mugę sumokėjo viešoji įstaiga "Tatulos programa".
Jos administratorė Valerija Gražinienė teigė,kad tokia mugė -
tai kol kas patikimiausias būdas parduoti savo produktus. Ūkininkai
čia iš karto gauna pinigus. Vykti į didelius prekybos centrus,
kur yra ekologinių produktų paklausa, - per brangu.
Švedijoje, pasak V.Gražinienės, ūkininkas beveik viską gali parduoti
savo kieme. Beje, Skandinavijos šalyse ekologiniai ūkiai labai
remiami. Lietuvoje taip dar nėra. Kad mūsų šalyje ekologinių ūkių
plėtra pasiektų 15 proc. visos žemėnaudos, reikia jų rėminą padidinti
dešimteriopai. Paprastai ekologinis ūkininkavimas yra nuostolingas.
Ekologinė produkcija būna 2-2,5 karto brangesnė.
V.Gražinienė valgo tiktai ekologiškai išaugintas daržoves, pati
sodų bendrijoje turi 12 arų sklypą. Pusę jo skiria daržovėms.
"Nekiltų ranka jas tręšti chemikalais", - prisipažino
V.Gražinienė.
Žmonės patys turėtų rūpintis savo
sveikata
Mugės svečias - Vilniaus VšĮ "Tatulos
programa" pirmininkas Almontas Gutkauskas pateikė tokius
skaičius. Pernai sertifikuoti ekologiniai ūkiai turėjo apie 6500
ha žemės ir jos įdirbimu rūpinosi maždaug 400 ūkininkų (šiemet
atitinkamai - 9000 ha ir 600 žmonių). Dabar ekologiniai ūkiai
užima apie 0,3 proc. šalies žemėnaudos. Reikėtų, kad iki 2010
metų jie užimtų 20-30 proc. žemėnaudos. "Ūkių, kurių žemės
tręšiamos mineralinėmis trąšomis, savininkai turi suvokti, kad,
valgant tokius produktus, 99 proc. jų vaikų bus išsigimę. Taip
išauginti produktai ilgainiui sukelia vėžinius susirgimus",
- teigė A.Gutkauskas.
Sertifikuoti ekologiniai ūkiai gauna kasmetes Žemės ūkio ministerijos
nustatytas tiesiogines išmokas už žemės hektarą: daržovių augintojai
- 400 litų, sodininkai - 700 litų. Deja, po trejų ekologinio ūkininkavimo
metų šios išmokos mažinamos 50 proc.
A.Gutkauskas pasidžiaugė, jog pagaliau išspręstas ekologiškai
išaugintų grūdų pardavimo klausimas. Sudarius sutartį su malūnininku,
šis iš karto atsiskaitys su grūdų tiekėjais. Malūno vadovas gaus
trumpalaikį kreditą su sąlyga, kad jis nevilkins apmokėjimo ūkininkams.
Sumalęs grūdus ir pardavęs miltus, jis turės iš ko grąžinti skolą.
Tokia naujovė turėtų atkreipti ir chemines trąšas naudojančių
ūkių savininkų dėmesį.
Bronius VERTELKA
Panevėžys
© 2002 "XXI amžius"
