2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Baltijos valtybių vadovai atsiėmė Vestfalijos taikos premiją

Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Štainmajeris ir Lietuvos, Estijos, Latvijos prezidentai Dalia Grybauskaitė, Kersti Kaljulaid ir Raimundas Vejonis su Vestfalijos taikos premijos statulėlėmis

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto rotušėje (Vokietija) Lietuvos žmonių vardu atsiėmė prestižinę Vestfalijos taikos premiją. Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką. Kaip rašo prezidentės spaudos tarnyba, atsiimdama apdovanojimą Prezidentė pabrėžė, kad Baltijos šalys, prieš šimtą metų atkūrusios valstybingumą, gerai žino, kad taika nėra gaunama veltui. Patyrusios penkiasdešimties metų okupaciją, Baltijos tautos nesijautė nugalėtos, nes laisvės dvasia visada buvo gyva. Jos žino, kad laisvę galima iškovoti dainuojančia revoliucija, todėl nieko nebijo, net agresyviai besielgiančio kaimyno, nes turi patikimų draugų. Šalies vadovė sakė, kad didžiuojasi šiuo apdovanojimu, kurį Baltijos šalys gauna už savo darbą ir pasiaukojimą. Prezidentė Lietuvos žmonių vardu taip pat padėkojo Vokietijai, kurios kariai padeda užtikrinti saugumą ir naujų grėsmių akivaizdoje išsaugoti taiką visai Europai. Prezidentės teigimu, ši premija – artimų šalių ryšių ir bendro įsipareigojimo taikai simbolis. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Baltijos šalių žmones sveikino ir Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Štainmajeris (Frank-Walter Steinmeier). Ceremonijoje taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos prezidentai Raimundas Vejonis (Raimunds Vējonis) ir Kersti Kaljulaid.

Donaldo Trampo keistenybės

NATO viršūnių susitikimas Briuselyje

Priekaištai Vokietijai

JAV prezidentas Donaldas Trampas šnekučiuojasi su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite

NATO viršūnių susitikimas Briuselyje liepos 11–12 dienomis vyko įtemptai ir gana keistai. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, jog nepriimtina, kad į Rusiją iš Europos vamzdynais „teka doleriai“. Taip JAV prezidentas kritikavo Vokietiją, pareikšdamas, esą ši yra pakliuvusi į Rusijos „nelaisvę“ dėl per didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų. „Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, – sakė D. Trampas per darbo pusryčius su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. „Mes giname Vokietiją, giname Prancūziją ir kitas šalis, o daugelis jų sudaro sandorį dėl dujotiekio ir moka milijardus dolerių Rusijai į kišenę, – sakė jis. – Visi visame pasaulyje apie tai kalba; jie sako, jog mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai. Manau, tai nepriimtina“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel atkirto D. Trampui, kad Berlynas priima „nepriklausomus sprendimus“. „Aš pati taip pat esu patyrusi Sovietų Sąjungos okupaciją dalyje Vokietijos“, – sakė A. Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje. „Esu labai patenkinta, kad šiandien esame suvienyti laisvėje kaip Vokietijos Federacinė Respublika ir todėl taip pat galime vykdyti savo nepriklausomą politiką bei priimti savo nepriklausomus sprendimus“, – pažymėjo ji. J. Stoltenbergui neliko nieko kito, kaip tik ginti A. Merkel. Jis pareiškė, kad sprendimai dėl dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ priklauso ne Aljanso, o nacionalinių vyriausybių kompetencijai.

Vienus mokė ir „auklėjo“, iš kito pats mokėsi

JAV politikai nesidžiaugia D. Trampo susitikimu su V. Putinu

Į susitikimą Helsinkyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atvyko pirmadienį po praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikimo ir vizito Jungtinėje Karalystėje. Vienas įdomiausių pirmadienio susitikimo aspektų buvo vėluojantis lėktuvas. Juo valandą vėliau, nei planuota, iš kaimyninės Rusijos į Suomijos sostinę Helsinkį atskrido Rusijos prezidentas. Kaip pastebi apžvalgininkas Linas Kojala, galime neabejoti, kad tai nebuvo atsitiktinumas, nes Putinas į aukšto rango susitikimus vėluoja dažnai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jo kadaise laukė net keturias valandas, Japonijos premjeras – tris. Lūkuriuoti turėjo ir Popiežius bei Didžiosios Britanijos karalienė. Dabar – ir Trampas. Tiesa, JAV prezidentas nenusileido – nors atvyko į Suomiją kur kas anksčiau, atsisakė važiuoti į susitikimo vietą tol, kol į ją neatvyko Putinas.

Diskusija apie pabėgėlių įvaizdį Lietuvos viešojoje erdvėje

Kultūros ministerijoje įvyko susitikimas-diskusija „Išeivių iš Azijos ir Afrikos įvaizdis Lietuvos viešojoje erdvėje ir jų sociokultūrinės integracijos iššūkiai“, kurioje dalyvavo žiniasklaidos, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai.

Renginio metu žurnalistas Darius Matas skaitė pranešimą „Neigiamas pabėgėlių įvaizdis Lietuvoje: koks žiniasklaidos vaidmuo?“. Buvo pristatytas jo 2015–2016 metais atliktas tyrimas apie pabėgėlius ir Lietuvos žiniasklaidos kuriamą jų įvaizdį, stereotipų įtaką, kritinio mąstymo ugdymo svarbą. 2015–2016 metais tam tikrais periodais naujienų portalų (delfi.lt; 15min.lt, lrytas.lt) skelbtą informaciją analizavęs D. Matas pastebėjo, kad Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vyrauja neigiami stereotipai apie pabėgėlius. Jie dažniausiai vadinami „nesuvaldomais“, „agresyviais“, „linkusiais nusikalsti“, „pašalpų gavėjais“. Neretai pabėgėliai Lietuvos viešojoje erdvėje yra siejami su teroristinių grupuočių Europoje vykdoma veikla. Remiantis pranešėju, lietuviams trūksta žinių apie pabėgėlių religiją, gyvenimo būdo ypatumus, pasaulėžiūrą. Todėl Lietuvos žiniasklaida, kaip viena iš Lietuvos gyventojų suvokimą apie pasaulį konstruojančių institucijų, galėtų atlikti svarbią ugdomąją, šviečiamąją veiklą. „Žiniasklaida turi galios keisti auditorijos nuostatas: užtikrindama įvairių socialinių grupių žinomumą ir tarpusavio ryšį. Tai – viena iš jos funkcijų“, – pabrėžė žurnalistas.