Horizontai

Permainos Vidurinėje Azijoje

Gali atsitikti taip, kad ir pasibaigus JAV antiteroristinei operacijai Afganistane, Centrinės Azijos regiono politinis ir karinis žemėlapis neatpažįstamai pasikeis. Pirmiausia tai liečia buvusias Sovietų Sąjungos respublikas Uzbekiją ir Kirgiziją. Ten, kaip prognozuojama, netrukus įsikurs NATO bazės. Pirmiau – Uzbekijoje, vėliau – Kirgizijoje. Į šių šalių ekonomiką JAV planuoja „išmesti“ keletą ar net keliolika milijardų dolerių. Oficialusis Kremlius tik stebi procesus, kai buvęs „potencialus priešas“ buvusios imperijos pakraščius paverčia nepaskandinamu lėktuvnešiu.
Nors oficialiai ir neskelbiama, tačiau pasaulio ir Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog Uzbekija ir Kirgizija už Kremliaus nugaros jau pasirašė susitarimus dėl NATO bazių steigimo savo teritorijose. Pirmiausia kalbama apie Uzbekijos karinį Chanabado oro uostą, kuris SSRS invazijos į Afganistaną metais buvo pagrindinė sovietų karo ir transporto aviacijos bazė. Taip pat Manaso civilinį oro uostą, esantį Kirgizijos sostinėje Biškeke. Sovietiniais laikais Chanabado oro uoste, aptvertame keliomis spygliuotų vielų užtvaromis, bazavosi sovietų fronto bombonešių SU-24 pulkas. Tuo metu dabartinės Uzbekijos prezidentas Islamas Karimovas buvo aukštas partinis nomenklatūrininkas – Kaškadaro srities, kurioje yra oro uostas, pirmasis sekretorius. Jis labai bičiuliavosi ir rengė prabangias puotas čia nuolat besilankantiems sovietų generolams ir kitiems aukštiems karininkams.
Dabar Chanabade dislokuota apie pusantro tūkstančio Amerikos kariškių ir 30 sraigtasparnių. Čia kiekvieną dieną nusileidžia amerikiečių transporto lėktuvai, gabenantys krovinius ne tik Afganistane esančioms specialiosioms pajėgoms, bet svarbiausia – moderniausią techniką bei kitus įrengimus oro uosto kapitalinei rekonstrukcijai.
Dabartinis amerikiečių sausumos ir aviacijos pajėgų statusas patvirtintas susitarimu tarp JAV ir Uzbekijos gynybos ministerijų. Statusas turėtų galioti iki tol, kol baigsis antiteroristinė amerikiečių operacija. Tačiau politikos ir kariniai stebėtojai atkreipia dėmesį, jog susitarime nieko nekalbama apie karinės operacijos pabaigą Afganistane. O juk Vašingtonas neslepia, kad antiteroristinė akcija toli gražu nesibaigs Afganistanu. Tiesa, Chanabado oro uoste oficialiai draudžiama bazuotis karo naikintuvams ir bombonešiams, tačiau pažymima, jog „ypatingais atvejais“ tokie karo lėktuvai gali ten nusileisti.
Pasak aukštų Uzbekijos pareigūnų, netrukus bus pasirašytas naujas susitarimas su Vašingtonu dėl Chanabado oro uosto nuomos 25 metams. Tada Uzbekijoje bus dislokuota iki 3 tūkstančių JAV kariškių ir 50-60 naikintuvų. Oro uosto rekonstrukcijai ir vietinio pagalbinio personalo apmokymui amerikiečiai numato skirti daugiau nei 500 milijonų dolerių, o už nuomą mokėti po 270-300 milijonų dolerių per metus. Tai didelė paspirtis Uzbekijos ekonomikai. Paprasti uzbekai ir verslininkai pagrįstai tikisi susilaukti papildomų įplaukų, nes, kaip visiems gerai žinoma, amerikiečių kariškiai dosniai atsilygina už bet kokias paslaugas.
Jeigu Uzbekijos vadovybė nenoriai kalba apie sutartis su amerikiečiais, tai Kirgizijos prezidentas Askaras Akajevas pareiškė, kad jo šalis pasirengusi pratęsti sutartį su JAV dėl bazės savo teritorijoje. Šiuo metu civiliniame Manaso oro uoste JAV transporto aviacijos lėktuvų priėmimu rūpinasi per 200 JAV ir Prancūzijos kariškių. Jau šį mėnesį laukiama atvykstant dar 3 tūkstančių. Iš Frankfurto į Biškeką reguliariai atskrenda JAV karinių oro pajėgų lėktuvai. Teigiama, jog atvyks modernių amerikiečių naikintuvų F-15 ir Prancūzijos „Miražų“ eskadrilių, taip pat didelių kuru užpildomų ore lėktuvų KS-135. Tokiu būdu amerikiečių aviacijai bus lengvai pasiekiami vakariniai Kinijos rajonai, Tadžikija, o svarbiausia – Kinijos ir Indijos pasienio zona.
Kaip žinoma, Kirgizija yra NVS sutarties dėl kolektyvinės gynybos narė ir oficialiai neturi teisės leisti užsienio valstybėms savo teritorijoje kurti karinių bazių. Tačiau šis klausimas jau išspręstas. Bent jau juridiškai. JAV kariškiams, atvykstantiems į Biškeką, suteiktas specialios diplomatinės misijos darbuotojų statusas. Neseniai vienas aukštas Pentagono pareigūnas laikraščiui „USA Today“ pareiškė, kad Manaso oro uostas Biškeke turi tapti ilgalaikiu JAV karinio dalyvavimo buvusiose SSRS Vidurinės Azijos respublikose placdarmu.
Rusijos dienraščio „Izvestija“ apžvalgininkas Aleksandras Grigorjevas pažymi, kad Maskvoje uždėtas tabu komentarams apie įvykius Uzbekijoje ir Tadžikijoje. Esą Kremlius nenori erzinti vietinių komunistų ir imperininkų, kurie ir taip kaltina jį Rusijos interesų išdavyste „perleidžiant“ Amerikos imperialistams buvusią sovietinę Vidurinę Aziją.

Petras Katinas
"XXI amžiaus" apžvalgininkas