Horizontai

Senatorius R.G.Lugaras kviečia NATO pakilti į kovą

Sausio pabaigoje Briuselyje JAV senatorius Ričardas G. Lugaras kalbėjo apie NATO vaidmenį kovoje su terorizmu. Jo nuomone, tai, ką pasaulis išvydo rugsėjo 11-ąją, buvo šiurpus mūsų visuomenės perspėjimas apie pavojų, tykantį šalia. Amerikiečiai pajuto mirtiną grėsmę ir teroristų ekstremalumą, kurie pasirodė pasirengę viskam.
R. G. Lugaras – vienas žymiausių JAV politikų, objektyviai užsiimančių NATO plėtros klausimų sprendimu, santykių su Rusija derinimu. Senatorius pasisako ir už Lietuvos narystę NATO. Tačiau NATO plėtrai jis neteikia tiek reikšmės, kaip jo pajėgų mobilizavimui. Supažindiname „Horizontų“ skaitytojus su R. G. Lugaro koncepcijos mintimis.

R.G.Lugaras sakė, kad jau 1996-aisiais jis nesėkmingai kreipėsi į JAV prezidentūrą. Trys jo rinkimų kampanijos videoklipai susilaukė aštrios kritikos už tariamą visuomenės bauginimą teroristų rankose esamais masinio naikinimo ginklais. Senatoriaus nuomone, prezidentu galėjo tapti tik toks žmogus, kuris pasirengęs priimti teroristų metamą iššūkį.
Deja, dabar, peržiūrint anuometinių R.G.Lugaro pareiškimų kadrus, nekyla abejonių, jog šis žmogus neklydo. Anot jo, galbūt JAV ir nebuvo lemta išvengti tūkstančių žmonių mirčių, tačiau vis dar liko šis tas, ką jie, eiliniai amerikiečiai, vyriausybės ir saugumo institucijų atstovai, gali padaryti – gerai išmokti šią skaudžią pamoką.
Viena šios pamokos tiesų rodo, kokia lengvai pažeidžiama mūsų visuomenė. Teroristų išpuoliai sugriovė mitą, kad po komunizmo „mirties“ ir šaltojo karo pabaigos Vakarams nebeliko jokio pavojaus. Antrasis, amerikiečiams itin svarbus ir netgi šventas, įsitikinimas, kad Amerika – tai neparklupdomas jėgos ir galybės milžinas, subyrėjo it smėlio pilis.
Tiek JAV, tiek Europa nėra nuo nieko apsaugotos. Londonas, Paryžius, Berlynas, Niujorkas – bet kuris šių miestų šiandien gali tapti teroristų taikiniu. „Kyla reali grėsmė mūsų visuomenei. Ar būdami darbe, ar namie džiaugdamiesi šeima mūsų žmonės gali tapti žiaurių ir fanatiškų žudikų plano aukomis. Todėl mes, valdžios vadovai, turime savęs paklausti, ar esame pasirengę imtis tinkamų priemonių ir sprendimų tam, kad išvengtume dar didesnės katastrofos“, – Briuselyje kalbėjo R.G.Lugaras.
Su terorizmu reikia kovoti politiniais, ekonominiais ar kariniais būdais. JAV prezidentas Dž.Bušas siekia suburti pasaulio valstybes kovoje su šia opiausia globaline problema tam, kad terorizmo pradai būtų išrauti su šaknimis, kad žmogžudžiai jokioje valstybėje nerastų prieglobsčio.
„Al Qaida“, atsiradus galimybei, būtinai panaudotų branduolinius, cheminius ir biologinius ginklus, todėl mūsų užduotis – užkirsti šiai galimybei kelią“, – sakė Lugaras. Minėtos teroristinės grupuotės veikimo metodai, tikslai ir galimybės parodė, kad ji nesiekė derybomis, kaip įprasta, keisti nepatikusios JAV valdžios, įstatymų ar santvarkos normų. Beprecedentiškai smogdamas O.bin Ladenas siekė sukurti žvėrišką įtampą, pasėti chaosą ir baimę. Žuvo per 3 tūkstančius įvairių tautybių žmonių. Naujausi paskaičiavimai parodė, jog JAV ekonomika prarado 60 milijardų dolerių ir 1,6 milijono darbo vietų.
Pasak Lugaro, šiandien vis dar trūksta tarptautinio pasitikėjimo, pasidalijimo informacija apie ginklų gamybą, jų laikymą, panaudojimą ir neutralizavimą. Senatoriaus nuomone, NATO turėtų prisijungti prie JAV ir drauge siekti pergalės prieš teroristus. Tai reikštų, kad kiekviena valstybė, turinti masinio naikinimo ginklų, privalo už juos atsiskaityti, garantuoti absoliutų saugumą ir prižiūrėti, kad jokia kita valstybė, tauta ar grupuotė jų neperimtų. Tikėtina, jog daugelis valstybių, mačiusių Afganistano bombardavimą ir talibų judėjimo galą, nuspręs geranoriškai pranešti apie turimus masinio naikinimo ginklus. Deja, atsiras ir tokių šalių, kurios nutars išbandyti JAV kantrybę ir ketinimų rimtumą atsisakydamos deklaruoti savo karinį potencialą. Tokių būtų mažiau, jei NATO stotų petys į petį su JAV kovoje su teroristams palankią politiką vykdančiomis valstybėmis.
R.G.Lugaras pabrėžė NATO plėtros svarbą ir būtinus artimesnius NATO santykius su Rusija. Šiuo atveju ypač tiktų Varšuvoje pasakyta Dž.Bušo frazė, jog „NATO plėtra nusidrieks nuo Baltijos lig Juodosios jūros“. Šiuo metu realiausiomis kandidatėmis į aljansą laikomos Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija.
Po dešimties metų bendradarbiavimo su Rusijos politikais, karininkais ir mokslininkais Lugaras išreiškė viltį, kad NATO ir Rusijos junginys bus „pagrindinė korta“ susidorojant su terorizmo židiniais. Tačiau aljansas turįs rimtai apsispręsti, ar nori ir yra pasirengęs lygiomis jėgomis su JAV stoti į karą prieš teroristus. Anot senatoriaus, šis klausimas tarp NATO vadų turėtų būti keliamas pirmiau už svarstymą, kokias valstybes reikėtų pakviesti į aljanso viršūnių susitikimą Prahoje. Senatoriaus teigimu, nepasirengęs apginti savo žmonių, NATO neturėtų prioritetu laikyti tolimesnės plėtros. 1999 metų Vašingtono viršūnių susitikime aljanso vadovai pareiškė, jog NATO tebėra toks pats reikšmingas ir reaguojantis į pavojų pasaulio visuomenei, kaip ir prieš penkis dešimtmečius.
Pirmą kartą savo gyvavimo istorijoje kaip atsaką rugsėjo 11-osios teroro aktams NATO paskelbė 5-ąjį straipsnį. Tačiau, pasak senatoriaus, aljanso vaidmuo kare su teroristais buvo daugiau politinis ir simboliškas. Ištikta nelaimės JAV kreipėsi į NATO, tikėdamasi sėkmingai mobilizuoti bendras pajėgas ir duoti staigų atkirtį islamo fundamentalistams. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, Amerikai pakako jos pačios pajėgų.
Antra vertus, NATO pakvietimas dalyvauti kare su teroristais buvo tarsi gelbėjimosi ratas karinę reikšmę praradusiam aljansui. „Kosovo pavyzdys parodė, jog NATO nepasirengęs kovoti su priešu naujoviškais metodais, – sakė Lugaras. – Būtent po to daugelis amerikiečių ėmė abejoti NATO parengtimi kariniams konfliktams ir taikos palaikymo operacijoms. Karas su teroristais galėjo pagelbėti NATO įvaizdžiui ir sugrąžinti pasitikėjimą aljansu“.
Lugaro manymu, karo Afganistane metu NATO elgėsi gana vangiai. Tad galima paklausti, ar aljansas yra pasirengęs priimti teroristų iššūkį ir kaip aljansas atrodys po trejų-penkerių metų.
Šiais klausimais JAV vyriausybės atstovai turi labai įvairių nuomonių. Vieni teigia, kad NATO pakanka atlikti Europos taikos sargo pareigas. Sėkmingai integruodamas Rytų ir Vidurio Europos valstybes, siekdamas sukurti Europos saugumo aparatą, valdomą Rusijos ir NATO tarnybos, aljansas įgaus labiau politinį pobūdį ir podraug praras karinio bloko statusą. Besilaikantieji šios nuomonės Dž.Bušo administracijos nariai nelinkę NATO patikėti jokio karinio vaidmens „už Europos ribų“.
Kiti mano, jog NATO visgi yra pats patikimiausias transatlantinės bendruomenės saugumo užtikrinimo įrankis, todėl JAV turėtų skatinti aljansą bendradarbiauti. R.G.Lugaras, pritariąs pastarajai nuomonei, teigia, jog Amerikai rūpi Europos reikalai, o šiai – Amerikos, todėl jos privalo eiti išvien: pasidalinti karinę naštą ir palaikyti viena kitą.
Amerika pasijuto pažeidžiama, todėl jai reikia sąjungininkų: ji ragins visas tarptautines organizacijas, susivienijimus ir sąjungas bendradarbiauti ir kartu kovoti prieš tykančius pavojus. Jeigu NATO nepakils į kovą prieš teroristus, JAV beliks pakeisti jį kuo nors kitu. „Rugsėjo 11-osios išpuoliai atvėrė galimybę atgaivinti transatlantinius santykius. Iš NATO pusės būtų mažų mažiausia neprotinga ja nepasinaudoti“, – sakė Lugaras.
Baigdamas kalbą senatorius išreiškė viltį, kad jo mintys neliks NATO vadovų nepastebėtos. Jis sakė tikįs, kad aljansas atras savyje jėgų judėti į priekį ir mobilizuoti visas karines pajėgas. NATO žūtbūtinėje kovoje su terorizmu privalo pasirodyti sutvirtėjęs ir ryžtingesnis.

Pagal užsienio spaudą parengė Justina Žeižytė