Horizontai

Ar teroristus dera vadinti musulmonais?

Islamas reiškia ramybę. Po rugsėjo 11-osios išpuolių šimtai islamo pasekėjų, aktyvistų, diplomatų ir intelektualų spaudos konferencijose, viešais pareiškimais, straipsniuose reikalavo Osamos bin Ladeno ir teroristų nelaikyti musulmonais.
Pavyzdžiui, Amerikos musulmonas Racedas Tayehas, Jungtinių tyrimų ir studijų asociacijos narys, ragina žurnalistus vengti terminų „islamo fundamentalistai“ ar „musulmonų ekstremistai“. „Vadinkite juos teroristais, – sako R.Tayehas, – jie neturėjo jokios religijos“.
„Amerika tai suprato“, – sako žurnalo „National Review Online“ redaktorius Jonahas Goldbergas. JAV prezidentas Dž.Bušas sulaukė nemažai islamo tikėjimo žmonių padėkų ir simpatijų, kai praėjus keletui dienų po teroristinio išpuolio apsilankė mečetėje, tuo parodydamas, kad islamo JAV nesieja su terorizmu. Vėliau jis sakė: „Islamas to neskatino. Islamas iš esmės reiškia ramybę. Teroristai nesiekė ramybės – jie pasėjo blogį ir karą“.
J.Goldbergas pabrėžia, jog, vadinant teroristus musulmonais, bus įžeisti to tikėjimo žmonės ir JAV prezidentas. „Tai kodėl dabar kažkas prieštarauja Guantanamo karinėje bazėje laikomų teroristų barzdų skutimui?“ – klausia J.Goldbergas. Pasak jo, daugiau nei šimtą dienų amerikiečiai įtikinėjo pasaulį, ir pirmiausia save, kad teroristai nėra musulmonai, o štai dabar gynybos departamentas kaltinamas pažeidžiąs jų musulmoniškas nuostatas.
Didžiosios Britanijos spauda, JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Meri Robinson (anot J.Goldbergo kolegos Čarlzo Krauthamerio, ta pati, kuri nesąmoningai reikalavo JAV sustabdyti bombardavimą Afganistane praėjus penkioms dienoms nuo jo pradžios), Raudonasis Kryžius, tarptautinė žmogaus teisių gynėja „Amnesty International“, buvęs JAV teisingumo ministras generolas Ramzis Klarkas bei daugelis kitų kovotojų už žmogaus teises buvo pasibaisėję, kad „Al Qaidos“ nariai kaustomi grandinėmis. Anot jų, smerktina tai, kad sugauti teroristinio tinklo nariai iš Afganistano buvo gabenami užrištomis akimis, o Guantaname laikomi mažuose lauko narvuose („saulėtoje Kuboje, o ne atšiauriame Kabule“, – pastebi J.Goldbergas). „Baisiausia“ tai, kad skutamos jų galvos ir barzdos. Britų spaudos puslapiuose mirgėte mirgėjo antraštės „Kančia!“, „Pasibaisėtinas nežmoniškumas“, o kaliniai straipsniuose buvo apibūdinami kaip „vargšai žmonės, kurie lyg laukiniai žvėrys laikomi narvuose“.
Dera pastebėti, jog visi įkalintieji Guantanamo bazėje yra žiaurių kovų užgrūdinti ir Talibanui bei „Al Qaidai“ atsidavę, vienaip ar kitaip prie rugsėjo 11-osios tragedijos prisidėję nusikaltėliai. JAV žurnalistas Čarlzas Krauthameris kviečia atidžiau pažvelgti į jų moralinį kodeksą, sukurtą idėjinio vado Osamos bin Ladeno.
Dar 1996 metais žiauriausiu pasaulio nusikaltėliu vadinamas O.bin Ladenas išleido „Karo prieš amerikiečius deklaraciją“. Pabrėžtina, jog ji orientuota ne į karą prieš JAV valstybę, bet į žmonių, JAV piliečių naikinimą. Po dvejų metų bin Ladenas pareiškė, kad žudyti amerikiečius ir jų sąjungininkus – karius ir civilius – šventa kiekvieno musulmono pareiga.
Taigi naivu tikėtis, kad šitokią fanatizmo mokyklą išėję teroristai kada nors atsisakys savo aukščiausiojo tikslo – žudyti nekaltus žmones dėl įsitikinimų.
Anot Č.Krauthamerio, besipiktinantieji esama kalinių padėtimi tikriausiai nesuvokia jų laikymo karinėje bazėje tikslo. JAV siekia ne „atvesti juos į doros kelią“, bet perprasti „Al Qaidos“ veikimo taktiką ir ateities planus. „Mes turime gauti naudingą informaciją, kitaip daug nekaltų žmonių vėl žus“, – sakė Č.Krauthameris. Jam antrino ir Baltųjų rūmų spikeris Kenas Lisaiusas sakydamas, jog būdami laisvėje jie netruktų įvykdyti dar vieno teroro akto.
Į gerokai išpūstą reikalą dėl barzdų skutimo galima atsakyti labai paprastai: plaukai šalinami tam, kad neplistų utėlės ir nebūtų kur paslėpti ginklų.
Buvęs JAV teisingumo ministras Ramzis Klarkas vadina tai „jų jautrių religinių įsitikinimų prievartavimu“. Amerikos musulmonų tarybos narys Aly Abusaakoukas dienraščiui „USA Today“ („Amerika šiandien“) sakė: „Nemanau, kad moralu skusti žmogaus barzdą, jei tai prieštarauja jo religiniams įsitikinimams“.
J.Goldbergas primena, jog JAV valdžia kiekvienam nariui skiria po du Koranus. Tris kartus per dieną kaliniai maitinami pagal islamo mitybos taisykles. Netgi musulmonų dvasininkas čia lankosi kasdien, kad patenkintų jų dvasios poreikius. „Žmonėms, kurių dar visai neseniai patys musulmonai prašė nesieti su islamu, tai per gerai!“ – lengvai ironizuoja J.Goldbergas.
Jungtinių musulmonų organizacijų atstovas dr. Sayedas Azizas Pasha prognozavo, jog „tokie necivilizuoti JAV veiksmai tik sukels daugelio musulmonų agresiją ir paskatins juos keršyti“.
Bet vėlgi, kodėl musulmonai turėtų keršyti už islamui svetimus nusikaltėlius?
Anot J.Goldbergo, geriausią barzdų skutimo pavyzdį rodo Koranu besivadovaujanti Saudo Arabija. Pagal radikaliųjų islamistų „eksportą“ pirmaujančioje valstybėje nusikaltėliams barzdos šalinamos kartu su visa galva.
Amerikiečiai piktinasi: „Ar už tai, ką jie mums padarė, turėtume Guantanamo karinę bazę paversti teroristų rojumi, aprūpindami juos ypatingais patogumais? Galbūt netrukus žmogaus teisių komisija pareikalaus bazėje įrengti prabangius barus, parduotuves, leisti kaliniams išsiųsti po du laiškus per savaitę ir aprengti juos penkių tūkstančių dolerių vertės kostiumais?“
Kalinių teisės tikrai nėra pažeidžiamos. Kaip dienraščiui „The Washington Post“ sakė JAV užsienio reikalų parlamentinis sekretorius Benas Bradskowas, netiesa, kad jiems užkemšamos ausys, burnos ar užrišamos akys. Juo labiau nenaudojamos jokios slopinamosios priemonės, ir narvuose jie nekaustomi grandinėmis.
„158 sulaikytieji turėtų galvoti, kad jie buvo mirę ir pateko į tropikų rojų. Na, tiesą sakant, rojų be šventųjų mergelių“, – šypsosi šiuo klausimu rašanti žurnalistė Debra Sauenders.
Be galo svarbu, kad musulmonų vadai apsispręstų: ar Osamos bin Ladeno ekstremizmas teisėta islamo forma, ar tai du, nieko tarpusavyje bendro neturintys dalykai. „Jei jie pasirinks pirmąjį variantą, – sako „National Review Online“ redaktorius Jonahas Goldbergas, – tuomet gana meluoti, jog islamas reiškia ramybę!“

Parengė Justina Žeižytė