Kinijos katalikai toliau persekiojami, nors Popiežius siūlo dialogą

Komunistų valdžia vykdo represijas prieš Fen Siano vyskupiją Šansi provincijoje, centrinėje Kinijoje, ir tai gali visiškai nuniokoti dieceziją, - apie tai lapkričio pabaigoje rašė Italijos dienraštis "La Repubblica". Praėjusį mėnesį policija suėmė vyskupą Luką Li Džinfeną ir jo padėjėją - nuo to laiko apie juos nieko nežinoma. Be to, valdžia nubaudė dvylika šios vyskupijos kunigų - jie turės lankyti vadinamuosius perauklėjimo (komunistinės indoktrinacijos kursus), uždarė vienuolyną, o vienuolius bei seminaristus išsiuntė namo. Ir visa tai dėl to, kad jie priklauso pogrindinei katalikų bendruomenei, atsisakydami įstoti į oficialiai valdžios pripažintą Kinijos katalikų patriotinę asociaciją.
Kinijos komunistinė vyriausybė reikalauja, kad visi šalies krikščionys priklausytų valstybės kontroliuojamoms organizacijoms, įskaitant minėtą "patriotinę" asociaciją, kuri nepalaiko jokių ryšių su Vatikanu ir Popiežiumi. Tiesa, pranešama, kad daugelis Kinijos katalikų viešai meldžiasi "patriotinės" asociacijos bažnyčiose ir yra lojalūs režimui, bet slapta yra pasižadėję būti ištikimi Popiežiui. Tačiau veikia ir pogrindinė Kinijos Katalikų Bažnyčia, kuri už ištikimybę Šventajam Sostui yra persekiojama.
Daugelyje žemyninės Kinijos viena šalia kitos egzistuoja abi katalikų bendruomenės - pogrindinė ir oficialioji. Fen Siano vyskupija šiuo atžvilgiu yra unikali: galbūt tai vienintelė diecezija visoje "Liaudies Respublikoje", kurioje nėra "oficialiosios" Bažnyčios, o tik pogrindinė bendruomenė, jeigu žodį "pogrindinė" suprasime kaip nestojimą į "patriotinę" katalikų asociaciją. Stebėtina, bet iki pastarojo meto vyskupija, nors vyriausybės nepripažinta, galėjo egzistuoti gana ramiai. Pats vyskupas L. Li, 16 kunigų, 14 brolių vienuolių, 25 seserys vienuolės ir apie 20 tūkstančių tikinčiųjų gana laisvai išpažino savo tikėjimą parapijose ir vienuolių bendruomenėse.
Tačiau praėjusią vasarą vyriausybinė bažnytinės veiklos kontrolės institucija, vadinamoji Religijų reikalų taryba, atidarė savo biurą Fen Siane, norėdama įregistruoti katalikus, kad jie taptų "patriotinės" asociacijos nariais. Kadangi tikintieji ir dvasininkai jokio entuziazmo stoti į komunistų valdžios kontroliuojamą organizaciją nerodė, buvo imtasi griežtų prievartos priemonių. Lapkričio pradžioje policijos ir saugumo pareigūnai užplūdo parapijas, reikalaudami kunigus ir parapijiečius rinktis į bažnyčias ir registruotis. Mažiausiai dvylika kunigų buvo suimti, prievarta apgyvendinti trijuose ar keturiuose viešbučiuose ir jiems surengti instruktažai - "kursai" apie tai, kaip turi būti kontroliuojamos tikinčiųjų bendruomenės.
Liudininkai pasakojo, kad policija grasino kunigams: "Jeigu tuoj pat stosite į "patriotinę" asociaciją, jūs daugiau nebebūsite laikomi dvasininkais ir jūsų šventimai bus paskelbti negaliojančiais. Jums nebus leista dirbti bažnyčioje ir turėsite likti namuose". Visus šiuos kunigus buvo įšventinęs vyskupas L. Li.
Kaip minėta, ganytojas irgi buvo suimtas. "La Repubblica" šaltiniai nurodo, kad policija įsiveržė į Fen Siano katedrą ir išsivedė vyskupą, liepę "pasiimti daugiau drabužių ilgai kelionei". Saugumiečiai sakė vyskupui, kad jis yra "kviečiamas vyriausybės", smulkiau nepaaiškinę, ką reiškia toks kvietimas. Ganytojas, kuriam jau 81 metai, drauge su savo padėjėju buvo išvežti nežinia kur. Nuo lapkričio 4 dienos daugiau apie juos nieko nežinoma.
Po dviejų savaičių policija įsiveržė į Fen Siano vienuolyną ir liepė visiems ten buvusiems broliams bei seserims vienuolėms "skirstytis į namus". Saugumiečiai taip pat nuėjo į prie katedros esantį seminarijos pastatą ir išvarė visus 15 seminaristų. Toks pat likimas ištiko ir 20 seserų vienuolių, gyvenusių savo bendruomenėje Vajutu parapijoje. Dabar visoje Fen Siano vyskupijoje liko dirbti tik du senyvo amžiaus kunigai (vienas - 90, kitas - 78 metų) abu silpnos sveikatos. Italų laikraštis citavo vieną vietos kataliką, kuris sakė: "Jie (komunistai) bando sunaikinti mūsų dieceziją. Mums gerai žinomos šios pastangos. Viskas, ko mes norime - tai religinės laisvės bei vienybės su Popiežiumi ir Visuotine Bažnyčia. Ir mes nebijome".
Prieš dvejus metus užsienyje buvo paskelbtas slaptas Kinijos komunistų partijos dokumentas, kuriame pabrėžiama, kad galbūt ateityje bus užmegzti galimi Šventojo Sosto ir Kinijos diplomatiniai santykiai, todėl reikia sustip-rinti "patriotinę" asociaciją, pašalinant nesukalbamiausius dvasininkus ir tikinčiuosius. Dokumente sakoma, jog tie Katalikų Bažnyčios nariai, kurie pritaria valdžios veiksmams (leidžia užregistruoti tikinčiųjų vardus, parapijas, narių skaičių ir pan.), bet atsisako stoti į "patriotinę" Bažnyčią, "turės pereiti metus trunkantį perauklėjimą atitinkamuose centruose". Tačiau tie kunigai, kurie atsisako persiauklėti, "praras teisę į dvasinę veiklą".
Kai kurie Kinijos vyskupai, tiek oficialūs, tiek ir pogrindiniai, prašė valdžios panaikinti Katalikų Bažnyčios laisvę varžančią "patriotinę" asociaciją ir leisti ganytojams patiems būti atsakingiems už bažnytinę veiklą. Tačiau Pekino režimas atsisakė tai padaryti, nenorėdamas prarasti kontrolės. Kinijos katalikų patriotinė asociacija buvo įkurta 1957 metais, ir jos vyskupai skiriami ne Vatikano, bet gavus komunistų valdžios pritarimą. Nuo savo pontifikato pradžios popiežius Jonas Paulius II stengiasi sutaikyti visus Kinijos katalikus - tuos, kurie priklauso "patriotinei" asociacijai, ir tuos, kurie veikia pogrindyje. Šiuo tikslu Šventasis Tėvas penkis kartus - 1981, 1994, 1995 (per vizitą į Filipinus), 1999 ir 2001 metais - skelbė savo kreipimąsi į Kinijos tikinčiuosius ir visus šalies žmones.
Paskutinis kreipimasis buvo paskelbtas spalio 24 dieną, minint žymaus jėzuitų misionieriaus kunigo Mateo Ričio atvykimo į Pekiną 400-ąsias metines. Popiežius atsiprašė už praeityje Katalikų Bažnyčios Kinijoje padarytas klaidas ir dar kartą paragino šalies valdžią pradėti dialogą su Šventuoju Sostu, kad būtų galima atnaujinti prieš penkis dešimtmečius nutrauktus diplomatinius santykius ir normalizuoti Bažnyčios veiklą didžiausioje pasaulio valstybėje. Manoma, jog po šio kreipimosi prasidėjusios naujos represijos prieš katalikus ir yra Kinijos komunistų režimo atsakymas į Jono Pauliaus II naujas susitaikymo iniciatyvas.
Be jokios abejonės, Pekiną labiausiai suerzino 120 Kinijos kankinių kanonizavimas, įvykęs Romoje 2000 m. spalio 1 d. Nors šventaisiais paskelbti Bažnyčios nariai kankinystę patyrė ne valdant komunistams, bet ankstesniais amžiais, tačiau Pekinas šį sprendimą pavadino provokacija, nes kanonizacijos iškilmių data - spalio 1-oji - sutapo su Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 50-ųjų metinių minėjimu. Tuo tarpu Vatikanas nurodė, kad toks sutapimas buvo atsitiktinis, nes Didžiojo jubiliejaus metų kalendoriuje spalio 1 diena, kaip pirmasis spalio mėnesio sekmadienis ir Šv. Teresės iš Lizjė šventė, buvo paskirtas Misionierių jubiliejaus minėjimui, kurio metu ir vyko kankinystę patyrusių Kinijos misionierių kanonizacijos iškilmės.
Po spalio 24 dieną Popiežiaus paskelbto atsiprašymo už misionierių klaidas Pekino atstovai pareiškė, jog būtų gerai, kad Vatikanas atsiprašytų ir už minėtas kankinių kanonizacijas. Komunistų įžūlumas iš tikrųjų beribis, bet ar neturėtų baigtis ir Šventojo Sosto nuolaidžiavimai "galingajam" Kinijos režimui, kuris vieną dieną gali taip pat greitai sužlugti, kaip suiro "nenugalimas" Sovietų Sąjungos režimas? Kaip ten bebūtų, daugelio ekspertų nuomone, Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos santykių gerėjimo nėra ko tikėtis bent iki 2002-ųjų pabaigos. Ateinančių metų rudenį įvyks Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, kuriame, kaip tikima, vadovų postus užims "nauja karta", galbūt pasirengusi reformuoti šalies vidaus ir užsienio politiką.

M.B.

© 2001 "XXI amžius"