Jaunimas, santuoka, šeima
Katalikiškos organizacijos svarstė seksualinio
auklėjimo klausimus
Dauguma gydytojų perėjo į priešingą
stovyklą
Lietuvos katalikiški šeimos centrai
pažymėjo savo veiklos dešimtmetį tarptautine konferencija "Jaunimo
rengimas šeimai" Kaune rugsėjo 28-30 dienomis. Gydytojas
ir natūralaus šeimos planavimo programos vadovas Virgilijus Rudzinskas
prisiminė, jog 1992-1993 metais, kai tik prasidėjo sąjūdis "Už
gyvybę", panašioje konferencijoje kaip ši dalyvavo nemažai
jo kolegų. Tačiau pastaraisiais metais daugelis gydytojų paliko
šį sąjūdį ir dabar propaguoja kontraceptines priemones.
"Esame baltos varnos mūsų visuomenėje, - sakė V.Rudzinskas,
- gerai, kad galime susirinkti į panašų kongresą bent kartą per
metus." Jis pasidžiaugė, kad mažėja abortų ir didėja susidomėjimas
natūralaus šeimos planavimo metodu. Gydytojas perspėjo, jog kaip
tik šiomis dienomis Lietuvos teisingumo ministerijai buvo pristatytas
įstatymo projektas, kuriuo bus prašoma įteisinti abortinės piliulės
"Ru-486" naudojimą.
Konferencijos viešnia ir didelė katalikiško judėjimo "Už
gyvybę" entuziastė Eva Kovalevska iš Lenkijos papasakojo,
jog Vakarų šalių mokyklose norima pradėti steigti mokinėms specialius
kabinetus, kur jos galės kreiptis nėštumo atveju ir su ten dirbančių
specialistų pagalba jį nutraukti. "Apie tai merginų tėvai
net nebus informuojami", - perspėjo E.Kovalevska. Manoma,
jog tokiuose kabinetuose dirbantys medikai turės teisę merginoms
skirti minėtą piliulę. To priežastis - vis jaunesni vaikai įsitraukia
į seksualinį gyvenimą, susijusį su nepageidautinomis pasekmėmis.
Neseniai vienoje Maskvos mokykloje buvo išdalinta abortą sukeliančių
piliulių.
Ar verta jodinėti ant tigro?
Apie situaciją Didžiojoje Britanijoje
kalbėjusi viešnia iš Velso Collyn Norman paliudijo, jog jos šalyje
pastoja ir gimdo vis daugiau paauglių. Vienišos motinos čia gauna
neblogas pašalpas. Tokioje "šeimoje" augantys berniukai
ir mergaitės neturi tėvo įvaizdžio. C.Norman švietėjiškas metodas,
kurį ji naudoja paauglių grupėse, ne moralizuoja, bet bando racionaliai,
vaikams suprantamomis priemonėmis, paaiškinti, kas yra nėštumas,
kokia brangi dovana yra žmogaus vaisingumas ir kaip juo naudotis,
nesužeidžiant savęs ir kitų.
Ne religine motyvacija, bet medicinos žiniomis C.Norman stengiasi
įtikinti vaikus nepradėti ankstyvo lytinio gyvenimo. Amerikoje
atlikti tyrimai parodė, jog tarp nekaltybę praradusių merginų
šešis kartus didesnis savižudybių skaičius, dešimt kartų didesnė
rizika, kad vartos narkotikus, penkis - nelankys mokyklos.
"Kinų patarlė sako: "Tas, kuris joja ant tigro, niekad
negali nulipti, - teigė viešnia. - Tai ypač pasakytina apie ankstyvus
seksualinius santykius. Jie yra tarsi pagalbos šauksmas, nes dažnai
parodo, jog vaikas yra iš nelaimingos, dažniausiai iširusios šeimos
ir ieško švelnumo. Tokiems vaikams trūksta pozityvaus požiūrio
į gyvenimą įgūdžių."
"Jei šeimos įtaka bloga, gerai būtų, kad jaunas žmogus turėtų
bendraamžių draugų iš kitokios aplinkos. Namuose aš nebuvau auklėjama
katalikiškai, bet lankiau katalikų mokyklą, draugavau su katalikais
draugais, ir tai man atnešė daug moralinės naudos", - prisiminė
C.Norman.
Didžiojoje Britanijoje darosi vis sudėtingiau argumentuoti iš
katalikiškų pozicijų. "Jei šėtonas nori sugriauti visuomenę,
jis turi pradėti nuo Bažnyčios, - sakė C.Norman. - Tokiam griovimui
ypač gerai pasitarnavo kunigų pedofilų bylos - Anglijoje buvo
nutikusios dvi tokios skaudžios istorijos, kuriomis tuojau pat
pasinaudojo žiniasklaida, nes jai blogos naujienos iš Bažnyčios
yra geros naujienos. Daugelis vaikų po šių įvykių tapo priešiški
ir net ciniški kunigams ir Bažnyčiai."
Maltos patirtis
Konferencijos darbe dalyvavo sutuoktinių
pora iš Maltos Tony ir Lily Gauci, kurie liudijo apie krikščioniškų
šeimų judėjimo patirtį savo šalyje. Maltoje iki šiol draudžiamos
skyrybos. "Daugelis porų šiuolaikiniame pasaulyje išgyvena
situaciją Kanoje, kuomet baigėsi vynas. Vartotojiškumas, vienybės
irimas, ištikimybės ir meilės tarp vyro ir žmonos žlugimas, individualizmas
- tai situacija, kuri lyg tamsūs debesys yra užgulusi šeimos gyvenimą.
Kai kurie žmonės tik gyvena po "vienu stogu", o jų vaikus
auklėja televizija", - sakė svečiai iš Maltos.
Nyksta supratimas, kad santuoka - tai sakramentas, o tai susiję
su tikėjimo nykimu. Ši pietiečių pora papasakojo, jog krikščionių
poros Maltoje reguliariai rengia bendrus susitikimus, kuriuose
studijuoja Dievo žodį ir bando juo remtis kasdieniniame gyvenime.
"Tai jau nebėra savaime suprantama, kad šeima išliks - reikia
dėti pastangas, kad ji išliktų. Štai dėl ko mes atvažiavome pas
jus, į Lietuvą, iš taip toli, iš šilto oro į šaltą, - sakė svečiai
iš Maltos. - Jau trisdešimt metų kaip mes, katalikiškos poros,
Maltoje reguliariai renkamės kartą per mėnesį, o kartais - ir
dažniau. Mes meldžiamės, diskutuojame ir, žinoma, veikiame. Tai,
kas vyksta, stengiamės įvertinti Evangelijos šviesoje. Mokomės,
patys leidžiame knygeles šeimų dvasinio ugdymo klausimais, skaitome
Šventąjį Raštą, tačiau nediskutuojame, nes tai - Dievo žodis.
Diskusijos būna po to."
Tokios šeimų grupės veikia visame pasaulyje, sudarydamos krikščioniškų
šeimų judėjimą. Yra sukurta net "Tarptautinė krikščioniškų
šeimų judėjimų konfederacija". Jos veikloje dalyvauja Italijos,
Maltos, Portugalijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos krikščioniškos
šeimos. Neseniai įvyko Europos šeimų kongresas Čekijoje, o paskutinysis
pasaulinis tokio pobūdžio kongresas vyko Brazilijoje.
Vengrijoje, kuri tik ką įstojo į konfederaciją, šeimų grupės -
dar visai jaunos. Italijoje šeimų grupės dirba motinystės mokyklose,
su pagyvenusiais žmonėmis, maitina vargšus. Kitose šalyse - vysto
priešabortinę veiklą, bendrauja su sudužusių šeimų nariais. "Verta
negailėti šeimų sąjūdžiui savo laisvalaikio, - dalijosi patirtimi
maltiečių pora. - Krikščioniškas šeimų judėjimas ir įdomus, ir
naudingas, nes matėme, kaip šeimos, pradėjusios palaikyti vienos
kitas, pačios ugdėsi. O juk šeima - tai visos tautos stuburas.
Todėl mes nuoširdžiai trokštame, kad ir Lietuva įsijungtų į šį
sąjūdį."
Iššūkis šeimos centrams
Nijolė Liobikienė, Lietuvos šeimos
centro direktorė (ją pakeitė Vyskupų Konferencijos paskirta vadovė
Vijoleta Valantiejutė), apžvelgė dešimties metų patirtį, pripažindama,
jog labai dažnai tai buvo skaudus "plaukimas prieš srovę",
tačiau ji ir jos kolegos gynė negimusią gyvybę, pasisakė prieš
abortus, kentė pasaulietinės žiniasklaidos pažeminimus, visuomenės
atmetimą, vedini tvirto tikėjimo ir gilaus susirūpinimo žmonių
likimais bei jų ateitimi.
"Kilti ir kelti," - toks buvo "Caritas" šūkis,
kai prieš dešimt metų pradėjome savo veiklą šioje organizacijoje;
šiuo šūkiu ir šiandien tebesivadovaujame," - sakė N.Liobikienė.
Paauglių rengimas šeimai, konsultacijos sužadėtiniams, natūralus
šeimos planavimas, krizinio nėštumo pagalbos programa, savaitgalio
ir vasaros stovyklos šeimoms, parama kenčiantiems nuo alkoholizmo
bei kitų priklausomybės rūšių - tai ta plati veikla, kuria užsiima
katalikiški šeimos centrai Lietuvoje.
Didžiausias išbandymas darbuotojams, pasak N.Liobikienės, buvęs
tuomet, kai Lietuvos Vyskupų Konferencija išleido potvarkį, skelbiantį,
jog kiekviena sužadėtinių pora, besirengianti bažnytinei santuokai,
nuo šiol turės išklausyti specialų sakramentinės santuokos pasirengimo
kursą. "Tuomet šeimos centrus užplūdo devynios galybės jaunų
porų, - prisimena N.Liobikienė. - Įpykę sužadėtiniai įsiverždavo
į mano kabinetą, piktindamiesi šių kursų nereikalingumu. Tai vykdavo
net keletą kartų per dieną. Jie jautėsi suradę vienas kitą ir
daugiau nieko jiems nereikėjo. Vėliau tokių nepasitenkinimo atvejų
ėmė mažėti, netrukus atsirado jaunavedžių, kurie sugrįždavo padėkoti
centro darbuotojams už paramą rengiant bendram gyvenimui."
Tėvų santykiuose pavyzdžio nematė
Kauno šeimos centro psichologė Zita
Vasiliauskaitė pastebėjo, jog į jų centrą ateina žmonės menkai
tepasiruošę santuokai. Apie šią problemą liudija ir kiti Lietuvos
šeimų centrai. "Ypač skaudu, - sakė ji, - kad žmonės, paklausti,
ar norėtų tokių tarpusavio santykių kaip jų tėvų, kategoriškai
atsakydavo: "Ne, jokiu būdu!" Savo aplinkoje besituokiančios
poros nemato įkvepiančio pavyzdžio, darė išvadą psichologė.
"Vien mūsų paskaitų nepakanka. Būtų gerai, kad santuokai
žmonės būtų sąmoningai rengiami nuo lopšio ar bent nuo mokyklos,
- sakė Z.Vasiliauskaitė. - Malonu, jog sužadėtiniai į mūsų centrą
ateina abejingi, nes reikia - kunigas liepė, o išeina pakeitę
savo nuomonę. Vėliau, iškilus problemoms šeimoje, jie sugrįžta
pas mus pasitarti."
Skiepai nuo nėštumo
Viena svarbiausių temų, kurią aptarė
konferencijos dalyviai, - natūralus šeimos planavimas. Eva Kovalevska,
penkių vaikų motina iš Lenkijos, prisipažino, jog prieš keletą
metų žinia, jog yra toks metodas (kuriam pritaria Bažnyčia), leidžiantis
šiek tiek valdyti vaikų atsiradimą, jai tapo dideliu palengvinimu.
Apie natūralų šeimos planavimą kalbėjo daugelis prelegentų. Tačiau
atsiranda pasaulyje, E.Kovalevskos žodžiais, organizacijų, kurios
tik dangstosi žodžiais "šeimos planavimas" pavadinimuose:
iš tiesų jų veikla yra nukreipta prieš vaisingumą. Jie dažnai
kalba apie tai, kad per daug žmonių gyvena žemėje. Tačiau, E.Kovalevskos
nuomone, taip nėra. To negalima pasakyti apie Lenkiją, Lietuvą.
Rusijoje gyventojų kasmet sumažėja vienu milijonu. Visa Europa
išmiršta, įsitikinusi konferencijos viešnia. Lenkijoje, kur žmonės
pavargo nuo nepriteklių, pasisakančių už abortą judėjimas tampa
vis galingesnis: neseniai jis sudarė koaliciją su didžiausia politine
kairiųjų jėga ir į jų programą įrašė savo programą.
Skaudi Filipinų patirtis: Pasaulinė sveikatos organizacija, E.Kovalevskos
žodžiais, paskiepijo vietines merginas. Paaiškėjo, kad be jų sutikimo
buvo įskiepyti tam tikri antikūniai, kurie ateityje turėtų sukelti
abortą: motinos organizmas kovos su savo kūdikiu ir stengsis jį
išmesti. Panaši skandalinga avantiūra buvusi įvykdyta Kamerūne,
Afrikoje. "Todėl visada reikia įsitikinti, nuo kokios ligos
rengiamasi skiepyti", - perspėjo viešnia iš Lenkijos.
Gražios kalbos, o vaikas - pamestinukas
"Šiuolaikinis pasaulis nėštumą
traktuoja tarsi ligą, perduodamą lytiniu būdu, kurią reikia gydyti
kontraceptikais, - sakė N.Liobikienė. - Tai neteisingas požiūris.
Kalbant seksualinio gyvenimo klausimais su jaunimu, reikia būti
ypač atsargiems, prie intymių dalykų liestis oriai, šventai."
Jai pritarė gydytoja Birutė Obelenienė: "Jaunimo nereikia
išgąsdinti: kalbantis naudoti humorą, alegorijas. Jie turi žinoti,
jog nuodėmė žada daug, duoda - mažai, o atima - beveik viską".
Trijų dienų konferencija praėjo. Akivaizdu, jog šeimos centrų
dėka atsiras vis daugiau jaunų žmonių, gerbiančių savo kūną ir
jame galinčią prasidėti ar jau prasidėjusią gyvybę. Tačiau šioje
konferencijoje nebuvo net "užkabintas" klausimas, kad
šiais metais 25 procentais sumažėjo pirmokėlių, jog jaunimas masiškai
emigruoja svetur, ieškodamas palankesnių darbo ir gyvenimo sąlygų.
Galimas dalykas, jog jie ten kurs šeimas. Tie, kurie pasilieka,
tampa "Lietuvos energijos įmonių" ekonominiais įkaitais,
o už telefoną moka du kartus brangiau, nei pasiturintys Vakarų
valstybių gyventojai.
Toks didelis per šią konferenciją parodytas susirūpinimas, kad
tik vaikas kaip nors pasiektų šį pasaulį ir neparodymas dėmesio
toms problemoms, kurios ištiks jam gimus, nepasiūlymas būdų, kaip
jas spręsti, labai priminė lengvabūdę mamą, kuri pasprunka iš
ligoninės, palikusi savo naujagimį personalo globai. Sunki ekonominė
padėtis, galinti tapti ir tampanti kone kiekvienos jaunavedžių
poros realybe, - klausimas, kuris "nuslydo" nuo konferencijos
organizatorių dėmesio. Gal kitame, be rūpesčių pasaulyje gyvename?
Ar nebeturim užuojautos? Nesinorėtų tikėti. O gal bandome daryti
tik tai, ką ir kiti gyvybės gynėjai užsienyje, o patys nesugebam,
net nedrįstam viešai suformuluoti savo problemų, nesitikim, kad
jas galima spręsti?
Vitalija NORVILIENĖ
Kaunas
Ričardo Šaknio nuotraukos
© 2001 "XXI amžius"