Pasipriešinti skyrybų daugėjimui - bendras Bažnyčios ir valstybės
reikalas
Rugsėjo mėnesį Austrijos spaudoje,
ypač katalikiškoje, buvo plačiai aptariama neseniai paskelbta
nauja šeimų skyrybų statistika, parodžiusi, jog skyrybų šioje
aštuonis milijonus gyventojų turinčioje šalyje toliau daugėja.
2000 metais Austrijoje išsiskyrė 19,6 tūkst. sutuoktinių porų,
tuo tarpu 1999 metais buvo 18,5 tūkst. skyrybų, o prieš dešimt
metų (1989-aisiais) - 15,4 tūkstančių. Austrijoje, kaip ir kaimyninėje
Vokietijoje (šalyje, turinčioje 81 mln. gyventojų, pernai buvo
užregistruota 194,4 tūkst. skyrybų), dabar kiekvienais metais
išsiskiria maždaug trečdalis naujai sudarytų santuokų. Palyginkime:
Lietuvoje išsiskiria 60 proc. sudarytų naujų santuokų, o Lenkijoje
- 15 proc. (vienas mažiausių skaičių Europoje).
Kaip minėta, Austrijoje (kaip ir Vokietijoje) skiriasi vis daugiau
porų, ir skyrybų per pastaruosius 20 metų padaugėjo beveik du
kartus. Esant šiai tendencijai, galima numanyti, kad dar po dviejų
dešimtmečių Austrijoje bus tragiškai degradavusi tradicinė šeimos
institucija ir pasekmės bus ryškios fatališkos. Kai kurių ekspertų
tvirtinimu, kai išsiskiria daugiau nei pusė visų susituokusių
porų, tai rodo tam tikrą lūžį ir praktiškai nebesustabdomą visuomeninio
gyvenimo tradicinių pagrindų degradavimą bei tautos, kaip šeimų
bendruomenės, neišvengiamai artėjantį žlugimą. Kaip rodo pokomunistinių
šalių pavyzdys, tokioje moralinėje ir socialinėje krizėje atsidūrusi
tauta pasižymi tik palaidumo, negimusios gyvybės naikinimo, nusikalstamumo
ir alkoholizmo "rekordais".
* * *
Austrijos vyskupų konferencijos Šeimų
sielovados komisijos pirmininkas vyskupas Klausas Kiungas ne tik
pabrėžė šeimos stabilumą skatinančių priemonių svarbą, bet ir
perspėjo, kad dramatiškai išaugęs skyrybų skaičius neturi būti
priimtas kaip įprastas reiškinys, kaip gamtos dėsnis. Jis pripažino,
kad pastaruoju metu nepakankamai atsižvelgiama į neigiamas santuokos
iširimo pasekmes. Šalia iškylančių moralinių problemų dabar per
mažai svarstoma, kad dėl skyrybų "patirtas nusivylimas ir
nuoskauda atsiliepia visiems vėlesniems tai išgyvenusių žmonių
santykiams". Vyskupas priminė, jog dėl skyrybų didžiausią
žalą patiria vaikai, nes jiems yra labai svarbus "saugumas,
kurį gali duoti tik tvirti tėvų santykiai". Vaikams natūralus
tėvo ir motinos ryšys yra nepakeičiamas, ir iširusi šeima sukelia
bendruomeninį ir dvasinį nepriteklių, kuris išlieka visą gyvenimą.
Vyskupas K.Kiungas sakė, jog yra nepriimtinas šeimos sąvokos "klaidingas
reliatyvizavimas": natūralia prigimtine prasme šeimą sudaro
"santuokoje gyvenantys vyras ir moteris drauge su savo vaikais".
Kaip rodo visos sociologinės apklausos, apie tokią sveiką ir nepaliestą
šeimą svajoja absoliuti dauguma žmonių, o tai patvirtina, jog
tradicinė šeimos institucija atitinka pačią žmogaus prigimtį.
Kita vertus, svarbu pabrėžti, jog visuotinio šeimos ir santuokos
supratimo negali nulemti daugumos nuomonė, nes tai yra Dievo nustatytos
tvarkos sudėtinė ir nepakeičiama dalis. Todėl šeimos ir santuokos
institucija negali būti palenkta žmogiškajai savivalei, sakė vyskupas
K.Kiungas. Teisingas jos supratimas ir rūpinimasis jos atitinkamu
funkcionavimu yra labai reikšmingi visų šeimos narių gerovei ir
pažangai.
Už šeimų pastoracijos koordinavimą Austrijos Katalikų Bažnyčioje
atsakingas vyskupas K.Kiungas interviu žinių agentūrai "Kathpress"
pažymėjo, jog tas faktas, kad dauguma skyrybų įvyksta buvusių
sutuoktinių sutarimu, dar nereiškia, jog pats santuokos išardymas
yra pozityvus reiškinys. Jis visada sukelia kančias, nors abipusis
sutarimas dėl skyrybų yra geriau nei amžini ginčai ir rietenos
krizę patyrusios šeimos gyvenime. Vyskupas sveikino Bažnyčios
tarpininkavimą sprendžiant šeimos santykių problemas, net jeigu
santuoka vis tiek baigiasi skyrybomis. Tokiu tarpininkavimu yra
sumažinamos dvasinės kančios, dedamos pastangos atnaujinti santuoką,
ypač jeigu sielovadininkams pavyksta įtikinti tėvus, kad jų skyrybos
daro žalą vaikams.
Austrijos Bažnyčioje yra sudaryta sielovados programa šeimai po
santuokos iširimo, ypač stengiamasi padėti vaikams ir jaunuoliams
atlaikyti patirtą dvasinę traumą po tėvų skyrybų. Tačiau svarbiausios
yra prevencinės priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti šeimos
bendruomenę. Čia ypač reikšmingas išsamus jaunimo rengimas santuokai,
taip pat sutuoktiniams siūlomi seminarai, kaip pagerinti jų tarpusavio
santykius, spręsti krizines situacijas. Ateityje kiekvienoje parapijoje
šeimos pastoracija bus vienu svarbiausių uždavinių.
* * *
Diskusijoje dėl daugėjančių skyrybų
ir dėl to kylančių problemų dalyvavęs Austrijos sostinės arkivyskupas
kardinolas Christofas Šionbornas pasisakė už intensyvesnį bažnytinį
jaunų žmonių rengimą santuokai. "Sunku suprasti, kad Pirmajai
komunijai ar Sutvirtinimo sakramentui yra ruošiama visus metus,
o santuokai (kuri Bažnyčioje irgi turi neišardomo sakramento statusą)
rengiama taip trumpai", - teigė ganytojas interviu Vienos
arkivyskupijos laikraščiui. Jo manymu, santuokos rengimui turi
būti sudaryti griežtesni ir išsamesni kriterijai. Kardinolas sakė,
jog, norint sustabdyti skyrybų augimą, būtina išplėsti šeimų sielovadą,
ir ji šeimą turi nuolat lydėti visą gyvenimą. Jis apgailestavo,
kad šiuo metu, kai "buvimas ištikimu santuokos pasižadėjimams
dažnai yra didelė auka", sutuoktiniai kartais lieka sielovadiškai
apleisti.
Žinomas Austrijos socialinės etikos ekspertas Augustinas Piočeris
priminė, kad skyrybų statistika nėra visiškai tiksli, nes dalis
sutuoktinių skiriasi jau antrą ar net trečią kartą. Vis dėlto
kiek daug bebūtų skyrybų, negalima to laikyti kasdiene problema,
nes po kiekvienos suirusios santuokos lieka konkreti, dažnai dramatiška
lemtis. Per tėvų skyrybas vaikai tampa ne tik "skyrybų našlaičiais",
bet dažnai ir vaidų objektu. A.Piočeris ypač būgštauja dėl skyrybų
ilgalaikių pasekmių. "Kada jauni žmonės išgirsta, jog kas
trečia santuoka Austrijoje iširs, taip pakertami jų pasitikėjimo
santuokiniais ryšiais pagrindai. Tada jie lengvai prieina išvadą:
geriausia mums iš viso nesudaryti santuokos", - sakė etikos
ekspertas.
Nauji duomenys, rodantys, kad vis daugėja skyrybų, turi perspėti
visuomenę apie pavojų. "Ką valstybė daro rengimo santuokai
srityje? Čia ji mažai ką siūlo", - konstatuoja A.Piočeris.
Tuo tarpu Bažnyčia jauniems žmonėms suteikia kvalifikuotą paramą;
parengia ne tik jungtuvių momentui, bet ir vėlesniam šeimos gyvenimui.
Valstybė irgi turi prisiimti atsakomybę, bent jau stiprindama
privačias bažnytines paslaugas šeimai. "Aš čia pirmiausia
turiu galvoje sielovadinį tarpininkavimą sprendžiant santuokos
sunkumus, arba vadinamąją šeimos terapiją. Esu įsitikinęs, kad
galima daug santuokų išgelbėti, jeigu būtų laiku suteikta pagalba",
- sakė A.Piočeris.
Kiti diskusijų Austrijoje dalyviai irgi pritarė minčiai, kad skyrybų
negalima laikyti kasdiene smulkmena, nes kiekviena iš jų sukelia
"nelaimės patirtį", atsiliepiančią tolesniam žmogaus
gyvenimui. Todėl yra nepateisinama tai, kad viešoji opinija šią
patirtį stengiasi užglaistyti ir nustumti į šalį, nors skausmas
ir nusivylimas lieka visam laikui. "Keičiant visuomenės požiūrį
į santuoką, reikia ryžtingiau ugdyti valią", - sakė Austrijos
katalikų darbininkų sąjungos vadovas Jozefas Cemanekas. Jo įsitikinimu,
būtina reikalauti, kad politikų šeimyninis gyvenimas būtų pavyzdingas.
Austrijos katalikų akcijos (KAI) - pagrindinės šalies pasauliečių
organizacijos - nuolatinio forumo "Santykiai šeimoje ir santuokoje"
vadovė Brigita Etl pabrėžė ne tik prevencinių priemonių, bet ir
geresnių sąlygų šeimai valstybėje svarbą. Būtina atkreipti dėmesį
į tai, jog socialinio gyvenimo tendencijos tiesiogiai veikia santuoką.
Ji dažnai suyra ne tik dėl vidinių problemų, bet ir dėl išorinės
įtakos, pavyzdžiui, dėl nedarbo, prastų gyvenimo sąlygų, savaitgalio
nuotaikų svyravimo, kai šeima neturi galimybių vertingai praleisti
laisvalaikį.
B.Etl sakė, kad greitesnis santuokų bylų svarstymas padeda išvengti
tolesnių rietenų. Tačiau tai nepadeda žmonėms suderinti santuokos
partnerystės santykių ir grąžinti šeimos gyvenimo į normalias
vėžes. Tam reikalingas kuo platesnis šeimos konsultacijų tinklas,
kuris būtų žinomas ir prieinamas visiems tuo suinteresuotiems
gyventojams. Šeimų centrų kūrimas ir plėtojimas yra valstybės
ir Bažnyčios bendradarbiavimo reikalas. Forumas "Santykiai
šeimoje ir santuokoje" jau daug metų Austrijoje rūpinasi
paramos šeimai stiprinimu Bažnyčioje ir visuomenėje. Ypač aktyvi
jos leidybinė veikla: spausdinami leidiniai, padedantys rengtis
santuokai ir kelti šeimų konsultantų kvalifikaciją.
* * *
Neseniai Austrijos katalikų žurnalas
"Betendes Gottes Volk" paskelbė amerikietės Mersedes
Arzur Vilson surinktus sociologinius duomenis apie maldos įtaką
santuokos stabilumui. Per apklausas ji nustatė, kad JAV skiriasi
vidutiniškai kas antra civiliškai ir kas trečia Bažnyčioje susituokusi
pora. Jeigu Bažnyčioje susituokusios poros kartu reguliariai dalyvauja
pamaldose, tai išsiskiria tik viena iš 50 porų. Jeigu sutuoktiniai
ne tik kartu lanko bažnyčią, bet ir nuolat meldžiasi vienas už
kitą, tai išsiskiria tik viena iš 1429 tokių porų.
M.B.
© 2001 "XXI amžius"
