Žvilgsniai

Tikybos pamokas lanko 94 proc. Austrijos katalikų moksleivių

Tikybos mokymas Austrijoje ir toliau lieka mėgstamiausiu mokymosi dalyku. Kaip rugsėjo pradžioje duodama interviu Austrijos katalikų žinių agentūrai "Kathpress" sakė Vienos arkivyskupijos švietimo reikalų vedėja Kristina Man, tikybos pamokas lanko beveik 900 tūkst. austrų moksleivių, arba daugiau kaip 94 proc. šalies katalikų vaikų. (Austrijoje apie 75 proc. visų šalies gyventojų yra katalikai.) Taigi šioje katalikiškoje Centrinės Europos valstybėje tik 6 proc. katalikų moksleivių patys arba, - kas būna daug rečiau, - tėvų paraginti atsisako studijuoti religiją bendrojo lavinimo mokyklose.
K.Man pažymėjo, kad religijos mokymas laikomas ypač prestižiniu tada, kai mokytojas pateikia jo specifinį turinį ne abstrakčiai, bet susieja su realaus gyvenimo aktualijomis. To tikisi mokinių tėvai bei plačioji visuomenė, laukdama, kad jaunoji karta per daugelį metų vykstantį tikybos mokymą sutvirtins žinias ir įsisąmonins tautos per amžius formuotas religines tradicijas. Matyt, dėl šio tikslo tikybos mokosi ir daug tokių vaikų, kurie yra kilę iš netikinčių šeimų ir patys nepriklauso jokiai konfesijai. Moksleiviai įsigyja gerai parengtus tikybos vadovėlius, jų žinios vertinamos pažymiais, ir religijos vertinimas gali būti įrašytas į brandos atestatą.
Austrijoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, įstatymu religijos laisvė įtvirtinta kaip esminė žmogaus teisė. Valstybės pripažintos 13 religinių bendruomenių - katalikai, liuteronai, kalvinistai (reformatai), senkatalikiai, graikų apeigų stačiatikiai, sirų apeigų stačiatikiai, armėnai, Naujųjų apaštalų bendruomenė, metodistai, mormonai, judėjai, musulmonai ir budistai - tam tikromis sąlygomis turi teisę į konfesinį religijos mokymą Austrijos mokyklose. "Jeigu visose pasaulio šalyse būtų tokia tvarka, tai būtų daugiau tolerancijos ir mažiau nepasitikėjimo bei priešiškumo tarp religijų", - sakė K.Man.
Šiuo metu daug kalbama, kad besivienijančioje Europoje reikia ne tik vienyti ekonomiką, bet ir ieškoti bendro tvirto vertybinio pagrindo, ir religijos mokymas gali duoti nepakeičiamą įnašą. Jei mokykloje nėra aiškinami gyvenimo prasmės klausimai, tokia mokymo įstaiga nebeatitinka šių dienų reikalavimų ir negali parengti jauno žmogaus, kuris būtų pasiruošęs sutikti dabarties ir ateities iššūkius. Europai nereikia žmonių, kurie gyventų tik šiandiena, kurie tik būtų užsiėmę kasdieniais rūpesčiais. Be to, vientisu švietimu ir ugdymu mokykloje turi būti siekiama pažinti mūsų kultūros dvasinius lobius, kuriuos sukaupė krikščionybė. Baigęs mokyklą jaunuolis turi tvirtai žinoti religijos duodamus atsakymus į didžiuosius prasmės klausimus: iš kur? į kur? kokiu tikslu?
Paskutiniu metu daug kas kritikuoja religijos mokymo "konfesionalumą", bet K.Man yra įsitikinusi, kad tai sąlygojo didesnes dvasinio ugdymo galimybes. "Šiandien labiau nei bet kada žmonės turi būti pajėgūs aiškiai išpažinti savo įsitikinimus ir veikti pagal savo "Confesio". Juk yra ne tik ekonominis ir politinis "Credo", bet ir visaapimantis "Credo", kuris padeda suvokti žmogaus, sukurto pagal Dievo panašumą, tikrąją prigimtį", - sakė K.Man.

* * *

Austrijoje taip pat nuolat daugėja mokinių, lankančių privačias katalikiškas mokyklas. Šiose mokyklose mokosi 70 tūkstančių arba 6 proc. šalies mokinių. Šalies sostinės Vienos arkivyskupijoje šis procentas yra daugiau nei dvigubai didesnis: katalikiškas mokyklas lanko 15 proc. Vienos moksleivių. Iš viso Austrijoje yra 345 katalikiškos mokyklos ir iš jų daugiau kaip 100 veikia Vienoje.
"Mes tuo didžiuojamės ir stengiamės, kad mūsų mokyklose neliktų neatspindėtos visos pedagogikos naujovės, - sakė K.Man. - Nors pasiekta didelė pažanga, savaime suprantama, stengiamės išlaikyti savo mokykloms būdingą savitumą ir dvasingumą." Kad tai yra sėkmingai daroma ir priimtina tėvams, rodo ir katalikiškų mokyklų populiarumas. Jos tapo tikrais švietimo ir auklėjimo centrais: prie katalikiškos mokyklos dažnai veikia vaikų darželis, popietinio vaikų užimtumo įstaigos. Austrijos vyskupijoms priklausančios pedagogikos akademijose parengiama daugiau kaip 40 proc. šalies pedagogų, dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose.
Be to, gerai išvystyta Austrijos privačių katalikiškų mokyklų sistema palengvina valstybės biudžetui tenkančią švietimo finansavimo naštą. Juk privačių mokyklų išlaikytojai padengia su mokyklos ūkiu bei remontu susijusias išlaidas, moka atlyginimus mokyklos darbuotojams nepedagogams. Bažnyčios duomenimis, šitaip per išvystytą privačių katalikiškų mokyklų tinklą, nors joms ir padėdama - mokėdama atlyginimus pedagogams, valstybė sutaupo milijardines lėšas.
Išryškėjo dar vienas naujas Austrijos katalikų švietimo sistemos reiškinys. Plečiantis imigracijai (dabar beveik 10 proc. šalies gyventojų yra imigrantai, dauguma kurių - musulmonai), į katalikiškas mokyklas priimama vis daugiau užsieniečių vaikų, kurie išpažįsta kitą tikėjimą. Bažnytinės statistikos duomenimis, Vienos katalikiškose mokyklose apie 10 proc. mokinių išpažįsta kitą tikėjimą ir dar 4 proc. nepriklauso jokiai konfesijai. Tokie pokyčiai rodo Austrijos katalikiškų mokyklų sugebėjimą prisitaikyti prie naujų besikeičiančių sąlygų, o tuo pačiu - ir jų gyvybingumą. "Tokia gausybė svetimšalių yra naujas iššūkis, bet su juo susiduria ir visa mūsų Bažnyčia, ypač Vienoje. Tai kodėl katalikiškos mokyklos turi likti nuošalyje?" - sakė K.Man.
Mokykla, kuri negali prisitaikyti ir atspindėti naujų visuomenės pokyčių ir realijų, negalės padaryti savo mokinių asmenybėmis, kurios būtų pasirengusios tinkamai sutikti naujus iššūkius. "Žinau, kad katalikiškos mokyklos kitose Vakarų Europos šalyse veikia varginguose didžiųjų miestų kvartaluose, ir iki 90 proc. jų mokinių yra iš svetimšalių atvykėlių ir kito tikėjimo žmonių šeimų. Kas ryžtasi tokiomis sąlygomis jiems perteikti katalikybę, yra tikri Jėzaus sekėjai, kuriems niekas nėra svetimas", - kalbėjo K.Man.
Kaip visur, taip ir Austrijos katalikiškose mokyklose nėra galimybių atsisakyti tikybos mokymo, kuris yra privalomas visiems mokiniams. Kiekvienas mokinys privalo lankyti savo denominacijos tikybos pamokas, o tie, kurie nepriklauso jokiai konfesijai, mokosi krikščionių religijos užsiėmimuose. Taip ugdomas jaunas žmogus integruojasi į kultūrą, kurioje nuo seno yra nusistovėjusi krikščioniška vertybių sistema. Katalikiškose mokyklose tikybos mokymas yra neatsiejamas nuo religinės patirties ir praktikos. Tai dažnai tampa pagrindiniu motyvu, kad kitų konfesijų religingi tėvai patiki savo vaikus katalikiškų mokyklų pedagogams.

* * *

Austrijos bei daugelio kitų šalių vyskupijose rugsėjo pirmoje pusėje, pradedant naujuosius mokslo metus, rengiamos katechetų dienos, kuriose susitikę tikybos mokytojai ir ganytojai dar kartą apsvarsto šios srities aktualijas. Austrijos katalikų žinių agentūra "Kathpress" ta proga perdavė išsamesnę Graco vyskupo Egono Kapelario kalbos apžvalgą. Pasak ganytojo, nors dirbama nelengvomis sekuliaziruotos visuomenės sąlygomis, religijos mokytojai neturėtų leisti, kad jų dėstomo tikėjimo visuma ir giluma pamokose būtų "suniveliuoti pagal šių laikų dvasią".
Savaime suprantama, mokykla dažnai suteikia tikėjimo pažinimo pradmenis, kuriuos mokiniai perneša į tą aplinką, kurioje gyvena. Tačiau šie pradmenys visada "turi likti atviri Apreiškimo gilumai", kaip ji yra saugoma, išgyvenama ir skelbiama Bažnyčioje. "Taigi Jėzus nėra tik žmogus Jėzus iš Nazareto, bet Kristus, žmogumi tapęs Dievo Žodis, - teigė vyskupas E.Kapelaris. - Ir Dievas yra ne tik viską aprėpiantis visos būties ir gyvenimo Pagrindas, bet triasmenis "Tu", kuris visiškai atsiskleidė Velykų ir Sekminių įvykių giluma. Ir Bažnyčia yra ne tik daugiau ar mažiau sėkmingai iškilęs religinis susivienijimas, ne tik Dievo tauta ir namai, bet kartu - tikriausias Jėzaus Kristaus mistinis Kūnas. Ir Eucharistija yra ne tik valgis, susėdus aplink stalą, bet ir sakramentinė dabartis Jėzaus Kristaus mirties aukos Didįjį penktadienį."
Vyskupas kvietė katechetus ir tikybos mokytojus siekti, kad ši tikėjimo visuma ir giluma "sužibėtų" ir "sublizgėtų" ir jų mokyme, ir asmeniniame liudijime. Dėl to yra reikalingas "lavinimas krikščionybe", kas religijos mokytojui turi būti nuolatinis uždavinys. Vyskupas apgailestavo, kad žodis "lavinimas" sporto ir muzikos srityse teigiamai priimamas, tačiau religiniame gyvenime toli gražu taip nėra. Čia vyrauja spontaniškumo kultas, kuris dažnai užstoja veiklią išmintį iki šiol išlikusiose ortodoksinėse hebrajų ir islamo tradicijose. Ši išmintis sako, kad lavinimo negalima painioti su dresūra. Be lavinimosi maldoje, liturgijoje, sakramentuose ir dalijimosi medžiaginėmis bei dvasinėmis gėrybėmis "užtemdoma religijos šviesa ir lieka tik neaiškus aromatas". Vyskupas E.Kapelaris kalbėjo: "Aš, aišku, žinau, kaip sunku taip lavintis esant šiandieninėmis sąlygoms ir požiūriui į religinį švietimą. Tačiau visgi mums nereikėtų kapituliuoti. Noras, kad jauni žmonės taip lavintųsi, turi būti kelrodė žvaigždė mūsų pedagoginiame ir kerigmatiniame kelyje".
Ganytojas padėkojo visiems religijos mokytojams, kad jie "kiekvieną mokymosi dieną, kiekvienais mokslo metais vykdo Bažnyčios pavedimą ir Kristaus vardu dovanoja žmoniškumą jauniems žmonėms ir savo kolegoms, dažnai taip juos pradžiugina ir sulaukia padėkos, bet dažnai ir be padėkos, o kartais net atrodo, kad dirba nesėkmingai". Vis dėlto už tą reikšmingą faktą, jog Austrijoje net 94 proc. visų katalikų mokinių lanko tikybos pamokas, pirmiausia reikia dėkoti tiems vyrams ir moterims, kurie dėsto tikybą. Pabaigoje vyskupas E.Kapelaris pažymėjo, jog tikybos mokymas yra svarbi "bažnytinio gyvenimo ląstelė", tarnaujanti žmogui, ir ši ląstelė turi nuolat atsinaujinti "tiek Bažnyčios kūne, tiek mokyklos "organizme".
Šiemet Austrijoje buvo įkurtas "Religijos mokymo draugų" judėjimas, vienijantis visus, kurie jaučia bendrą atsakomybę už tikėjimo perdavimą jaunosioms kartoms ir yra susirūpinę religinio švietimo kokybės ir efektyvumo gerinimu.

Kathpress