Narkomanija ir AIDS: ar pavyks suvienyti atsaką?
Renginiai, kuriuose kalbama
apie narkomaniją, visada sutraukia daug dalyvių. Tai rodo, kad
ši opi problema kelia nerimą visiems visuomenės sluoksniams. Į
lapkričio 12-ąją Seimo rūmuose surengtą konferenciją "Narkomanija
ir AIDS: vienykime atsaką" iš visos Lietuvos suvažiavo daug
pedagogų, medikų, įvairių konfesijų dvasininkų. Pranešimus skaitė
ministrai, teisėtvarkos ir tarptautinių organizacijų atstovai.
Parengta ir išdalyta spausdinta medžiaga konferencijos dalyviams.
Ja rėmėmės, rengdami šį straipsnį.
Problemos įvardijimas Europos
Sąjungoje ir Lietuvoje
Europos Sąjungos plėtra kelia daug
rūpesčių. Vienas jų yra toks: dėl laisvo asmenų judėjimo, nepakankamos
užkrečiamųjų ligų kontrolės iš šalių kandidačių gali pasklisti
užkrečiamosios ligos. Tai būtų pernelyg didelė našta Europos Sąjungos
šalių biudžetams.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1999 metų pabaigoje
pasaulyje buvo 34,3 mln. žmonių, turinčių ŽIV. Per vienerius metus
ŽIV užsikrėtė 5,6 mln. žmonių, iš jų - keturi milijonai Afrikos
regione. Kol kas Europos Sąjungos šalyse, lyginant su Rytų ir
Centrinės Europos šalimis, registruojama aštuonis kartus daugiau
naujų AIDS atvejų. 72 proc. visų registruotų ES šalyse AIDS atvejų
tenka trims šalims: Prancūzijai, Ispanijai ir Italijai. Nuo 1996
metų, didėjant diagnostikos galimybėms ir vis plačiau taikant
antivirusinę terapiją, bendras registruojamų AIDS atvejų skaičius
bei mirtingumas nuo šios ligos ES šalyse pradėjo mažėti. Tuo tarpu
Rytų Europos šalių grupėje (jai priklauso ir Baltijos šalys) pastebimos
kitokios tendencijos: nuo 1995 metų čia prasidėjo spartus ŽIV
plitimas tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų. Nustatyta,
kad per 60 proc. asmenų ŽIV užsikrečia būtent tuo būdu. Taigi
užsikrėtimo ŽIV priklausomybė nuo narkotikų vartojimo yra neginčijama.
Visose posovietinėse šalyse ryškios dvi bendros tendencijos: 1)
ŽIV vis sparčiau plinta tarp intraveninius narkotikus vartojančių
asmenų; 2) registruojami vis jaunesnių asmenų nauji ŽIV bei narkotikų
vartojimo atvejai.
Pirmasis ŽIV užsikrėtimo atvejis Lietuvoje užregistruotas 1988
metais. Vėliau kasmet tų atvejų daugėjo. Du staigūs pakilimai
pastebėti 1994 metais (ŽIV plitimas lytiniu būdu tarp jūreivių)
ir 1997 metais (ŽIV plitimas tarp Klaipėdos intraveninių narkotikų
vartotojų). 2001 m. sausio 1-ąją Lietuvoje buvo 266 ŽIV infekuotų
asmenų; tarp jų AIDS sirgo 36; iš jų mirę - 26. Daugiausia sergančiųjų
AIDS yra Vilniuje. Santykis tarp ŽIV infekuotų moterų ir vyrų
yra viena ir devyni. Daugiausiai infekuotųjų yra 20-39 metų amžiaus
žmonių grupėje. 1999 metais diagnozuotas jauniausias užsikrėtęs
asmuo. Jam buvo tik 15 metų. Šie statistiniai duomenys leido daryti
išvadą, kad Lietuva šiuo metu laikoma mažo ŽIV paplitimo šalimi.
Tai, be abejo, yra ir 1989 metais įkurto Lietuvos AIDS centro
prevencijos, kontrolės ir kitų priemonių pasekmė. Šiuo metu ES
šalių sergamumo AIDS vidurkis yra net 15 kartų didesnis nei Lietuvoje.
Lietuvoje ir toliau grėsmingai daugėja moksleivių ir jaunimo,
vartojančių psichotropines ir narkotines medžiagas. Pirmauja Visaginas,
Vilnius, Klaipėda, Druskininkai, Biržai. Kai kuriuose rajonuose
(Širvintose, Skuode, Plungėje, Anykščiuose) neužregistruota nė
vieno narkomano. "Tai irgi kelia įtarimą", - sakė sveikatos
apsaugos ministras R.Dobrovolskis.
Narkomanija - jaunų žmonių liga. Tik 26,1 proc. sveikatos priežiūros
institucijose įregistruotų narkomanų yra vyresni nei 35 metų.
Nemaloniai stebina ir tai, kad narkotikus ima vartoti vis jaunesni
žmonės. 1995-aisiais 15-16 metų moksleivių, bandžiusių narkotikų,
buvo tik 3,2 proc.; po ketverių metų - jau iki 15,5 proc., iš
jų Vilniuje - net 22,7 proc. Nustatyta, kad per paskutinius ketverius
metus narkotikų vartojimas padidėjo net penkis kartus. Taip pat
žinoma, kad 81 proc. gatvės vaikų vartoja narkotikus. 2000-aisiais
nuo narkotikų mirė per 60 žmonių. Užregistruotų nusikaltimų, susijusių
su narkotikais, nuo 1990-ųjų iki 1999 metų padaugėjo net devynis
kartus. Plinta organizuotas nusikalstamumas. Lietuvos gyventojai
- narkotikų platintojai sulaikomi kitose šalyse. 1999 metais kalėjimuose
buvo užregistruota per tūkstantį narkotikus vartojančių asmenų.
Narkotikai gaminami Lietuvoje. Pasitaiko, kad į prekybą narkotikais
tėvai įtraukia savo vaikus.
Konferencijoje buvo siūloma narkomaniją, kaip ir AIDS, pripažinti
nacionalinio saugumo problema, nes tolesnis narkomanijos plitimas
kelia grėsmę tautos išlikimui. Tačiau, lyginant su Latvija, Estija
bei ES, pirmą kartą susirgusių narkomanija ir toksikomanija asmenų
skaičius Lietuvoje yra mažiausias.
Ar yra nepavojingų narkotikų?
Prelegentų nuomonės sutapo: ne, nėra.
Jie visi skiriasi savo išvaizda, poveikiu, bet pasekmės būna panašios.
HEROINAS - tai rusvos ar baltos spalvos milteliai. Jie
rūkomi, uostomi, iš pradžių sukelia nusiraminimą, pasitenkinimą.
Tačiau sutrinka koordinacija, sunku aiškiai kalbėti, mąstyti,
kartais apsinuodijus vemiama, elgesys tampa neprognozuojamas,
dažni nelaimingi atsitikimai. Heroino vartojimo pasekmės nepavydėtinos:
prasideda depresija, kankina nemiga, pakyla temperatūra, skauda
visą kūną, laužo kaulus, apima panika. Perdozavus sustoja kvėpavimas
ir ištinka mirtis.
LSD - ant popieriaus su patraukliu paveikslėliu (būna nupiešta
žvaigždė, saulutė, uoga ir t.t.) užlašinta cheminė medžiaga. Popierius
prilipinamas prie gleivinės. Pajuntamas atotrūkis nuo tikrovės,
užvaldo iliuzijos, iki 12 valandų gali trukti haliucinacijos.
Jos ne visada malonios. Apima baimė, panika, elgesys tampa neprognozuojamas.
Nors narkotikas ir nebevartojamas, po savaitės ar mėnesio haliucinacijos
kartojasi. Atsiranda psichinis išsekimas, depresija, baimė, nemiga.
Dėl iškreipto tikrovės suvokimo galimi įvairūs nelaimingi atsitikimai.
Kankina psichozė, panaši į šizofreniją.
MARIHUANA, HAŠIŠAS ("ŽOLĖ") - tai susmulkintos
kanapių dalys ar ištraukos, atrodo kaip rudos spalvos derva, aliejus.
Šis narkotikas rūkomas ar geriamas. Pajuntamas atsipalaidavimas,
apsvaigimas, linksmumas, noras be priežasties juoktis, išnyksta
laiko pojūtis. Tačiau sutrinka koordinacija, protarpiais netenkama
atminties, galimos haliucinacijos, didėja apetitas, tuo pačiu
- ir svoris, kankina nuolatinis kosulys, parausta akys, dėl sutrikusios
koordinacijos galimi nelaimingi atsitikimai. Atsiranda psichozė,
depresija, silpsta atmintis, galimas nevaisingumas ir impotencija,
išryškėja kitų narkotikų poveikis.
EKSTAZI - spalvotos tabletės su paveikslėliais arba spalvotos
kapsulės. Ekstazi - geriamas narkotikas. Jaučiamas atsipalaidavimas,
energijos, draugiškumo visiems antplūdis. Tačiau lazda tvoja kitu
galu: sutrinka organizmo fiziologinės funkcijos (pakinta kraujospūdis,
kūno temperatūra, širdies darbas, kvėpavimas). Galimos haliucinacijos,
panika, neprognozuojamas elgesys. Šis narkotikas pažeidžia smegenis,
sukelia nuovargį, fizinį išsekimą, nemigą, psichikos sutrikimus.
Jį vartojantiems žmonėms padažnėja nelaimingų atsitikimų.
AMFETAMINAS - tabletės ar balti milteliai. Narkotikas geriamas,
uostomas, švirkščiamas. Pajuntamas pasitikėjimas savimi, fizinės
ir psichinės energijos antplūdis, galima ištverti ilgesnį laiką
nemiegojus. Tačiau sutrinka gyvybinės funkcijos: padidėja kraujospūdis,
padažnėja pulsas, atsiranda agresyvumas, panika. Narkotikas sukelia
psichinį ir fizinį išsekimą, depresiją, mieguistumą ar nemigą,
impotenciją. Pradėjus vartoti poreikis vis didėja, reikia vis
didesnių dozių, norint atsikratyti drebėjimo, prakaitavimo, baimės,
psichikos sutrikimų.
KOKAINAS (KREKAS) - tai balti milteliai iš kokos lapų ar
gelsvos spalvos dribsniai. Narkotikas uostomas, rūkomas, švirkščiamas.
Pajuntamas energijos, pasitikėjimo savimi, budrumo antplūdis.
Tačiau kitiems žmonėms šį narkotiką vartojantieji atrodo agresyvūs
akiplėšiški. Šio narkotiko poveikis yra trumpalaikis. Pajaučiamas
išsekimas, silpnumas, depresija, atsiranda regos, klausos sutrikimų,
apima panika, prasideda traukuliai, pakyla temperatūra, gresia
staigi mirtis. Šio narkotiko pasekmės tokios, kaip ir kitų narkotikų:
priklausomybė, baimė, nemiga, atsiranda psichozė, impotencija.
LAKIOSIOS MEDŽIAGOS: KLIJAI, AEROZOLIAI, TIRPIKLIAI. Jie
uostomi, įkvepiami. Pajuntamas slopinimas, greitas apsvaigimas,
atotrūkis nuo tikrovės, haliucinacijos. Tačiau dėl šių medžiagų
nuodingumo sutrinka judesių koordinacija, vemiama, uždūstama nuo
vėmalų ar kvėpavimo takų spazmų, prarandama sąmonė, atsiranda
priklausomybė, išsekimas, nemiga, baimė, atminties sutrikimas,
drebėjimas. Nustatyta, jog 30 proc. mirčių ištinka, pirmą kartą
pavartojus šias buityje naudojamas medžiagas.
Dėl narkotikų vartojimo kyla socialinių ir teisinių problemų.
Ar sunku kovoti su narkotikais?
Į šį klausimą prelegentai atsakė:
taip, labai sunku. Narkomanija buvo įvardyta kaip vaikščiojanti
nelaimė, galinti užklupti visur: namie, mokykloje, diskotekoje.
Narkotikai ir AIDS susivienijo anksčiau už mus. Kai kurie narkomaniją
pavadino pasaulio pabaigos simptomu. Visuomenė patenka į užburtą
ratą, iš kurio sunku išsiveržti. Paprastai pirmą kartą narkotikas
gaunamas veltui, jį pasiūlo draugai. Ne kiekvienas vaikas ar paauglys
išdrįsta neimti tabletės, panašios į saldainiuką, o sučiulpęs
pajunta malonumą, jam norisi tą būseną pakartoti. Atsiradus priklausomybei,
pačiam sustoti nebeįmanoma; augant poreikiui, reikia vis daugiau
pinigų. Tėvų namai greitai ištuštėja, prasideda apiplėšimai; pavogti
daiktai pusvelčiui realizuojami, vagiama ir plėšiama toliau...
Anot vieno prelegento, dar truputis, ir procesas taps nebekontroliuojamas.
Pasakodamas apie narkomanijos politiką Europoje, tarptautinės
organizacijos "Europos miestai prieš narkotikus" direktorius
Okė Setreus, atvykęs iš Stokholmo, sakė, jog kai kurios šalys
pasitraukė iš kovos lauko. Olandijoje kavos parduotuvėse galima
nusipirkti metadono, Vokietijoje medicinos seserys leidžia narkotikus,
prekyba narkotikais nieko nebestebina, tampa natūraliu dalyku.
Prelegentas tokiai politikai nepritarė. Jis sakė, jog Švedija,
kaip ir Lietuva, užima ne liberalizmo, bet kovos pozicijas. Jis
kvietė vienytis visus - tėvus, mokyklą, policiją, nevyriausybines
organizacijas, socialinius darbuotojus - ir dirbti išvien įgyvendinant
tuos pačius projektus, nes skirtingos kryptys rezultatų neduos.
Projektams įgyvendinti reikia pinigų. "Dirbkime mažiausiomis
sąnaudomis - žiniomis apginkluokime vaiką", - kvietė Visuomenės
sveikatos centro direktorius Rimas Pilipavičius. Vilniaus Šv.Pranciškaus
Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios klebonas kun. Astijus Kungys,
OFM, pabrėžė didžiulę tėvų atsakomybę už savo vaikus. Juk vaikai
į pasaulį ateina tėvų valia, todėl tėvai privalo rūpintis ne vien
materialine savo vaikų gerove, bet ir dvasine būkle. Priklausomybes
tyrinėjantys mokslininkai seniai nustatė, jog religija turi teigiamą
įtaką narkotikų prevencijai. Ten, kur šeimose vyrauja meilė, pagarba,
susiklausymas, pasitikėjimas, tikėjimas Dievu, poreikis narkotikams
neegzistuoja. Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje Cihan Sultanpoglu
kalbėjo apie didžiulę mokytojų atsakomybę ir pasirengimą mokiniams
aiškinti narkotikų pragaištingumą."Kas iš to, jeigu mokykloje
bus daug gerų knygų, bet mokytojas nemokės jų tinkamai interpretuoti?"
- klausė prelegentė. Vilniaus Baltupių vidurinės mokyklos direktorius
Viktoras Blinovas sakė: "Mūsų mokykloje mokosi 1,3 tūkst.
mokinių, bet nežinau nė vieno narkotikus vartojančio mokinio".
Direktoriaus nuomone, mokinius nuo narkotikų apsaugo išplėtota
popamokinė veikla: numatyta 101 papildomo ugdymo valanda per savaitę.
Susirūpinimą direktoriui kelia nuo rugsėjo 1-osios įvestas pedagogų
darbo etatinis apmokėjimas. Ar tomis apmokėjimo sąlygomis bus
galima išplėtoti socialinį darbą?
Visais frontais intensyviai dirbamas ir, galima sakyti, pinigų
nekainuojantis prevencijos bei švietimo darbas turėtų sumažinti
narkotikų paklausą. Tuomet nebeteks prasmės ir pasiūla.
Kur kreiptis susirgus?
Anot švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus,
"priklausomybė nuo narkotikų yra pati žiauriausia priklausomybė
iš visų galimų". Tad ką daryti, jeigu ištiko tokia nelaimė?
Vilniaus priklausomybės ligų centro Detoksikacijos skyriuje yra
šešios vietos: keturios - vyrams, dvi - moterims. Norint čia patekti,
reikia užsirašyti į eilę ir kantriai laukti, kas savaitę teirautis,
gal jau yra laisva vieta.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Intensyvios terapijos
ir detoksikacijos skyriuje yra šešios vietos ne tik narkomanams,
bet ir alkoholikams bei sunkios būklės psichikos ligoniams. Besikreipiantieji
turi būti blaivūs, ryškios fizinės abstinencijos būklės, socialiai
drausti (dirbantys turėti "Sodros" pažymėjimą, nedirbantys
- darbo biržos pažymą, mokinio ar studento pažymėjimą), turėti
gydytojo siuntimą.
Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus
Detoksikacijos (reanimacijos) padalinyje yra aštuonios vietos.
Čia gydomi narkomanai, išsivysčius gyvybei pavojingoms komplikacijoms.
Aušros Vartų ligoninėje yra šešiolikos vietų stacionaras, atliekama
ambulatorinė detoksikacija, teikiamos konsultacijos.
Švėkšnos (Šilutės r.) psichiatrijos ligoninės skyriuje yra penkiasdešimt
vietų narkomanams ir alkoholikams gydyti. Būtina turėti medicinos
įstaigos siuntimą.
Klaipėdos narkologijos centro Detoksikacijos skyriuje yra aštuonios
vietos. Svarbiausia sąlyga - stipri gydymosi motyvacija. Socialinio
draudimo bei siuntimo nereikalaujama. Kauno narkologijos dispanserio
stacionare yra šešiasdešimt vietų. Čia gydoma ir ambulatoriškai,
teikiamos konsultacijos. Galima kreiptis ir į Kauno psichiatrijos
ligoninės Narkologijos skyrių. Priimami asmenys, turintys Vilniaus
priklausomybės ligų centro siuntimą.
Lietuvoje veikia keletas ilgalaikių socialinių psichologinių reabilitacijų,
į kurias priimama po detoksikacijos. Konferencijoje buvo pristatyta
narkomanų socialinės ir psichologinės reabilitacijos bendruomenė
"Meikštų dvaras" (Zarasų r.). Tai darbo ir psichologinė-socialinė
reabilitacija, vykdoma bendradarbiaujant savanoriams iš Švedijos,
Danijos, Lenkijos. Šiuo metu programoje dalyvauja 22 žmonės, iki
gruodžio mėnesio ketinama priimti dar dešimt žmonių. Reabilitacijos
kurso trukmė - nuo 14 iki 18 mėnesių. Paslaugos mokamos. Vieno
asmens įnašas per mėnesį - 700 litų.
Esama ir trumpalaikių socialinių psichologinių reabilitacijų.
Tai Vilniaus m. savivaldybės Socialinės paramos centro Paramos
alkoholikams ir narkomanams skyrius, Vilniaus priklausomybių centro
Ambulatorinis skyrius, Lietuvos AIDS centro Dienos centras paaugliams,
vartojantiems narkotikus, visuomeninė organizacija "Vilties
žingsniai" Vilniuje ir Ukmergėje, Lietuvos AIDS centro Jaunimo
sveikatos kabinetas, Valstybinis psichikos sveikatos centras.
Tačiau kiekvienas privalome daryti viską, ką sugebame, kad mūsų
vaikams ir vaikaičiams į šias įstaigas nereikėtų kreiptis.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2001 "XXI amžius"