Kasdienybė ir keistenybės

Siaurutę biudžeto anklodę pradėta tampyti iš visų pusių. Kiekvienas, kuris tik netingi, reikalauja savo dalies. Na, o opozicija - Liberalų, Centro ir Konservatorių frakcijos bei modernieji krikščionys demokratai - siūlo išvis atmesti kitų metų biudžeto projektą ir grąžinti jį tobulinti Vyriausybei. Truputėlį keista, kad opozicijos atstovai labiau akcentuoja ne nepakankamą lėšų skyrimą atskiroms šakoms (pavyzdžiui, visuomenės apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai ir viešajai tvarkai), o tai, jog vadinamieji socialdemokratai ir socialliberalai užmiršo per rinkimus deklaruotus prioritetus, visų pirma - išgirtąją socialiai orientuotą politiką. Aišku, reikia pritarti Seimo nariui moderniajam krikščioniui demokratui A.Vazbiui, pareiškusiam, kad Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas rodo, jog siekiama paversti Lietuvą klestinčių valdininkų ir nesibaigiančių amžiaus statybų šalimi. Iš tiesų valstybės valdymas yra tarp labiausiai finansuojamų sričių. O tai reiškia, kad skubiai suburti į valdžios struktūras partiniai bičiuliai, giminės ir draugai yra pamaloninti ne tik portfeliais, bet ir mokesčių mokėtojų pinigais.
Tad visos šnekos apie valdininkų ir šiaip biurokratinio aparato mažinimą ir liko tik šnekomis. Iki kitų rinkimų, žinoma. Papildomų milijonų reikalauja ir teisėsaugininkai. Generalinis prokuroras skundėsi Prezidentui, jog prokurorams trūksta pinigų būtiniausioms prekėms nusipirkti. Vienas prokuroras aimanavo, kad net popierių ir rašiklius perkasi už savo pinigus. Atrodytų, kad gaudamas apie 10 tūkstančių litų atlyginimą jis nuskursta, pirkdamas popierių ar rašiklį. Nebent jis būtų tikro aukso plunksna. Policijos generalinis komisaras, šiemet savo žinybai gavęs 400 mln. litų, dabar grasina atsisakysiąs užsienio ambasadų apsaugos ir dar kai kurių policijos funkcijų, jeigu negaus daugiau lėšų. Tai jau kvepia atviru šantažu. Užsienio diplomatai, reziduojantys Vilniuje, išreiškė didelį nusistebėjimą tokiais policijos generalinio komisaro ketinimais. Žodžiu, visi prašo pinigų ir reikalauja ieškoti papildomų rezervų. Atsakydama į tuos reikalavimus, finansų ministrė D.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad negalima ieškoti to, ko nėra. Tačiau kažkodėl ministrė nepasakė, kad visada atsiranda pinigų milžiniškai biurokratinei valdininkų armijai išlaikyti.

Pagal pateiktą projektą kitų metų biudžeto pajamos sieks devynis milijardus, išlaidos - dešimt milijardų litų. Ne per daugiausia. O finansų ministrė iš tiesų galėtų pasukti galvą, kur tų pinigų ieškoti. Reikėtų pagaliau ryžtis pajudinti galingą kontrabandininkų klaną. Juk net kai kuriems Seimo nariams socialdemokratams tapo akivaizdu, jog gausybė į Lietuvą įvežamų kontrabandinių prekių griauna valstybės ekonomiką, o tuo pačiu - ir biudžetą, nes nuslepiami ar, geriausiu atveju, neprimokami mokesčiai. Kaip teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Mikolaitis, nustatyti šokiruojantys duomenys - į Lietuvą pomidorai įvežami po 20 centų už kilogramą, paprika - po 30 centų ir pan. Pasak G.Mikolaičio, jeigu įvežami pomidorai įvertinti po 20 centų už kilogramą, tai parduotuvėse jie turėtų kainuoti daugiausia pusę lito. Kam teko matyti tokį stebuklą? Aišku, kad minėtais ir panašiais atvejais kalčiausi yra muitinių pareigūnai, kurie ne saugo Lietuvos rinką, o griauna ją.
Beje, muitinėse deklaruojamos gerokai mažesnės, nei yra iš tiesų, ne tik įvežamų maisto produktų, bet ir pramoninių prekių kainos. Ta tendencija netgi didėja. Kaip teigė Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas A.Butkevičius, prieš metus įvežamų džinsinių kelnių kaina muitinėse buvo 1,20 Lt už vienetą, o šiemet jos dar labiau "atpigo" - tik 80 centų.
Neseniai Seime buvo surengtas seminaras, kuriame dalyvavo Muitinės departamento, Mokesčių inspekcijos, Mokesčių policijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Seminaro dalyviams garsi Prancūzijos kompanija SGS pristatė programą, kaip ji galėtų apsaugoti Lietuvos sienas. Prancūzų kompanijos SGS atstovai oficialiai pareiškė, kad jeigu jai būtų leista perimti bent 30 proc. Lietuvos sienos apsaugos, tai kasmet į Lietuvos biudžetą patektų mažiausiai 60 mln. eurų. Šis prancūzų pasiūlymas, kaip sakė minėto seminaro dalyviai, sukėlė tikrą siaubą muitininkams. Kai kurie iš jų staiga net "susirgo", tuo papiktindami Prezidentą.
Nėra abejonės, kad kova su kontrabanda (jeigu ji vyks ne žodžiais, o darbais) bus nepaprastai sunki, žinant, kokį didelį politinį užnugarį turi kontrabandos rykliai. Jie pagrįstai tikisi, kad bandymai kaip nors reformuoti muitinės sistemą bus tik trumpalaikis sujudimas, kaip ir kiti panašūs tariami antikorupciniai vajai. Žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, jog kai kurie veterinarijos tarnybos pareigūnai, pasienyje sulaikę net penkiolika automobilių, vežusių kontrabandines prekes, iš karto susilaukė grasinimų telefonu. Reikalauta nedelsiant praleisti mašinas, antraip veterinarijos tarnybos vadovas negyvens. Žinoma, kontrabandininkai turi ir daugybę kitokių būdų pašalinti jiems kliudančius pareigūnus. Tai geriausiai įrodo buvusio muitinės vadovo A.Budrio nušalinimo pavyzdys. O to nušalinimo įkvėpėjas ir organizatorius buvo, beje, "žiauriųjų akcijų" sumanytojas tuometinis premjeras G.Vagnorius. Dabar daug kas priklausys nuo Premjero, kuriam kai kurie jo partiečiai Seimo nariai jau pateikė visą medžiagą apie daugiau nei nepatenkinamą padėtį Lietuvos muitinėse ir pasiūlymus dėl minėtos prancūzų kompanijos sistemos įdiegimo. Aišku, ne taip jau ir svarbu, ar ši Prancūzijos firma, veikianti jau apie 130 metų ir turinti savo padalinius 140-yje pasaulio valstybių, ateis į Lietuvą. Svarbiausia, kad prekės pagal falsifikuotas sąskaitas-faktūras nebebūtų įleidžiamos į Lietuvą.

Tačiau kol vieni seimūnai plūkiasi dėl valstybės kasos papildymo, kiti toliau užsiiminėja nežinia kuo. Beje, teigiama, kad tai vyksta tik iš neturėjimo ką veikti. Nesakykit. Vadinamieji socialdemokratai nieko nedaro šiaip sau - jokia saviveikla jie neužsiima ir į Seimo tribūną neina nepritarus partiniams viršininkams. Antai Seimo socialdemokratai broliai Petras ir Vasilijus Popovai sumanė dekoncentruoti valstybės valdymą ir iš sostinės į provinciją perkelti įvairias valstybės institucijas. Generalinę urėdiją siūloma perkelti į Kazlų Rūdą ar Varėną, kitus departamentus ir valdybas - į Kauną, Klaipėdą, Tauragę, Šiaulius, Uteną ir dar kur nors. Na, o Konstitucinį Teismą - į Trakus. Pasak šio sumanymo autoriaus V.Popovo, Trakai - ne tik istorinė ir kultūrinė, bet tiesiog labai graži vieta... Žinoma, kiek kainuotų tokios "reformos", broliai Popovai sakė neskaičiavę, bet teigė esą įsitikinę, jog, perkėlus valdžios įstaigas į provinciją, būtų sukurta naujų darbo vietų...
Seimo narys liberalas K.Rimšelis pareiškė, kad vadinamųjų socialdemokratų idėjos perkelti dalį valdžios į provinciją reiškia ne ką kitą, o norą laimėti savivaldybių rinkimus. Pasak K.Rimšelio, tokie pasiūlymai mažesnių miestų gyventojams gali pasirodyti labai patrauklūs. "Gal dar Seimą į Balbieriškį reikia perkelti?" - klausė K.Rimšelis. Bet ir tai dar ne viskas. Suplanuotas ne tik visų savivaldybių, bet ir beveik garantuotas Prezidentūros šturmas. Vienas vadinamųjų socialdemokratų prasitarė, jog neokomunistų frakcijoje brandinama idėja atsisakyti antrojo prezidento rinkimų rato. Motyvacija ta pati - bus pigiau. Tačiau visiems aišku, jog valomas kelias partijos lyderiui. Beje, apie pigumą ir taupumą nederėtų kalbėti vadinamiesiems socialdemokratams. Antai žiniasklaida jau į valias pasišaipė, sužinojusi, kad dviem socdemų vadams - Č.Juršėnui ir V.Andriukaičiui - pasirodė nesolidu vykti Seimo autobusu į Rygą dalyvauti Baltijos Asamblėjos jubiliejiniame posėdyje kartu su kolegomis. Abu taupytojai vyko į Latvijos sostinę prabangiu BMV automobiliu, skirtu vežioti į Lietuvą atvykstančius aukštus užsienio svečius. Beje, tuo automobiliu neseniai buvo vežiojamas Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Čarlzas. Tad kuo blogesni Č.Juršėnas ir V.Andriukaitis?
Apmaudu, kad Seimo nariai nėra įpratę skaičiuoti pinigų - kiek reikia, tiek pasiima. Štai Seimas nusprendė savo reikmėms 2002-aisiais skirti 54,193 mln. litų, nors kitų valdymo institucijų išlaidos vidutiniškai mažėja 7 proc. Vadinasi, Seimas pasiskyrė 3,5 mln. litų daugiau nei šiemet. Tarp "pirmojo būtinumo" reikalų - ir Seimo poilsinės pirties remontas, kuriam skirta 68 tūkst. litų. Seimo restorano įrangai pirkti irgi skirta beveik 38 tūkst. litų.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"