|
Dviejų tautų šviesuolis
Tas šviesuolis - tai Juozas Eretas
- šveicarų tautos sūnus, bet taip pat unikalus reiškinys ir mūsų
Tėvynės istorijoje: šveicarų armijos leitenantas, humanitarinių
mokslų daktaras (apgynęs disertaciją apie teatro meną), 23 metų
jaunuolis, tarytum Don Kichotas sąmoningai apsisprendęs ginti
savosios Dulsinėjos - Lietuvos nepriklausomybę ir paveikti joje
teocentriškai orientuotos visuomenės pažangą; vedęs studentę zanavykę
nuo Sintautų ir penkiems savo vaikams įskiepijęs pagarbą jų paliekamai
tėvynei, kai 1941 metais jiems teko repatrijuoti į senelių kraštą...
Kuo gi mums buvo, kuo yra Juozas Eretas? - Tai nėra pasiuntinio
aureolės gaubiamas žmogus. Pasiuntiniu gali būti tik mūsų pačių
pasiųstasis, kuris, anot prof. V.Daujotytės, turi "sugrįžti
ir sugrąžinti svetur įgytą potencialą". Toks buvo kitas "šveicaras"
- prof. kun. J.Juraitis; tokie yra profesoriai A.Rubšys, V.Kazlauskas,
A.Paškus, K.Trimakas, padedantys atsitiesti mūsų Katalikų teologijos
fakultetui VDU... Tokie buvo ir po Didžiojo karo Šveicarijoje,
Fribūro universitete, tarytum šiltadaržyje susibūrę lietuviai
šviesuoliai. Tai jie užkrėtė J.Eretą lietuvybe, o iš jų labiausiai
- Mikelis Ašmys iš Mažosios Lietuvos, toks artimas J.Eretui savo
vokiška kultūra ir prieš pat savo - džiovininko mirtį išgavęs
draugo pažadą: "Aš tęsiu tavąjį - lietuvybės darbą!"
|
Juozas Eretas 1965 metais
|
|
"Lietuviškasis Gogenas" iš
Svėdasų
Apie dailininką Joną Rimšą "Tarybų
Lietuvos enciklopedijos" trečiajame tome, išleistame 1987
metais, tėra išspausdintos tik 35 eilutės. Bet ir tai neblogai,
nes sovietmečiu apie daugelį žmonių enciklopedijose, žinynuose
buvo iš viso nutylima.
Taigi šioje enciklopedijoje rašoma: "Rimša Jonas (1903 06
12 Svėdasuose - 1978 05 13 Santa Monikoje (Kalifornija), Amerikos
lietuvių dailininkas tapytojas. 1925 gyveno Kaune, tais pačiais
metais išvyko į Paryžių, 1929 - į Argentiną. 1931-34 Buenos Airių
dailės akademijoje studijavo tapybą. Nuo 1936 metų gyveno Bolivijoje
(1943-44 vadovavo Sukrės meno mokyklai, 1950-57 La Pase turėjo
privačią dailės studiją), Brazilijoje, Argentinoje. 1966 lankėsi
Tahityje. Nuo 1967 gyveno JAV (Santa Monikoje). 1934 Buenos Airėse,
1937, 1975 La Pase ir kituose Bolivijos miestuose, 1965 Klyvlende,
1966 Čikagoje, 1977 Vilniuje surengė individualines parodas, sukūrė
figūrinių kompozicijų ("Motinos idilija", "La Paso
įkūrimas", abu 1937; "Indėnų procesija", "Tamure
šokis"), portretų ("Patagonijos indėnas", 1935;
"Indėnės", 1936, Felikso Petičio , 1940, "Mergaitė
su citrinomis", "Tahitietė geltonais drabužiais";
abu 1974), peizažų ("Tahičio peizažas", 1973). Ankstyvieji
kūriniai realistiniai, sodrių, tamsių spalvų kolorito; vėlesniems
būdinga egzotiški motyvai, dekoratyvumas, ekspresyvios stilizuotos
formos, raiškus kontūras, kontrastingos spalvos".
|
Jonas Rimša
|
|
|