Delsti nebėra kada
Europos Komisija paskelbė ataskaitą
apie narystės Europos Sąjungoje siekiančių valstybių pažangą,
pasiektą tuo klausimu. Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo
Lietuva pripažinta veikiančios rinkos ekonomikos šalimi.
Vyriausiasis Lietuvos derybininkas dėl narystės ES Petras Auštrevičius
pabrėžė, jog pažangos ir galutinio pasirengimo požiūriu ateinantys
metai Lietuvai bus lemtingi. Apie tai kalbėjo ir prezidentas V.Adamkus,
susipažinęs su Europos Komisijos ataskaita. Jis pažymėjo, kad
Lietuva ne tik pasivijo pirmaujančių derybose šalių kandidačių
į Europos Sąjungą grupę, bet ir įsitvirtino joje. Tačiau vyriausiasis
derybininkas P.Auštrevičius pareiškė, jog jį stebina mažas finansavimas
Vyriausybės parengtame biudžeto projekte, numatytas žemės ūkiui,
muitinės ir pasienio apsaugos sritims. Planuojama, kad nuo 2004
metų pradžios Europos Sąjungos parama Lietuvos žemės ūkiui turėtų
siekti net milijardą litų. Tačiau visa bėda ta, kad Lietuva gali
nespėti pasirengti panaudoti tas lėšas. Specialistų skaičiavimais,
per dvejus metus šiai sistemai įdiegti reikės 43 mln. litų. O
pagal dabartinį biudžeto projektą kitais metais tam numatyta skirti
kiek daugiau nei šešis milijonus litų. Tai labai neatsakingas
lėšų paskirstymas, juolab kad valdantys dabartiniai kairieji akcentuoja
didžią meilę žemės ūkiui.
Be to, Europos Komisijos ataskaitoje labai aiškiai pabrėžiami
pastebėti Lietuvos trūkumai, kuriuos, pasirodo, puikiai žino vadinamieji
Briuselio biurokratai. Tai pirmiausia nepakankami valdininkų administraciniai
gebėjimai, atsiliekančios struktūrinės reformos ir nemažėjanti
korupcija. Tokių dalykų neišnaikinus, apie Europos Sąjungą bus
galima pamiršti. O gal kai kas tylomis to ir siekia? Juk neatsitiktinai
Europos Sąjungos plėtros komisaras Giunteris Ferhoigenas nedviprasmiškai
sakė, jog artimiausiu metu į Europos Sąjungą gali būti priimtos
visos dešimt pretendenčių, bet gali būti nepriimta nė viena, jeigu
nesugebės įvykdyti ES keliamų sąlygų. O Lietuvai tos sąlygos pateiktos
pakankamai aiškios. Ir vargu ar (pavyzdžiui, kalbant apie korupciją)
bus pajudėta iš mirties taško, nes čia veikia pernelyg galingos
jėgos. Praėjusią savaitę žurnalisto V.Matulevičiaus televizijos
laidoje dalyvavusi kol kas "laikinai nušalinta" nuo
pareigų Kauno apskrities mokesčių inspekcijos viršininkė atskleidė
tokių baisių dalykų, kad net plaukai šiaušiasi. Pasirodo, per
vadinamąsias ofšorines firmas, įregistruotas Virdžinijos salose
ar dar kur nors, išpumpuojama šimtai milijonų dolerių ir litų,
biudžetui nepaliekant nė cento. O viršininkė buvo laikinai nušalinta
po to, kai atsisakė priimti savo pavaduotoju Seimo Ekonomikos
komiteto pirmininko V.Uspaskich patikėtinį... Aišku, jei tai tiesa.
Naivu būtų manyti, kad Briuselyje nežinoma, kokie žmonės sėdi
Lietuvos valdžioje. Antai per nacionalinį radiją kalbėjusi sociologė
daktarė L.Astra pažymėjo, kad Lietuvoje klesti ne bet kokia, o
vadinamoji juodoji korupcija. Pasak prelegentės, kol nebus atsisakyta
milžiniškų aukštų pareigūnų privilegijų, tol apie korupcijos sumažėjimą
negali būti nė kalbos.
Kitas dalykas, ko reikalauja ES, - pasirašyti sienų readmisijos
sutartį su Rusija ir Baltarusija. Tačiau kaip to pasiekti, jeigu
Maskva ir Minskas nuolat atsisakinėja tai padaryti. Vadinasi,
raktas Lietuvos stojimui į ES, jau nekalbant apie NATO, yra ne
Briuselyje, o Maskvoje. ES ir Europos Komisija tvirtai reikalauja,
kad iki 2009-ųjų būtų uždarytas Ignalinos AE antrasis blokas.
Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas M.Grahamas nedviprasmiškai
sakė, kad Lietuva turėtų diskutuoti ne dėl atominės elektrinės
uždarymo datos, o tartis dėl techninių sprendimų. Tuo tarpu A.Brazauskas
ir energetikų vadai kartoja Ignalinos AE direktoriaus V.Ševaldino
žodžius, o Premjeras neseniai apsimetė net nežinąs, kokia yra
Europos Komisijos pozicija dėl Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo
datos. Šiuo klausimu kairieji yra pasirengę manipuliuoti be galo
ir, matyt, pakenkti Lietuvos stojimui į ES.
Ne mažesnių įtarimų kelia ir vadinamųjų socialdemokratų Vyriausybės
sprendimai, aiškiai rodantys grįžimą atgal, atitolstant nuo rinkos
ekonomikos. Visų pirma imtos reguliuoti kainos žemės ūkyje, siekiama
įvesti prekybinius antkainius (dešimties procentų ribą). O ką
jau kalbėti apie ketinimą priimti Nuosavybės grąžinimo įstatymo
pataisas, siekiant faktiškai nacionalizuoti grąžintinus namus.
Todėl galima stipriai abejoti, ar neokomunistai ir jų sąjungininkai
siekia narystės ES. Buvęs premjeras R.Paksas, paminėjęs tokius
rinkos ekonomikai priešiškus A.Brazausko Vyriausybės darbus, sakė
tikįs, kad daugiau tokių dalykų A.Brazauskas nedarys. Tačiau liaudies
išmintis sako, kad viltis tėra tik kvailių motina. Juolab kai
valdžioje atsidūrė daugybė tokių, kurie visą sąmoningą gyvenimą
skelbė viena, o darė visai ką kita.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"