Kunigas ištvėrė kančias, nieko neišdavė
Žurnalistas, literatūros tyrinėtojas,
politikas Aleksandras Merkelis, dirbęs ir asmeniniu prezidento
Antano Smetonos sekretoriumi, parašė monografiją apie lietuvių
literatūros klasiką, visuomenės ir Katalikų Bažnyčios veikėją
kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą. Pirmą kartą knygą "Juozas
Tumas-Vaižgantas" 1934 metais išleido spaudos bendrovė "Pažanga".
Antroji jos laida pasirodė 1955-aisiais JAV, kur, pasitraukęs
iš Lietuvos, apsigyveno ir A.Merkelis.
Vaižganto 120-ųjų metinių jubiliejaus išvakarėse pasirodė ir trečiasis
- fotografuotinis - knygos leidimas, kurį 1989 metais išleido
leidykla "Vaga". Visose knygose gausu iliustracijų.
Vienoje iš fotografijų užfiksuotas dviejų kunigų pokalbio momentas.
Prierašas po nuotrauka skelbia: "J.Tumas-Vaižgantas perduoda
"Viltį" savo įpėdiniui kun. F.Kemėšiui", t.y. perduoda
laikraščio redagavimą Vilniuje 1911 metais.
Apie Vaižgantą galima rasti įvairių duomenų enciklopedijose, o
apie kun. Fabijoną Kemėšį sovietiniuose leidiniuose skelbiama
labai kukliai. Tiktai kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė
ir į gyvenimą pradėjo grįžti tiesa, atviriau prabilta ir apie
šį žmogų.
Minint kun. F.Kemėšio 110-ąsias gimimo metines, Lietuvių katalikų
mokslo akademija 1997-aisiais išleido šio profesoriaus, garbės
kanauninko studiją "Krikščioniškosios ekonomijos linkme",
parašytą 1940-1945 metais. Knyga išleista prelato Juozo Prunskio
lėšomis, sudėti Adolfo Poškos, Broniaus Balaišos, Napalio Kitkausko
ir Mečislovo Treinio straipsniai.
Kunigas, profesorius, ekonomikos mokslų daktaras F.Kemėšis buvo
kilęs iš Molėtų krašto. Gimė jis Vastapuose 1879 m. sausio 20
d. 1902 metais baigė Kauno kunigų seminariją. F.Kemėšis buvo žinomas
ir kaip visuomeninėje veikloje aktyviai besireiškiantis jaunuolis.
Nemėgo tokio savo nuomonę reiškiančio, Lietuvos reikalus ginančio
žmogaus carinė valdžia, tad 1913 metais privertė išvykti į užsienį.
Škotijoje kun. F.Kemėšis redagavo "Išeivių draugą",
o Čikagoje nuo 1914-ųjų leido "Draugą", "Darbininką",
įsteigė laikraštį "Vytis". Dešimtyse lietuviškų leidinių
spausdino savo rašinius apie kultūros pažangą, blaivų jaunimą,
tautos būdą, propagavo dorovines idėjas, krikščioniškąjį solidarumą.
Nuo 1910 metų įvairiomis temomis leido ir brošiūras. Vaižgantui
pasiūlius, sutiko redaguoti "Viltį" (šio leidinio redakcijoje
Vilniuje dirbo 1911-1913 metais). 1924 metais kunigas baigė Amerikos
katalikų universitetą Vašingtone, gavo ekonomikos daktaro laipsnį.
Net du dešimtmečius - nuo 1924-ųjų iki 1944-ųjų - kun. F.Kemėšis
dėstė Žemės ūkio akademijoje, buvo Žemės ūkio ekonomikos katedros
vedėjas. 1927 metais jam buvo suteiktas profesoriaus laipsnis.
Įžvalgios, originalios mintys, tiesos sakymas, sovietinės santvarkos
kritika ne visiems patiko. Kunigo, žurnalisto, mokslininko veikla
Lietuvoje baigėsi. Kaip ir kiti šviesuoliai, jis buvo apšauktas
"tautos priešu", "sovietinės santvarkos griovėju"
ir suimtas. Enkavėdistai, suimdami kun. F.Kemėšį, konfiskavo daugiau
kaip du tūkstančius mašinraščio lapų. Tai buvo įvairios studijos,
spaudai ruošiamos publikacijos.
NKVD požemiuose kunigą ir mokslininką tardė, kankino, tačiau jis
kančias ištvėrė, nieko neišdavė, savo idėjų neatsisakė. F.Kemėšį
nuteisė dešimčiai metų pataisos darbų ir ištrėmė į Kemerovo sritį.
Buvo konfiskuota gausi jo biblioteka, rankraščiai, visas turtas.
Į gimtąjį kraštą kunigui jau nebebuvo lemta grįžti - Kemerovo
srities Marijinsko gyvenvietėje 1954 m. sausio 21 d. (tuoj po
savo gimtadienio) F.Kemėšis mirė...
Tad štai koks tos knygos iliustracijos vieno iš herojų likimas.
Kaip gerai, kad ir nuo F.Kemėšio atminimo jau nušluostomos užmaršties
dulkės...
Vytautas BAGDONAS
© 2001 "XXI amžius"
