Bendruomenė. Atleisti ir švęsti
Jean Vanier. Bendruomenė. Atleisti
ir švęsti. Vertė R.Atkočiūnaitė ir J.Vailionis. Išleista "Tikėjimo
ir Šviesos" bendruomenės pastangomis. Vilnius, Vyturys, 1998.
Tai knyga, kuri prašosi būti įgyvendinta
įvairiose bendruomenėse. Autorius teigia: "Šiandien žmonės
labiau negu bet kada turi suprasti, kas yra bendruomenė, jos augimo
ir gilėjimo dėsniai, galimi pavojai ir maitinimosi šaltiniai.
Šiandiena reikalauja sąmoningumo, nes gyvename pasaulyje, valdomame
žiniasklaidos, pasisekimo kultūros, malonumo ir nepriklausomybės.
Mūsų kultūroje ignoruojamos bendruomenės vertybės" (115).
Tad kas yra bendruomenė? Ji "reiškia grupę žmonių,
palikusių namus, kad gyventų po vienu stogu su kitais, užmegztų
tarpusavio ryšius, kad per santykius su aplinkiniais bei Dievu
gyventų ir dirbtų pagal naują žmogiškojo asmens viziją" (18).
Koks tikslas? "Bendruomenė sukurta budinti žmonių
giluminį grožį, atskleisti jų vertę ir svarbą visatoje, jų sugebėjimą
mylėti, augti, daryti gera ir susitikti su Dievu" (91). Kas
dar? "Bendruomenės pasiuntinybė - tai būti gyvenimo šaltiniu
kitiems, duoti naują viltį, naują gyvenimo prasmę" (91).
Ko bendruomenei ypač reikia? "Bendruomenei būtina
chartija arba konkretus gyvenimo planas, paaiškinantis, dėl ko
jos nariai gyvena kartu, ko laukiama iš kiekvieno bendruomenės
nario" (95).
Ko tikimasi iš bendruomenės narių? "Bendruomenė auga
tik tada, kai kiekvienas jos viziją ir dvasią padaro sava ir priima
į savo širdį ir protą" (134).
Iš kur bendruomenės vizija? Kristus yra Mokytojas. "Jo
mokymas veda į krikščioniškos bendruomenės kūrimą, kurios pradžia
yra atleidimas, o pabaiga - šventimas" (5). Bendruomenė statoma
ant meilės: "bendruomenės pagrindas - tai atleidimas ir šventė
- du vienos tikrovės veidai, du meilės veidai" (317).
Kas yra atleidimas? "Kol patys neatskleisime, kad
Dievas mus priima tokius, kokie esame, ir atleidžia, tol negalėsime
visa širdimi priimti kitų ir jiems atleisti" (45). "Bendruomenė
yra atleidimas (...) Atleisti - tai iš naujo (...) atkurti sandorą"
(46).
Kaip bendruomenė kuriama? "Kiekvienas turi dovaną,
kuria gali pasidalinti. Bendruomenė yra tarsi simfonija, grojantis
orkestras. Kiekvienas instrumentas atlieka savo partiją ir iš
tiesų kažką gražaus. Bet instrumentai, grodami kartu, reikiamu
metu prityla, duodami galimybę skambėti kitiems. Tada būna dar
gražiau (...). Visų jų darna liudija Dievo grožį" (254).
Ką reiškia bendradarbiauti? "Mylėti ką nors - tad
pripažinti jo prigimties dovaną, tai padėti jam ją puoselėti ir
gilinti. Bendruomenė yra graži, kai kiekvienas savo dovaną išskleidžia
iki galo" (255).
Kas kliudo bendruomenei? "Pavydas - tai rykštė, griaunanti
bendruomenę. Jis randasi, kai nepaisome mums duotų dovanų ir netikime
jomis" (58). Ir kai netikime, kad Dievas teikia dovanas ir
kitiems.
Ką reiškia švęsti? "Šventimas yra ypatingas bendruomenės
aktas, kuriuo jos nariai džiaugiasi ir dėkoja Tėvui, kad jie yra
kartu; kad Tėvas saugo ir budi (...), kad sudaro vieną kūną, kur
kiekvienas turi savo vietą" (318). "Šventė yra bendro
džiaugsmo patyrimas, dėkojimo giesmė. Juk švenčiamas buvimas kartu
ir dėkojama už šią dovaną. Šventė stiprina širdis, grąžina viltį
ir jėgą gyventi kančių ir sunkumų kasdienybėje" (317).
Knygos vertė matyti iš šių parinktų citatų. Autorius rašo remdamasis
savo ilgamete patirtimi "Arkos" bendruomenėse, kai jas
kūrė ir jose gyveno. Ištisa knyga yra tokių praktiškų įžvalgų
rinkinys.
K.T.
© 2001 "XXI amžius"