Sąvokos be prasmės

Madingomis šiuo metu tampa sąvokos "globalizmas" ir "antiglobalizmas". O tikriausiai abi jos neturi prasmės, bent jau tokios, kokią norima joms suteikti. Jomis siekiama pridengti norą valdyti pasaulį ir tų, kurie sakosi esą globalistai (jeigu tokių iš viso yra), ir tų, kurie sakosi esą antiglobalistai. Pastarieji greičiau siekia ne patys valdyti, bet vienus valdančius (turinčius didelę įtaką) pakeisti kitais valdančiais.
Pasaulį valdyti jau daug kas norėjo, net ir tada, kai jo nepažinojo - vis tiek kiekvienas save gerbiantis užkariautojas norėjo užimti visą pasaulį. Visi praeityje buvę užkariautojai buvo sąžiningi ta prasme, kad ko norėjo, tą ir sakė - norėjo valdyti pasaulį arba tai, ką įsivaizdavo, kad yra pasaulis.
Ilgą laiką bene vienintelė priemonė užvaldyti buvo karas: užgrobimas ir išlaikymas pavaldžių fizine jėga. Ta priemonė buvo naudojama, visada buvo tik laikinai veiksminga ir niekada neapėmė viso pasaulio - visiems užkariautojams pritrūkdavo jėgų ir užkariauti, ir grobį ilgiau išlaikyti.
Dabar padėtis ir pasikeitė, ir nepasikeitė. Pasikeitė tuo, kad aiškumo vienur sumažėjo, kitur padaugėjo. Aiškumo daugiau, nes visi žino, kas yra pasaulis. Žinoma, ir koks jis yra. Jis pasidarė toks, kad jį galima užvaldyti, nes visos jo dalys jau neišvengiamai yra tarpusavyje susijusios. Yra ir priemonės, kaip jį galima valdyti. Tai - pinigai, žiniasklaida, visokie ekonominiai svertai. Karo, kaip valdymo priemonės, reikšmė, palyginus su praėjusiais amžiais, yra sumažėjusi. Kitokios ir patikimesnės priemonės atsirado savaime, didėjant techninėms galimybėms, randantis neišvengiamiems pasaulio tarpusavio ryšiams. Savaime atsirado, savaime ir turi veikti. Natūraliai technologinę viršenybę paima tie, kurie turtingi, kurių ekonomika veržli, aišku, ir propagandos priemonių jie turėtų neapleisti.
Pasaulio tarpusavio priklausomybės procesai vyksta savaime, taigi tokio padaro - globalistų - iš viso nėra. Tai būtų kažkas - žmonės, organizacija, kurie dirbtinai darytų veiksmus, nuo kurių pasaulio dalys taptų tarpusavyje priklausomos. Tada apkaltintume kokius nors interneto išradėjus ir šiaip ryšių tobulintojus ar technikos kūrėjus, kad jie yra globalistai. Jie padarė, ir niekur nepabėgsi - technika veržiasi visur. Todėl ir antiglobalistai turėtų eiti protestuoti prieš kokius nors Nobelio premijų laureatus, padariusius reikšmingus atradimus, o ne prieš didžiųjų valstybių septynetą.
Globalizmo nėra, tad neturi prasmės žodis "antiglobalizmas". Prasmės neturi, bet žodis vartojamas. Naudingi žodžiai be prasmės, nes, jais prisidengus, galima kariauti prieš ką tik nori. Šiuo požiūriu aiškumo mažėja: jis nenaudingas, ir slepiamasi sąmoningai. Sakoma - prieš globalizacijos procesą, o matome, kad yra kariaujama prieš Ameriką, kuri kartu su sąjungininkais, jeigu jų turi, vis dar vyrauja pasaulyje. Tikrasis tikslas slepiamas, nes pasakius, prieš ką kariaujama, ne visi norėtų taip kariauti. Tuoj kiltų klausimas: kieno naudai? Ir būtų atsakyta: tų, kurie yra Amerikos nedraugai arba priešai, Rusijos ar kokių nors Artimųjų Rytų teroristų? Tų, kurie pajėgtų pergale pasinaudoti, tad pasirodytų, kad tikriausiai Rusijos naudai. Laikinai pasinaudotų pasaulio tvarkai pagadinti, nes ką nors sukurti tie, kurie ne patys natūraliai augdami stiprūs tampa, o tik kažką užgrobia ar pagrobia, ar kiti jiems pagrobtą dovanoja - nieko kurti patys nemoka ir žlunga su visu grobiu. Laimi griovėjai, o pergalės nebūna. Teroristų laimėjimas yra visų - ir jų pačių, ir jų įkvėpėjų skaudus pralaimėjimas. Prieš Ameriką ar apskritai prieš Vakarus kovojantiems apie grobio dalybas galvoti nereikės, nes laimėjus nebus ko dalintis - tai būtų didelis griuvimas. Kaip dangoraižių griuvėsiai. Teroristai kitų nepastatys.
Todėl neverta kovoti prieš Ameriką net ir prisidengus globalizmu. Amerikos vyravimas nepiktina, nes taip susiklostė savaime. Ji išsiugdė save turtingą ir galingą, todėl ir vyrauja. Nebuvo specialaus tikslo - pasaulio užkariavimas, o buvo atradimai (gal pirkti, gal kitaip įgyti); buvo savaiminė trauka, dėl ko vyko į Ameriką žmonės iš viso pasaulio, aišku, ir gabūs, nes ten rado galimybę dirbti. Buvo ir klaidos, ir žiaurumai, ir visa tai ji pati taisė. Taigi ji darėsi turtinga, ji darėsi atradimų, o kartu ir laisvės kraštas, todėl ir įsivyravo. Tarytum kas nors draudė tokiai darytis Rusijai, dar didesnei ir turtingesnei. Niekas netrukdė, bet ji neturėjo vidinių galimybių. Trukdė caras, dar baisiau - bolševikai, bet tai vis jų vidaus padariniai. Amerika ėmės vyrauti natūraliai, nes ji sugebėjo ir tapti turtinga, ir turtą panaudoti dar didesniam turtui įgyti.
"Amerikos balso" radijo laidoje teko girdėti, kas yra vadinami globalistais. Taip vadinamos valstybės, kurių ekonomika yra atvira, kurios jungiasi į pasaulines prekybos organizacijas ar organizaciją. Taigi jie yra globalistai savo veiksmais. Vargu ar tai tikslu ir ar tai vienintelis pasaulio vienijimas. Teroristų organizacijos veikia visame pasaulyje - ar tai ne globalizmas? Propagandos, melo sistema, vienu metu reiškusis kaip komunizmas, - taip pat pasauliniai procesai. Visi procesai šiuo metu greitai tampa pasauliniais, o tarpusavyje varžosi, kaip visada, gėris ir blogis. Kovojama prieš blogus ir blogesnius (žmones, procesus) arba atvirkščiai - prieš gerus ir geresnius. Dabartiniai žmonės, pavadinti antiglobalistais, labiau linkę kovoti prieš geresnius, o teisinasi tuo, kad jie - nevisiškai geri. Taip kovodami vieni sąmoningai, kiti nesąmoningai visada padeda patiems blogiausiems. Ir pasaulio mastu, ir masteliais mažesniais.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė

© 2001 "XXI amžius"