Nuveikęs didelius bažnytinės tarnystės darbus savo tėvynėje
ir Vatikane
Prisimintas prieš 20 metų miręs žymus kroatų
kardinolas
Kroatijos sostinėje Zagrebe ir Romoje
surengtuose simpoziumuose buvo prisimintas prieš 20 metų miręs
žymus kroatų kardinolas Franjas Seperis (1905-1981), didelius
bažnytinės tarnystės darbus nuveikęs savo tėvynėje ir Vatikane.
Sunkiu komunistinio Tito režimo laikotarpiu tuometinėje Jugoslavijoje,
kuriai priklausė ir Kroatija, kardinolas F.Seperis 1954 metais
ėmė vadovauti Zagrebo arkivyskupijai. 1968 metais popiežius Paulius
VI jį paskyrė vadovauti svarbiausiai Šventojo Sosto dikasterijai
- Tikėjimo doktrinos kongregacijai, ir šias pareigas kardinolas
F.Seperis ėjo beveik iki pat savo mirties 1981 m. gruodžio 30
d.
Simpoziume Zagrebe dalyvavo kardinolo F.Seperio įpėdinis - Tikėjimo
doktrinos kongregacijos vadovas kardinolas Jozefas Ratcingeris.
Pasak jo, kroatas kardinolas vadovavo Vatikano institucijai atsakingu
metu, kai buvo reorganizuojama ir pertvarkoma Romos kurija, siekiant
įgyvendinti II Vatikano Susirinkimo nutarimus. Audringame aštuntajame
dešimtmetyje ginti Bažnyčios tikėjimo ir moralės mokymą nuo galimų
nuklydimų reformų kelyje buvo nelengvas uždavinys. Ne veltui dabartinis
Zagrebo kardinolas (arkivyskupas emeritas) Franjas Kuharičius
savo pirmtaką pavadino "nepajudinama ir nesugriaunama uola
bangų mūšoje".
Simpoziume daug kalbėta apie kardinolo F.Seperio pastangas rasti
tam tikrą "modus vivendi" nelengvų santykių tarp Katalikų
Bažnyčios Jugoslavijoje ir Tito režimo. Kardinolas tvarkė šiuos
reikalus apdairiai ir išmintingai, sakė ilgametis jo sekretorius
monsinjoras Vladimiras Stankovičius. Kieta ateistinio režimo pozicija
galėjo atriboti vietines Bažnyčias nuo Vatikano, kaip buvo daugelyje
kitų komunistų valdomų Rytų Europos šalių. Tačiau 1966 metais
buvo pasirašytas santykių protokolas tarp Jugoslavijos ir Šventojo
Sosto, vadinasi, valstybė pripažino, kad Jugoslavijos Bažnyčia
yra pavaldi Romai, tai yra, kad vyskupus skirs Vatikanas, šalies
vyskupai galės nevaržomi bendrauti tarpusavyje ir be kliūčių vykti
į Vatikaną.
Zagrebo ordinaras arkivyskupas Josipas Bozaničius sakė, jog kardinolas
F.Seperis paliko ryškų pėdsaką tiek Kroatijos Bažnyčioje, tiek
ir Visuotinėje Bažnyčioje. Jis kovojo už kiekvieno asmens orumą,
bet kartu ir už bendruomenės bei tautos vienybę. Jis buvo tikras
"Vatikano Susirinkimo tėvas" ir rūpinosi perteikti Susirinkimo
laimėjimus. Kardinolo F.Seperio pastangomis 1968 metais Zagrebe
buvo įkurta knygų ir spaudos leidykla "Krscanska Sadasnjost"
("Krikščioniška dabartis"), kuri netrukus tapo didžiausia
katalikų leidykla komunistinėje Rytų Europoje. Pagal sumanymą
leidykla taip pat turėjo būti Susirinkimo dokumentų analizės ir
skleidimo centras.
1966 metais Zagrebo arkivyskupijoje kardinolas F.Seperis atgaivino
"Caritas" organizacijos veiklą, kuri buvo uždrausta
1946 metais, kai į valdžią atėjo komunistai. "Caritas"
vadove buvo paskirta Jelena Braisa, kuri šias pareigas eina iki
šiol. Buvo prisiminta, jog kardinolas aktyviai palaikė Taizė ekumeninį
judėjimą, be to, jis ypač garbino savo globėją šv. Pranciškų Asyžietį.
(Kardinolo vardas Franjas kroatų kalba reiškia Pranciškus.)
Minint kardinolo F.Seperio 20-ąsias mirties metines, leidykla
"Krscanska Sadasnjost" skaitytojams pateikė buvusio
Vatikano valstybės sekretoriaus ir "Ostpolitik" architekto
kardinolo Agostino Kazarolio (1914-1998) knygos "Kantrybės
kankinystė" vertimą į kroatų kalbą. Knygoje aprašytos sunkios
ir ištvermingos Šventojo Sosto derybos su komunistinių režimų
už "geležinės uždangos" vadovais 1963 - 1989 metų laikotarpiu,
siekiant išsaugoti bent kiek normalesnį Bažnyčios egzistavimą
regione.
Vatikane irgi vyko simpoziumas, skirtas kardinolui F.Seperiui.
Jo dalyvius audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius II. Jis
papasakojo apie savo susitikimus su kardinolu, kai šis lankėsi
Krokuvos arkivyskupijoje, kuriai vadovavo dabartinis Popiežius.
Abu jie tuomet nuvyko ir į buvusį Aušvico nacių konclagerį, esantį
netoli Krokuvos. Šventasis Tėvas sakė, jog kardinolas F.Seperis
rūpinosi ryšiais su per Antrąjį pasaulinį karą persekiota Kroatijos
žydų bendruomene. Taip jis sekė savo pirmtako palaimintojo kardinolo
Aloyzo Stepinačo pėdomis (1960 metais miręs buvęs Zagrebo arkivyskupas
kardinolas A.Stepinačas nėjo į jokius kompromisus su komunistais,
todėl buvo jų įkalintas ir mirė kaip kankinys. Popiežius kardinolą
A. Stepinačą palaimintuoju paskelbė 1998 m. spalio 8 d.)
Šventasis Tėvas išvardijo ypatingus kardinolo F.Seperio nuopelnus
Kroatijos Bažnyčiai nelengvu išbandymų laikotarpiu, jo pastoracines,
karitatyvines, kultūrines bei leidybines iniciatyvas. Anot Popiežiaus,
kardinolo liudijimas ir dabar duoda svarbių akstinų su nauju ryžtu
tarnauti Kristaus Evangelijai. "Kardinolo šaknys buvo vietinėje
Bažnyčioje ir tuo pat metu jis jautė savo priklausomybę Visuotinei
Bažnyčiai", - pastebėjo Popiežius. Taip ir visi krikščionys
turi veikti savo tautoje ir savo kultūroje, bet kartu niekada
neprarasti suvokimo, kad jie priklauso didesnei tautai - "Dievo
tautai, kuri apima visus laikus ir visus žemynus".
Kathpress, VIS
© 2001 "XXI amžius"