Neišvengiamumas

1926 m. gruodžio 17 d. perversmo 75-osios metinės

Šiomis dienomis, prisimenant 1926 metų gruodžio perversmo 75-ąsias metines, neokomunistų politologai ėmė perrašinėti Lietuvos istoriją. Teigiama, kad tikroji demokratija Lietuvoje atsirado tik po 1926 metų pavasarį kairiųjų laimėtų Seimo rinkimų, o anksčiau valdę krikščionys demokratai netgi "uzurpavę" valdžią. Kaip didžiausi kairiųjų demokratiniai laimėjimai skelbiami Katalikų Bažnyčios įtakos slopinimas, kariuomenės sumažininimas perpus ir bandymas visiškai sunaikinti valstybės saugumo instituciją - saugumo policiją. Neokomunistų veikėjai teigė, kad tuometiniai komunistai nerengė jokio perversmo. Tačiau niekaip negalima paneigti, kad tokiomis ir kitomis panašiomis priemonėmis nebuvo suteikta galimybė rengti komunistinį, iš Rusijos skatinamą, perversmą. Be to, yra nepaneigiamų duomenų, jog komunistai tą perversmą tikrai rengė, o tuometiniai jų lyderiai Josifas Greifenbergeris ir Rafailas Čiornas (ir dabar kai kurių istorikų kažkodėl vadinamas Rapolu Čarnu) apie tai atvirai kalbėjo. Niekas taip pat nepaneigė žinių, jog tuometinė Kremliaus valdžia, nusprendusi, kad "revoliucinė situacija" Lietuvoje dar nepribrendo, išdavė gruodžio 17 dienos perversmo organizatorius, vadinamuosius keturis komunarus, kaip komunistinio maišto organizatorius.