Vyskupų kalėdiniai sveikinimai

Tenušvinta vilties žvaigždė

"Tenušvinta veidas tavasis, ir mes išgelbėti būsim!"
Ps...79

Kalėdų varpai. Bažnyčios liturgija ir žmonijos lūkestis kviečia mus iš naujo atpažinti Bet-liejuje gimusio Kūdikio-Dievo veide atskleistą mūsų istorijos prasmę. Jo gimimas sujungė laiką ir amžinybę, Dievą ir žmogų.
Ėdžiose gulinčiame Naujagimyje mes sveikiname Dievą, kuris panorėjo turėti žmogaus veido bruožus. Viso pasaulio istorija nukreipta į šio dieviškojo Kūdikio Veidą, kad grąžintų viltį kiekvienam pasaulyje gyvenančiam žmogui.

Atleidimas, atsiprašymas, susitaikinimas

Žmogus, Dievo kūrinys, yra apdovanotas laisve rinktis. Rinktis tarp gėrio ir blogio. Vadinasi, kiekvienas žmogus turi galią daryti blogį ir gėrį. Suprantama, ne be pasekmių. Žmogaus pasirinkimas visada yra atsakingas. Kai mes, pavyzdžiui, pažeidžiame eismo taisykles - nebūtinai įvyksta autoavarija, tačiau blogas įprotis nesiskaityti su tam tikromis normomis neišvengiamai mus prives prie nelaimės, už kurią reikės patiems atsakyti. Beprasmiška galvoti, kad, tobulėjant technikai, modernėjant pasauliui, ateis laikas, kai išnyks normos, kai galima bus nesilaikyti jokių važiavimo apribojimų, kai bus galima nesilaikyti jokių moralės, dorovės apibrėžtų taisyklių. Suprantama, tos normos keisis. Vienos išnyks, atsiras kitos. Tačiau vienokios ar kitokios bus visada.
Vienas iš kriterijų, padedančių teisingai pasirinkti, yra mūsų turimas galutinis gyvenimo tikslas. Taip pat labai svarbus mūsų ryšys su Dievu maldoje, - mokėjimas pasinaudoti Kristaus pergale prieš blogį atleidžiant, atsiprašant, susitaikant, gyvenimas tiesoje.