Raganautojai

Pastaruoju metu net per nacionalinę televiziją ir radiją pradėta sekti pasakas. Ne vaikučiams, o suaugusiesiems. Šį kartą - apie raganas, jų susibėgimus, ritualus ir panašius dalykus. Antai praėjusį sekmadienį LRT laida "Stilius" siužetą skyrė vienai poniai, kuri sakosi esanti vyriausioji Lietuvos ragana ir parapsichologė. Laidos vedėja ir pati ragana gyrė nepaprastus sugebėjimus ne tik nuspėti žmonių ateitį, likimą, bet ir gydyti visas ligas. Vyriausioji Lietuvos ragana, pabrėždama savo antgamtines galias, pasakojo, jog net neseniai Amžinybėn išėjęs mons. K.Vasiliauskas siųsdavo jai "pagydyti" žmones, ištiktus dvasios ar kūno negalios. Monsinjoras, žinoma, atsakyti jau negali. Tik gaila, kad po jo mirties visokie perėjūnai, ne tik Lietuvos televizijoje apsireiškusi ragana, dabar dengiasi jo vardu.
Tą pačią dieną LRT pagrindinių žinių laidoje tautai buvo pranešta džiugi žinia, jog Rokiškio rajone įkurtas raganų muziejus. Visas šias keistas "švietėjiškas" laidas, žinoma, vainikavo eilinė visur spėjančio muzikologo V.Gerulaičio laida "Kai aš mažas buvau". Iš tiesų muzikologas, anksčiau pasakojęs per radiją apie didžiųjų pasaulio kompozitorių ir muzikų meilės istorijas bei kūrybines kančias, atrado naują aukso gyslą - sovietinės praeities šlovinimą, sukant sovietmečio kino kronikas. Kaip būdavo smagu, kai kompozitoriai, rašytojai važiuodavo į kolūkius kelti žemdirbių kultūrinį lygį, kaip gražiai šokdavo pionieriai ir spaliukai, kaip šauniai darbavosi komjaunuoliai ir komunistinio darbo spartuoliai. Laidos vedėjas pasidžiaugė gaunąs daug žiūrovų laiškų. Dauguma jų - palankūs, ragina muzikologą nenuleisti rankų ir toliau šviesti "liaudį". Tik bėda, "dėdė Landsbergis" atsiuntęs piktą laišką... Beje, laidos vedėjas kukliai nutylėjo, kad net ir savo namų telefono ragelį bijo pakelti dėl "teigiamų" atsiliepimų apie jo garsiąją laidą. Kaip ten bebūtų, bet nesitikėjau, jog prie kultūros elito save priskiriantis muzikologas pereis prie gatvinių politikierių žargono. Žinoma, kol kas dar nepralenkta "Kai aš mažas buvau" laida apie "komunistą - humanistą" J.Paleckį. Tai buvo "šedevras", kuriame humanisto sūnaus ir vaikaičio prisiminimai apie rūpestingą ir nepaprasto gerumo tėvą ir senelį net ašarą buvusioms nomenklatūrininkėms išspaudė. Nieko nepadarysi - ir sūnelis, ir vaikaitis darbuojasi nepriklausomos Lietuvos diplomatiniame fronte, šnekėti moka. Kalbama, kad, grįžęs iš Londono, J.Paleckis jaunesnysis bus paskirtas Užsienio reikalų ministerijos generaliniu inspektoriumi. Vadinasi, jam bus tiesiogiai pavaldžios visos Lietuvos diplomatinės atstovybės. Tad ne be reikalo J.Paleckis viename savo eilėraštyje "Už geresnį pasaulį" rašė:

O sūnaus mano frazė pirmoji tokia:
"Komunizmas - tai viso pasaulio jaunystė".
Jam neteko bendraut su tamsybe klaikia,
Nei suklupti aklam, nei klampynėse bristi.
(Paleckis J. Metų vieškeliais. Vilnius, "Vaga". 1973)

O juk galėjo muzikologas šitą posmelį savo laidoje pacituoti arba kitą, apie Kremlių, iš tos pačios "poezijos" knygos:

Žemynams tolimiausiems Kremliaus žvaigždės švyti,
Iš Kremliaus komunizmo amžiai jau matyti.
Šviesiausioji čionai pasaulyje vieta -
Žmonijos ji vilčių ryškiausių nušviesta,
Ir Everestų tūkstančiai prieš Kremlių žūna -
Žmonijos išminties aukščiausia čia viršūnė.

Štai kokias nemirtingas eiles rašė muzikologo laidos herojus. Ką ten Donelaitis ar Maironis, pagaliau J.Marcinkevičius, jeigu lietuvių literatūroje įsiamžino toks poezijos galiūnas! Ir ne tik poezijos. Tos išminties J.Paleckis mokė ir žurnalistus : "Tarybiniai žurnalistai ne vien informatoriai, ne vien socialistinio gyvenimo metraštininkai, bet ir jo organizatoriai, aktyvūs kūrybos dalyviai ir kelrodžiai. O gerais kelrodžiais galite būti, jei gerai seksite tikrą kompasą, kuriuo yra marksizmas-leninizmas". (Garbingos kovos tradicijų dvasia // Universiteto žurnalistas. 1979 11 23). Ir tai buvo rašoma, kai jau nebuvo grėsmės patekti į Stalino sukurtus konclagerius. Čia tik priminimas muzikologui ir jo laidos papildymas.

Tokios tokelės. Šlovinti kelrodę žvaigždę - partiją lyg ir nepatogu. Todėl ir griebiamasi raganų, pagonybės bei komunistinių mamutų atkasinėjimo. Taip, matyt, stengiamasi kurti pilietinę visuomenę, apie kurią retsykiais pakalba net Prezidentas. Ir niekas nesusimąsto, jog pilietinei visuomenei atsirasti Lietuvoje nėra piliečių daugumos (ne tik pagal paso duomenis), būtinos tai visuomenei kurti. Žmogus, išsilukštenęs iš sovietinės praeities, dar toli gražu ne pilietis ir jo virsmas piliečiu kur kas sudėtingesnis ir ilgesnis procesas nei vikšro virtimas drugeliu. Nutekės dar daug vandens, kol posovietinis žmogus pats pasijus esąs pilietis, tai yra asmenybė. Pilietinė visuomenė yra ta, kurioje pilietis žino savo teises ir pareigas, o valdžia žino savo veiksmų ribas ir supranta, kad ta valdžia yra laikina. Pilietis, eidamas balsuoti, irgi privalo suprasti, kas nuo jo priklauso, ir, rinkdamas savivaldybės ar Seimo narį, Prezidentą, suvokti, jog renka jis, o ne kažkas už jį. Pilietis supranta, jog asmuo, jo išrinktas į valdžią, tėra jo pasamdytas darbuotojas, atsakingas už savo darbą, iš kurio galima pareikalauti atsakomybės, jeigu reikia - ir atleisti.
O asmuo, pasamdytas eiti valstybines pareigas, neturi to pamiršti. Pilietinėje visuomenėje būtinos valdžia ir opozicija, kuri pagal savo įtaką privalo būti beveik lygi su valdžia ir visada pasirengusi pasikeisti vietomis. Deja, pastaruoju metu visuomenei atkakliai diegiama mintis, jog opozicijos gali ir nebūti.
Premjeras gelbėja tautą, yra sveikas ir stiprus, viską žino ir viską supranta, pats į viską gilinasi bei pats sprendžia, tad kitiems, visų pirma piliečiams, išvis nėra ką veikti. Rankos laisvos. Aplodismentams... Vėl atgaivinama "partijos ir liaudies vienybė". Kompartijos skaidulos, pasivadinusios įvairiausių partijų vardais, vėl jungiasi. O "kitamaniai" yra susiskaldę, nesugeba priešintis. Juk faktiškai opozicijos kairiesiems beveik ir nebeliko, išskyrus keletą "landsbergistų". Tačiau ir jie, kaip atvirai aną savaitę sakė vienas vadinamasis socialdemokratas, greitai išmirs. Aišku, Vilniuje, na, gal ir Kaune, pilietinės visuomenės užuomazgos dar regimos, tačiau provincijoje vietiniai kunigaikščiai daro ką tiktai nori, nebijodami nei žmonių, nei žiniasklaidos, kuri, beje, toje provincijoje irgi yra vietinių valdininkų rankose, jau nekalbant apie sąžinės ar Dievo baimę. Tokie dalykai valdininkams jau seniai nebeegzistuoja. O eiliniams žmonėms kuo toliau, tuo labiau į viską norisi ranka numoti.

Tuo ir naudojamasi be jokio sąžinės graužimo. Kasama duobė "Williams". Jau ir antkapis Seimo Ekonomikos komitete užsakytas, agurkai pakasynoms užraugti. Paspartinti Amerikos imperializmo "smauglio" pakasynas ėmėsi generalinis prokuroras, pareiškęs, jog prokuratūra imasi tirti, ar pagrįstos JAV bendrovės "Williams International" išlaidos "Mažeikių naftai" valdyti bei konsultuoti. Ir taip šią įmonę nuolat krečia įvairios revizijos, nors generalinis prokuroras puikiai žino, jog tie, kurie dabar labiausiai puola "Williams", gina ne Lietuvos, o "Lukoil" ir savo interesus "Mažeikių naftoje", todėl jau seniai pasistengė viską kuo labiau supainioti ir sujaukti. Kaip neprisiminti dabartinių vadinamųjų socialdemokratų šūkavimų konservatorių valdymo metais apie "kišeninį prokurorą". Galima neabejoti, kad byla bus sukurpta, nes to nori Premjeras ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Na, o generalinis prokuroras stengiasi kiek galėdamas. Ir kaip nesistengs. Juk koks nors nesusipratęs žiniasklaidininkas ims ir vėl pradės kapstytis generalinio prokuroro "nuopelnuose" tautai ir valstybei. Gal kas jau pamiršo, kad dar prieš paskyrimą spaudoje buvo rašoma apie prokuroro premija pavirtusį neteisėtai konfiskuotą ir parduotą benziną ar puotą alaus bare, kuri baigėsi blaivykloje. Apskritai kai kurie plunksnos ir eterio don kichotai visiškai nutrūko nuo pavadžio. Pavyzdžiui, šaiposi iš Premjero, nusprendusio, jog ūkininkai, kviečiantys į talką gimines ar kaimynus, yra išnaudotojai ("buožės"), talkomis pridengiantys mokesčių nemokėjimą. Bausmėmis grasinama ne tik ūkininkams ar didžiųjų prekybos centrų savininkams, bet ir kaimo seneliams, jeigu jie vasarą "vers" iš miesto atvykusius pasisvečiuoti vaikaičius ravėti daržą...
Teisus "Lietuvos ryto" apžvalgininkas R.Valatka, neseniai rašęs: "Socialdemokratai malkų priskaldys daugiau negu LDDP. Anie dar kažko bijojo: ir dešiniųjų, ir savo komunistinės praeities. Dabar jie nieko nebebijo".

P.S. Na, o Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas žada paduoti į teismą žurnalistą V.Matulevičių ne tik už "šmeižtą", bet ir už tai, jog žurnalistas dirba svetimos valstybės užsakymu. V.Matulevičius mano atvirkščiai.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"