Austrijos kariuomenės vyskupas ragina ryžtingesnei saugumo
politikai
Austrijos karinės sielovados vadovas
vyskupas Christianas Verneris laukia aiškesnių sprendimų šalies
saugumo politikoje. Neseniai davęs interviu Austrijos žinių agentūrai
APA jis sakė, jog austrams reikia atsisakyti tradicinės nuostatos,
"kad dėl savo neutralumo mes esame lyg "palaimintųjų
sala". ("Nuolatinį neutralumą" Austrijoje įtvirtino
dar 1955 metais tuometinės Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų,
Anglijos ir Prancūzijos sudaryta sutartis, užbaigusi šios šalies
okupaciją - buvo išvesta Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų
kariuomenė.) Esant dabartinei sudėtingai politinei situacijai
pasaulyje, laikytis minėtos nuostatos yra "etiškai abejotina
ir rizikinga, nes ji žmonėms tik padidina netikrumą".
Vyskupas Ch.Verneris sakė, kad Austrijos karių dalyvavimas NATO
tvarkos įtvirtinimo kampanijoje Kosove nebuvo "baisus"
ar "vaiduokliškas" patyrimas. Šis karinis dalyvavimas
krizės ištiktame regione yra svarbus įnašas taikai atstatyti ir
garantuoti, todėl priimtinas, kaip "visiškai pateisinamas
ir geras". Ganytojo nuomone, ir Bažnyčia turi stipriau nei
iki šiol reikštis svarstant saugumo politikos klausimus, ypač
kai turimas omenyje politinės valios ugdymas, žinoma, laikantis
popiežiaus Jono Pauliaus II mokymo apie taiką.
Šiam tikslui vyskupas Ch.Verneris įkūrė Religijos ir taikos studijų
institutą, kurio ekspertai sutaria, kad Austrijai reikėtų dalyvauti
naujose Europos saugumo struktūrose. "Užtikrinant saugumą
ir taiką, šiandien daugiau nebegalima apsiriboti valstybinėmis
sienomis", - sako instituto direktorius V.Fraišteteris. Tokie
svarstymai turėtų tapti įprasta kasdienybe kariniuose sluoksniuose.
Iš krikščioniškosios moralės yra aišku, jog "kada aš priimu
solidarumo vertybę, tada jau negaliu vadovautis tik savo įgeidžiais",
- aiškina vyskupas Ch.Verneris.
Šalies neutralumo klausimas galiausiai priklauso politiniams sprendimams.
Tačiau šiuos sprendimus priimantys politikai "vadovaujasi
viena ar kita koncepcija". Vyskupas pabrėžia, jog dabar labai
svarbu apsispręsti, kokia kryptimi bus vystoma Austrijos užsienio
ir karinė politika ir kas geriausiai atitinka jos interesus. Priklausymas
tokiai tarptautinei organizacijai kaip Europos Sąjunga kartu skatina
ir dalyvavimą ES bendros saugumo bei gynybos politikos formavime.
O tai savo ruožtu reiškia, kad Austrija turi laikytis aiškios
linijos bendro saugumo klausimuose, tai turi būti įprasminta nedviprasmiškoje
karinėje doktrinoje.
Prietaru vyskupas Ch.Verneris pavadino kartais girdimus priekaištus,
kad Bažnyčia laimina kariuomenės puolamuosius ginklus. Bažnyčia
visada laimina ne ginklus, bet žmones. O kadangi kariams priklauso
jų ginklai, tai ir susidaro toks klaidingas įspūdis. Austrijos
kariuomenės ordinaras pažymėjo Bažnyčios svarbų uždavinį: "žmonėms
su ginklais reikalingas ypatingas sąžinės ugdymas ir nuolatinis
sielovadinis rūpinimasis jais. Tą ir daro kariniai sielovadininkai."
Austrijos kariuomenės "personalinei diecezijai" (šalyje
taip pat yra devynios įprastos "teritorinės diecezijos")
priklauso 26 tūkst. nuolatinėje tarnyboje esančių žmonių drauge
su jų šeimos nariais, 30 tūkst. šauktinių, kurie kariuomenėje
tarnauja vienerius metus, ir apie 100 tūkst. sukarintų savanorių
(šaulių). Kariniai sielovadininkai taip pat rūpinasi 400 austrų
karių, tarnaujančių Jungtinių Tautų taikos palaikymo dalinyje,
dislokuotame Golano aukštumose, pasienyje tarp Sirijos ir Izraelio,
bei 500 karių, esančių Kosove.
Austrijos kariuomenėje yra 22 kapelionai, kurie turi karinės sielovados
tarnybos karininkų statusą. Karinei vyskupijai priklauso ir 36
šaulių kapelionai bei 44 kunigai, dirbantys su rezervistais, taip
pat keturi nuolatiniai diakonai ir du pastoracijos asistentai.
Pernai karinėje diecezijoje įvyko 77 krikštynos, 343 Sutvirtinimo
sakramento teikimai, 28 jungtuvės. Rūpinantis karių dvasiniu lavinimu,
jiems dėstoma tikyba, kuri yra savanoriška, tačiau mažai kas jos
atsisako. "Kariuomenėje sielovadininkas visada turi būti
priimtas kaip pasitikėjimo vertas asmuo, - aiškino vyskupas Ch.Verneris
- Mūsų daug klausinėja. Pagaliau ekstremaliose situacijose visada
į pirmą vietą iškyla prasmės klausimai".
Kathpress
© 2001 "XXI amžius"