Neaiškumai Rūmuose ir kitur
Patikrino ir pasitikrino...
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo
posėdis tąkart buvo ne visai eilinis. Dar išvakarėse šalies žiniasklaida
paskelbė, kad to posėdžio metu Rūmų pirmininkas Jonas Ramonas
ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Ir išties prezidiumo
darbotvarkė buvo papildyta klausimu dėl J.Ramono atsistatydinimo
pareiškimo svarstymo. Tą klausimą pateikė pats Rūmų pirmininkas.
Beje, prezidiumo nariai tuoj ėmė diskutuoti, ar nederėtų iš posėdžio
išprašyti žurnalistų ir pareiškimą svarstyti uždarame posėdyje.
Bet paskui nusileista - tegul jau dalyvauja ir jie.
J.Ramonas savo atsistatydinimą motyvavo tuo, kad pastaruoju metu
iškilo esminių nesutarimų tarp atskirų ŽŪR narių dėl Konstitucijos
47 straipsnio galimų pataisų. Jis turėjo omenyje dirbamos žemės
pardavimą užsieniečiams. Mat neseniai Lietuvos žemės savininkų
bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungų vadovai paskelbė savo nuomonę,
kad dirbamą žemę reikia leisti parduoti ne vien Lietuvos žmonėms,
bet ir užsieniečiams, kaip tai daroma ne vienoje užsienio šalyje,
kur pažangiai ūkininkaujama.
Savo nepritarimą tokioms nuostatoms J.Ramonas parėmė prieš porą
metų įvykusiame Žemės ūkio rūmų suvažiavime priimta rezoliucija,
kurioje pabrėžiama, kad visa dirbama žemė turi priklausyti mūsų
šalies žmonėms. Kad visa žemė (su retomis išimtimis) yra Lietuvos
nuosavybė, bylojanti ir Lietuvos Konstitucija. O štai dabar norima
ją keisti. Bet J.Ramonas sakė, kad jis, kaip Rūmų pirmininkas,
negalįs keisti savo nuomonės dėl suvažiavime priimtų nuostatų.
Jo manymu, jį turėtų palaikyti ir kiti Rūmų nariai. Kadangi taip
nėra, jis toliau vadovauti šiai savivaldos organizacijai negalįs.
"Neišdaviau žemdirbių interesų, atidaviau savo sveikatą ir
širdį", - sakė ŽŪR vadovas ir toliau būti posėdžio pirmininku
pavedė savo pavaduotojui Albertui Amšiejui.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkė Antanina
Venckūnienė sakė neturinti nieko pikta prieš J.Ramoną, o tik atkreipė
dėmesį į tai, kad Žemės ūkio rūmų nuostatos neatitinka esminių
Europos Sąjungos reikalavimų, kurie yra vienodi visoms šalims
kandidatėms į ES. A.Venckūnienė sakė, kad visą paramą dabar pasiglemžia
stambieji ūkiai, nors jų yra mažuma, o smulkesnieji lieka nuskriausti
ir toliau bus skriaudžiami. Noras visą dirbamą žemę pasilikti
vien sau tą atotrūkį dar labiau padidintų. Esą jau ir dabar turtingi
ūkininkai supirkinėja ne vien ūkininkų žemę, bet ir kai kurias
žemės ūkio bendroves. Bankai irgi iešką būdų dar labiau praturtėti
iš žemės pardavimo.
Po to buvo pasakyta neblogų žodžių Rūmų pirmininkui J.Ramonui,
pabrėžtos jo pastangos, organizaciniai sugebėjimai ginant žemdirbių
interesus. Vienas prezidiumo narys pasakė: "Jei Jonas išeis,
tai Rūmams bus amen!" Kitas teigė, kad Jonas labai daug dirbąs,
jam reikia daugiau kitų paramos. Pagaliau buvo vieningai nutarta
J.Ramono veiklai pritarti, o jo atsistatydinimo pareiškimą atmesti.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir jo komanda liko dirbti toliau.
Visgi ne vienam iš žurnalistų buvo nelabai aiškūs esminiai atsistatydinimo
motyvai. Galgi buvo galima ir be tokio nemažą rezonansą sukėlusio
poelgio rasti išeitį ir dirbti toliau. Į tai J.Ramonas atsakė,
kad jį užgavę kai kurių Rūmų organizacijų išsišokimai, be to,
norėjęs patikslinti, ar čia neveikia kokios nors užkulisinės,
savų tikslų siekiančios jėgos. Pagaliau norėjęs patikrinti ir
save. Tokie tad motyvai. O garsas nuėjęs per visą Lietuvą.
Vėl kilsime į Vilnių
Ir kalbant apie šį pareiškimą, ir
vėliau buvo pasakyta nemažai minčių apie situaciją Žemės ūkio
rūmuose bei jų veiklą. Diskutuota ir apie sudėtingą šių dienų
padėtį Lietuvos kaime, visoje šalyje, rengiantis stoti į Europos
Sąjungą. Nors didžiuma tų dalykų nebuvo nauji ar netikėti. Antai
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, ūkininkas
Kęstutis Bružikas sakė pasigendąs aktyvesnės Žemės ūkio rūmų darbuotojų
veiklos. Jei ir toliau taip tęsis, jis imsis iniciatyvos atskirti
Daržovių augintojų asociaciją nuo Rūmų ir įkurti atskirą asociacijų
sąjungą. Vadinasi, Rūmus paliktų ne viena bendrija. (Dabar juose
yra 108 bendrijos.) Asociacijos vadovas svarstė, ar tikrai pamatuotai
mes taip aktyviai veržiamės į Europos Sąjungą. Klesti kontrabanda,
neapsaugota nuo užsienio šalių vidaus rinka, neaiški būsima ES
parama - šie ir daug kitų dalykų verčia blaiviai, neskubant apie
tai pamąstyti. Kitas prezidiumo narys nuogąstavo, kad Europos
Sąjungos bendrija anksčiau ar vėliau gali tapti panaši į buvusią
Sovietų Sąjungą, į kurią Lietuva tariamai savo noru įstojo ir
prarado nepriklausomybę. Pasirodo, esama ir tokių samprotavimų.
Rūmų prezidiumo nariai pripažino, kad iš šešiolikos šios organizacijos
komitetų produktyviai dirba tik penki ar šeši. Tai, be jokios
abejonės, verčia ieškoti naujų veiklos būdų, kurie padėtų aktyviau
dirbti, imtis kitų veiksmingų priemonių. Visi vieningai reiškė
nuomonę, kad Lietuvą nugyveno įvairios partijos, politikuotojai,
pavertę šalį partiniu jovalu. "Esame politikų įkaitai",
- sakė Šiltnamių, gėlių, sodo ir uogų ūkio komiteto vadovas Antanas
Šležas.
Vis nesiliaujama diskutuoti, ar reikia parduoti dirbamą žemę užsieniečiams,
svarstomos kitos opios problemos, susietos su stojimu į Europos
Sąjungą. Seimas, Vyriausybė beveik nesitaria su žemdirbiais, o
veikia vien savo nuožiūra, piktinosi ŽŪR atstovai. Todėl buvo
nutarta netolimoje ateityje, gal kovo pabaigoje, Vilniuje, Sporto
rūmuose, surengti masinę Lietuvos žemdirbių konferenciją šiems
klausimams aptarti. Iki šio renginio Lietuvos Seimas neturėtų
svarstyti Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo. Bus siekiama,
kad svarstymas būtų atidėtas po konferencijos, kurioje ketinama
priimti tam tikrus dokumentus.
Benjaminas ŽULYS
© 2002 "XXI amžius"