Ko dar sulauksime?
Valstybės atkūrimo - Vasario
16-osios išvakarėse dviejuose Lietuvos laikraščiuose teko perskaityti
du didžiulius straipsnius, kokių neteko skaityti jau senokai.
Lietuvos dienraštis "Kauno diena" išspausdino didžiulį
interviu su pretendentu į prezidentus K.Bobeliu, rusų kalba išeinančiame
savaitraštyje "Litovskij kurjer" irgi visą puslapį užėmęs
straipsnis "Maniakiškai depresyvi istorija". Net ir
užgrūdintam mūsų "nepriklausomos" žiniasklaidos žmogui,
perskaičius šiuos du straipsnius, pirmiausia apima pašėlęs juokas,
vėliau - nuostaba ir pasipiktinimas tuo, kaip atkakliai ir tikslingai
vadinamiesiems rusakalbiams Lietuvos piliečiams brukamas Lietuvos,
kaip nepriklausomos valstybės, neigimas ir niekinimas. Dar niekur,
netgi sovietų okupacijos laikais neteko girdėti, kad koks nors
partinis tūzas ar politinis veikėjas taip save keltų į aukštybes:
prisiskirtų sau visus įmanomus nuopelnus ir pareikštų esąs "tyras
kaip krištolas", neturintis nė mažiausios dėmelės, o braudamasis
į prezidento postą nesiekiąs jokios garbės, nes tos garbės jau
ir taip turįs "per akis". Mat ne tik chirurgijoje, bet
ir politikoje esąs pasiekęs nepaprastų laimėjimų.