Grįžo į gimtąją vyskupiją

Akmenimis grįstas buvo Jono Kaunecko kelias į kunigystę. Prieš tampant kunigu jam teko dirbti melioracijoje Dzūkijoje. Pagaliau prieš 40 metų iš trylikto karto priimtas į seminariją ir 1977-aisiais įšventintas kunigu J.Kauneckas ketvirtį amžiaus ištikimai tarnavo Dievui Žemaitijoje. Gavęs paskyrimą į Panevėžio vyskupiją, Telšių vyskupo augziliaras atsisveikindamas to krašto kunigams juokavo: "Dievulis žiūrėjo žiūrėjo, pagrasė pirštu: "Sūnau palaidūne, laikas namo".

Ordinaro pareigas pradėjo eiti ketvirtadienį

Vasario 14 dieną Panevėžio vyskupo ordinaro pareigas pradėjo eiti buvęs Telšių vyskupo augziliaras Jonas Kauneckas. Malda pradėtas posėdis vyko Panevėžio vyskupijos kurijoje. Konsultoriams buvo parodyta ir perskaityta popiežiaus Jono Pauliaus II bulė, kuria J.Kauneckas skiriamas Panevėžio vyskupu ordinaru. Naująjį ganytoją pasveikino vyskupas Juozas Preikšas, kapitulos pirmininkas kan. Bronius Antanaitis. Kanauninkas padėkojo buvusiam vyskupijos vadovui, paskui kalbėjo ir naujasis ordinaras, kuris tą dieną gavo jurisdikciją valdyti vyskupiją.

Buvęs Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas (kairėje) ir jo įpėdinis Jonas Kauneckas

Būti žmonių vyskupu

Panevėžio vyskupui Juozui Preikšui sukako 75 metai. Laikantis nustatytų bažnyčios nurodymų, jis turėjo užleisti vietą įpėdiniui. 2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II pasirašė bulę, kuria Telšių vyskupo augziliaras Jonas Kauneckas yra skiriamas Panevėžio vyskupijos vyskupu ordinaru. Prieš jam pradedant eiti šias pareigas, "XXI amžiaus" korespondentas Bronius Vertelka paprašė kelių žmonių pasidalyti mintimis apie tai, ko jie tikisi iš naujojo Ganytojo.

Meilė išlieka amžinai

Mūsų kalendoriuje nemažai datų, kurias ypač skiriame ir minime.. Jų yra nemažai ir tai rodo, kad Tauta turi garbingą ir turtingą istoriją, turi atmintį, kuri suveda istoriją su dabartimi ir sudabartina tai, kas mums yra brangu ir prasminga. Vasario 16-ąją prisimindama išaugo ne viena karta. Kiekvienam ji turėjo kiek kitokią prasmę: toli nuo Tėvynės esantiesiems tai buvo tarsi namų aplankymas, sielos laiškas savo broliams ir sesėms, atskirtiems svetimųjų sienos; nelaisvėje gyvenantiesiems, - brangus savosios tapatybės suvokimas ir drąsa bei viltis, kuri priartino naująją nepriklausomybę; dar kitiems gal ji kėlė baimę ir nerimą, kad tik neatsitiktų kas nors, dėl ko kiltų naujų nemalonumų...

Katalikų vyskupijų steigimas Rusijoje kelia naujų problemų

Atšauktas kardinolo V.Kasperio vizitas

Kai Vatikane vasario 11 dieną buvo paskelbta, kad pertvarkoma Rusijos katalikų bendruomenė, dar labiau pablogėjo ir taip jau sudėtingi Šventojo Sosto ir Maskvos stačiatikių patriarchato santykiai. Vatikano nuncijus Maskvoje arkivyskupas Georgas Curas patvirtino, kad atšauktas vasario 21 dienai numatytas svarbus Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio vizitas į Maskvą. Metropolitas Kirilas, kuris Rusijos Stačiatikių Bažnyčioje yra atsakingas už ekumeninius santykius, pareiškė, kad kardinolo V.Kasperio vizitas būtų nenaudingas. Jis teigė: "Mes daugiau neturime ką vieni kitiems pasakyti".

Ko dar sulauksime?

Valstybės atkūrimo - Vasario 16-osios išvakarėse dviejuose Lietuvos laikraščiuose teko perskaityti du didžiulius straipsnius, kokių neteko skaityti jau senokai. Lietuvos dienraštis "Kauno diena" išspausdino didžiulį interviu su pretendentu į prezidentus K.Bobeliu, rusų kalba išeinančiame savaitraštyje "Litovskij kurjer" irgi visą puslapį užėmęs straipsnis "Maniakiškai depresyvi istorija". Net ir užgrūdintam mūsų "nepriklausomos" žiniasklaidos žmogui, perskaičius šiuos du straipsnius, pirmiausia apima pašėlęs juokas, vėliau - nuostaba ir pasipiktinimas tuo, kaip atkakliai ir tikslingai vadinamiesiems rusakalbiams Lietuvos piliečiams brukamas Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, neigimas ir niekinimas. Dar niekur, netgi sovietų okupacijos laikais neteko girdėti, kad koks nors partinis tūzas ar politinis veikėjas taip save keltų į aukštybes: prisiskirtų sau visus įmanomus nuopelnus ir pareikštų esąs "tyras kaip krištolas", neturintis nė mažiausios dėmelės, o braudamasis į prezidento postą nesiekiąs jokios garbės, nes tos garbės jau ir taip turįs "per akis". Mat ne tik chirurgijoje, bet ir politikoje esąs pasiekęs nepaprastų laimėjimų.