XXI amžius

Lietuvos katalikų padėtis prieš 30 metų

2002-ųjų pradžioje suėjo 30 metų, kai Lietuvos tikintieji išsiuntė Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniam sekretoriui L.Brežnevui, Popiežiui ir JTO generaliniam sekretoriui Memorandumą dėl tikinčiųjų padėties Lietuvoje.
Apie šiuos įvykius laikraštyje "30 oktiabria", skyrelyje "Sausio kronika", išspausdinta trumpa žinutė. Manau, kad "XXI amžiaus" laikraštyje verta tai priminti. Pateikiame ir Memorandumo tekstą (kalba netaisyta).

1972 metų sausis

- Siekiant nutraukti biuletenio "Einamųjų įvykių kronika" leidybą, buvo atliktos kratos Maskvoje, Leningrade, Vilniuje, Kijeve, Novosibirske, Umanėje.
- Komunistų partijos generaliniam sekretoriui L.Brežnevui buvo išsiųstas 17 tūkst. pasirašiusių lietuvių katalikų Memorandumas. Jame pateikti tikinčiųjų slopinimo faktai, keliami sąžinės laisvės reikalavimai. Vasario mėn. Memorandumo kopijos buvo perduotos Popiežiui ir Jungtinių Tautų Organizacijai.

* * *

Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos CK Generaliniam Sekretoriui L.Brežnevui
Maskva - Kremlius

Lietuvos Romos Katalikų Memorandumas

Praėjus II Pasauliniam karui, tautos pakilo iš griuvėsių ir nori pastovios taikos. Tikros taikos pagrindas yra teisingumas ir žmogaus teisių gerbimas. Mes, Lietuvos katalikai, skaudžiai apgailestaujame, kad iki šios dienos mūsų tautoje yra varžoma tikinčiųjų laisvė ir persekiojama Bažnyčia.
Vyskupai J.Steponavičius ir V.Sladkevičius daugiau kaip dešimt metų be teismo sprendimo, be termino yra varginami tremtyje, nors niekuo nėra nusikaltę.
Š.m. lapkričio mėn. buvo nuteisti metams kalėti du kunigai: J.Zdebskis ir P.Bubnys už tai, kad jie, tėvų prašomi bei atlikdami savo kunigiškas pareigas, vaikams paaiškino katalikų tikėjimo pagrindus. Šitie kunigai padėjo vaikams ruoštis Pirmajai Komunijai ne mokykloje, bet bažnyčioje, ir niekam prievartos nenaudojo - mokėsi, kas norėjo.
Tuo tarpu mokykloje tikinčiųjų tėvų vaikai prievarta yra mokomi ateizmo, net verčiami kalbėti, rašyti ir elgtis prieš savo sąžinę, tačiau šių prievartautojų niekas nebara ir neteisia.
Kunigai nepajėgia mus, tikinčiuosius, tinkamai aptarnauti, nes jų per maža. Jau daug kur vienas kunigas aptarnauja po dvi, o kartais net tris parapijas. Priversti dirbti net seneliai invalidai kunigai. Šitaip yra dėl to, kad Kunigų seminarijos reikalus tvarko ne tiek vyskupas, kiek valdžios įgaliotinis. Valdžia leidžia kasmet į Seminariją priimti vos dešimt klierikų.
Kunigų skirstymus į parapijas taip pat diriguoja valdžios pareigūnai.
Nors Lietuvos TSR Baudžiamasis Kodeksas pramato bausmes už tikinčiųjų persekiojimą, bet praktikoje jos niekam netaikomos. 1970 m. Vilkaviškio švietimo skyrius atleido už tikėjimą iš darbo mokytoją Oną Brilienę, o Vilkaviškio raj. valdžia savame mieste neduoda net šlavėjos darbo. Šitokių pareigūnų niekas nebaudžia, nors dėl jų sauvalės inteligentai bijo viešai praktikuoti tikėjimą.
Valdžios pareigūnai neleidžia tikintiesiems savo lėšomis atstatyti sudegusias bažnyčias, pav. Sangrūdoje, Batakiuose, Gaurėje. Per didelį vargą leidžiama įsirengti koplyčią gyvenamajame name, tik jokiu būdu negali jį perkelti ant šventoriaus.
Mes galėtume nurodyti dar daug skaudžių persekiojimo atvejų, kurie apkartina mūsų gyvenimą ir sukelia nusivylimą tarybine Konstitucija ir įstatymais. Todėl mes prašome tarybinę vyriausybę suteikti mums sąžinės laisvę, kuri yra užgarantuota TSRS Konstitucijoje, bet iki šiol nebuvo vykdoma. Mes norime ne gražių žodžių per spaudą ir radiją, bet rimtų vyriausybės pastangų, kurios padėtų mums, katalikams, jaustis lygiateisiais Tarybų Sąjungos piliečiais.

1971 m. gruodžio mėn.

TSKP CK Generaliniam Sekretoriui
(Memorandumo priedas)

Prie šio memorandumo pridedami 17 054 parašai. Būtina pažymėti, kad po memorandumu pasirašė tik nežymi Lietuvos tikinčiųjų dalis, kadangi milicijos ir KGB organai ėmėsi visos eilės priemonių masiniam parašų rinkimui sutrukdyti: Kapsuke, Šakiuose, Išlauže, Kapčiamiestyje buvo sulaikyti parašus rinkę asmenys, o surastieji pas juos lapai su parašais buvo atimti, nežiūrint į tai, jog memorandumas adresuotas tarybinei vyriausybei.
Jeigu valstybiniai organai ir ateityje taip reaguos į tikinčiųjų skundus kaip ligi šiol, tai mes būsime priversti kreiptis į tarptautines organizacijas: Romos Popiežių, mūsų Bažnyčios Galvą, arba į Suvienytų Nacijų Organizaciją, kaip autoritetingą Institutą, ginantį žmogaus teises.
Be to, mes norime jums priminti, kad šis memorandumas yra nacionalinės nelaimės pasėka: tarybų valdžios metais Lietuvoje dešimteriopai išaugo tokios visuomeninės ydos, kaip nepilnamečių nusikaltimai, girtuokliavimas, savižudybės, o taip pat grėsmingai išplito šeimų skyrybos ir negimusių kūdikių žudymas. Ir kuo labiau mes tolstame nuo krikščioniškos praeities, tuo aiškiau išryškėja siaubingos prievartinio ateistinio auklėjimo pasėkos, tuo labiau plinta nežmoniškas gyvenimo būdas be Dievo ir religijos.
Mes kreipiamės į Jus, kaip aukščiausią kompartijos autoritetą, prašydami visu rimtumu ir atsakingumu išnagrinėti mūsų pateiktus faktus bei priimti atatinkamus sprendimus.

1972 m. vasario mėn.
Lietuvos katalikų atstovai

Parengė Jonas LUKŠĖ