XXI amžius

Grįžo į gimtąją vyskupiją

Akmenimis grįstas buvo Jono Kaunecko kelias į kunigystę. Prieš tampant kunigu jam teko dirbti melioracijoje Dzūkijoje. Pagaliau prieš 40 metų iš trylikto karto priimtas į seminariją ir 1977-aisiais įšventintas kunigu J.Kauneckas ketvirtį amžiaus ištikimai tarnavo Dievui Žemaitijoje. Gavęs paskyrimą į Panevėžio vyskupiją, Telšių vyskupo augziliaras atsisveikindamas to krašto kunigams juokavo: "Dievulis žiūrėjo žiūrėjo, pagrasė pirštu: "Sūnau palaidūne, laikas namo".

Ordinaro pareigas pradėjo eiti ketvirtadienį

Vasario 14 dieną Panevėžio vyskupo ordinaro pareigas pradėjo eiti buvęs Telšių vyskupo augziliaras Jonas Kauneckas. Malda pradėtas posėdis vyko Panevėžio vyskupijos kurijoje. Konsultoriams buvo parodyta ir perskaityta popiežiaus Jono Pauliaus II bulė, kuria J.Kauneckas skiriamas Panevėžio vyskupu ordinaru. Naująjį ganytoją pasveikino vyskupas Juozas Preikšas, kapitulos pirmininkas kan. Bronius Antanaitis. Kanauninkas padėkojo buvusiam vyskupijos vadovui, paskui kalbėjo ir naujasis ordinaras, kuris tą dieną gavo jurisdikciją valdyti vyskupiją.

Suėjo pagerbti naujojo vyskupo

Į miesto šventovę - Kristaus Karaliaus Katedrą - vasario 17-osios sekmadienį žmonės ėjo po vieną ir šeimomis. Visi norėjo pasitikti naująjį Ganytoją - vyskupą J.Kaunecką. Dalyvauti vyskupo ingrese atvyko vyskupijos dekanatų vadovai: kanauninkai, monsinjorai, kunigai, taip pat parapijos klebonai, klierikai, vienuolės. Pagerbti naujojo Panevėžio vyskupijos ordinaro atvyko naujasis Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Štefanas Curbrigenas (Peter Stephan Zurbriggen), tik prieš tris dienas atvykęs į Lietuvą, taip pat Šventojo Sosto reikalų patikėtinis mons. Džordžas Antonysamy, Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Rimantas Norvila, Juozapas Matulaitis, Juozas Tunaitis, Juozas Žemaitis, Antanas Vaičius. Dalyvavo Seimo nariai Petras Gražulis, Vitas Matuzas, Kazys Bobelis, atvyko ir ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas. Bažnyčios hierarchai pagerbė Katedros kriptoje besiilsinčio pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko palaikus, stabtelėję pasimeldė prie kun. Alfonso Lipniūno kapo šventoriuje.

Pristatė ganytoją

Iškilmių ceremoniją pradėjo kardinolas A.J.Bačkis: "Šiandien džiaugsmo diena. Su džiaugsmu jums pristatau naują Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką, jūsų tėvynainį, jūsų kraštietį. Jau seniai Panevėžys troško turėti savo vyskupą". Svečias iš Vilniaus pabrėžė, jog vyskupo J.Kaunecko gyvenimas buvo kova už tikėjimą, išlaikant jį, išklausant Dievo žodžio. Jam teko net trylika metų laukti, kol įstojo į kunigų seminariją. Jau dirbdamas Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ar jos dvasios tėvu, J. Kauneckas daug prisidėjo prie klierikų auklėjimo ir naujų kunigų rengimo.
Padėkojęs buvusiam Panevėžio vyskupui Juozui Preikšui už jo nepriekaištingą darbą einant šias pareigas, kardinolas suteikė žodį naujajam Šventojo Tėvo nuncijui Baltijos šalyse arkivyskupui P.Š.Curbrigenui.

Perskaitė Popiežiaus bulę

Tik prieš tris dienas į mūsų šalį atvykęs apaštalinis nuncijus padėkojo kardinolui bei Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui arkivyskupui S.Tamkevičiui už pakvietimą dalyvauti pirmosiose tokiose iškilmėse Lietuvoje.
Nuncijus taip pat pasveikino čia esančius kanauninkus, monsinjorus, kunigus, seseris vienuoles, klierikus ir visus susirinkusiuosius. Padėkojęs už tarnybą vyskupui J.Preikšui, svečias sakė: "Dabar jo bus kitokia tarnystė - maldos tarnystė". Nuncijus taip pat išreiškė viltį, kad vyskupas J.Preikšas, būdamas užtarnautame poilsyje, liks tikinčiųjų dvasios tėvu ir patarėju. Atsiprašęs, kad dar neišmoko lietuviškai ir pažadėjęs būtinai pramokti šios sunkios kalbos, apaštalinis nuncijus itališkai perskaitė Popiežiaus Jono Pauliaus II pasirašytą bulę, kuria Panevėžio vyskupu ordinaru yra skiriamas Telšių vyskupo augziliaras J.Kauneckas. Lietuviškai jos tekstą perskaitė kurijos kancleris kan. Vytautas Masys. Žmonių širdyse sėti tikėjimą savo įpėdiniui linkėjo vyskupas J.Preikšas. Jis taip pat padėkojo broliams kunigams, su kuriais kartu teko nešti bendrą naštą, tikintiesiems - už parodytą nuoširdumą, o Aukščiausiajam - už suteiktas malones.
Pagarbą ir paklusnumą naujajam vyskupui kapitulos vardu išreiškė jos pirmininkas kan. Bronius Antanaitis, o vyskupijos kunigų vardu - Kristaus Karaliaus Katedros klebonas mons. Juozapas Antanavičius. Panevėžiečių vardu kalbėjo miesto meras Valdemaras Jakštas.
Šv.Mišias Katedroje aukojo kardinolas ir visi vyskupai, o naujasis ordinaras iš Katedros sakyklos pasakė pamokslą, kuris buvo labai nuoširdus ir visiems įsimenantis. Jo Ekscelencija jį pagrindė faktais iš savo gyvenimo. Vyskupas augo didelėje šeimoje, kurioje iš dešimties vaikų gyvi liko septyni. Valdžia atėmė žemę. Tėvai turėjo išlaikyti šeimą, turėdami 60 arų žemės ir iš menkai mokamų darbadienių. Vien norėdamas gauti stipendiją Jonas atvyko mokytis į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Pirmame kurse jis gaudavo 14, paskutiniajame - 20 rublių. Trečdalį jų turėjo atiduoti už kambarį bendrabutyje. Likusių pinigų vos pakakdavo duonai. Ne kartą paaugliui teko kęsti badą. Moksleivio mintys sukilo prieš visą pasaulį, jis ėmė burnoti prieš Dievą.
Kartą eidamas centrine miesto aikšte pamatė joje ledų kioską. Prie jo stovėjo žmonių eilutė. Išbadėjusiam Jonui kilo toks piktas įniršis, jog ėmė dairytis, kaip čia iš grindinio išlupus akmenį, kad galėtų jį sviesti į kioskelį.
Kaip tik pro ledų kioskelį praėjo elgetaujanti moteris. Ant jos pintinėlės dugno gulėjo vienintelė duonos riekutė. Žmonės tuo metu buvo neturtingi, todėl vargšei niekuo negalėjo pagelbėti. Staiga iš ledų laukiančios žmonių eilutės atsiskyrė mergaitė su kryželiu ant krūtinės. Ji visus saujoje turėtus pinigus padėjo pintinėlėje šalia riekutės duonos ir šypsodamasi nuėjo. Vaikinukas ėmė sau kalbėti: "Žiūrėk, Jonai, ne visi žmonės bejausmiai. Ta mergaitė su kryželiu tikriausiai yra tikinti, ji negalėjo ramiai žiūrėti į alkaną moterį".
Toks reginys taip giliai įkrito į J.Kaunecko širdį, kad jis buvo tarsi postūmis, ruošiantis tapti kunigu.

Kunigai - irgi tiltų statytojai

Pamoksle vyskupas ordinaras pateikė ir kitokį pavyzdį. Kartą prie tiltą statančių darbininkų priėjo vaikas ir paklausė, ar sunku jį statyti. Darbininkai nusijuokė: "Lengva, kai yra brėžiniai, medžiagos ir mechanizmai". Vienas iš jų įsiterpė: "Bet, vaike, pastatyti tiltą tarp žmonių, kad jie mylėtų vienas kitą, jog tarp jų nebūtų neapykantos, turbūt neįmanoma". Vaikas šyptelėjo ir nubėgo. Po kurio laiko grįžo, nešdamas popieriaus lape nupieštą vaivorykštę. "Norint pastatyti tiltą tarp žmonių, būtinas tiltas tarp dangaus ir žemės, būtinas tiltas tarp Dievo ir žmogaus, būtinas tiltas tarp kūno ir dvasios", - akcentavo pamokslininkas.
Klausydami jausmingo Ganytojo pamokslo susirinkusieji Katedroje šluostėsi ašaras. Pasak vyskupo ordinaro, žodis "kunigas" reiškia duodantis šventus dalykus. Jeigu Popiežius yra vyriausiasis tiltų statytojas, tai kunigai - eiliniai tiltų statytojai.

Nebėra gimtojo kaimo

Trajoniškio kaimas Pasvalio rajone, iš kurio kilęs vyskupas, nušluotas nuo žemės paviršiaus. Sovietinė valdžia visiškai išnaikino kelis kaimus: Trajoniškį, Dirvoniškį, Lapiškius, Nainonynę, Gaidynę, Kalniškius. Būdamas paauglys, Jonas rinko gyventojų parašus, norinčių kad kursuotų autobusas. Surinko 100 šeimų atstovų parašų. Dabar toje teritorijoje tegyvena viena šeima. "Gimtinėje nebėra kam manęs laukti", - karčiai, tačiau su šypsena veide kalbėjo Panevėžio vyskupas.
Konsekruotas vyskupu, J.Kauneckas aplankė Krinčiną per Kryžiaus Išaukštinimo atlaidus. Tai buvo jo, kaip vyskupo, pirmosios šv.Mišios tėviškės bažnyčioje.
Netrūko sveikinimų, linkėjimų naujajam Panevėžio vyskupijos ganytojui ingreso proga ir po šv.Mišių. Su Ganytoju bendravo vyskupijos dekanatų kunigai, klebonai, monsinjorai, kanauninkai, jo artimieji, giminės, įvairių valdžios institucijų atstovai.

Bronius VERTELKA

Panevėžys