Kasdienybės peizažai
Minint Derliaus šventę, Kaune buvo
surengta ne tiktai rudens gėrybių mugė, bet ir kiti atrakcionai
bei linksmybės. Didžiausias atrakcionas, be abejo, buvo Premjero,
jo naujosios žmonos ir juos lydinčios gausios valdinių svitos
apsilankymas ir kalbos. A.Brazauskas, kaip visada, vaizdavo "paprastą
žmogų", netgi tapšnojo per petį prekiautojams, ragavo skanumynų
ir gėrimų, girdamas jų gamintojus. Kai kurios moterys ir netgi
vyrai puolė vos ne į ekstazę, o vienas, gerokai pakaušęs, netgi
ranką bučiuoti puolėsi, pavadindamas jį globėju ir vargšų užtarėju.
"Gelbėtojo" palydovai, ypač Seimo pirmininkas A.Paulauskas
ir partijos kandidatas į Prezidento postą V.Andriukaitis, jautėsi
gana prastai: visas dėmesys buvo nukreiptas ne į juos, o į patį
"aukščiausiąjį". Nepaisant to, kad lėktuvėlis virš Kauno
centro suko ir suko ratus, tampydamas didžiulį plakatą su užrašu
"Naujoji sąjunga". Tiesa, Premjeras nedalijo savo gerbėjams
pinigų, kaip tai retsykiais daro kitas gelbėtojas Rolandas Paksas.
Matyt, dar neatėjo laikas. Nors žiniasklaidininkai jau sužinojo,
kad Seimo milijonierius jau tiesiog užplūdo rinkėjų laiškai su
prašymais ir reikalavimais sušelpti. Mat, paskelbus pranešimą
apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas praėjusių metų
politikų bei pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas, žmonės pamatė,
kad iš penkiolikos Lietuvos valdžios olimpe esančių milijonierių
net trylika sėdi Seime ir pora - Vyriausybėje. Beje, turtingiausias
milijonierius, besipuikuojantis pirmojoje magnatų sąrašo eilutėje,
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich, deklaravęs
daugiau kaip 160 milijonų litų turto ir santaupų, sako, kad jam
rašyti laiškus, prašant pinigų, nereikėtų, nes jis ir taip nuolat
dalija labdarą į kairę ir į dešinę. Iš tiesų ką ten R.Paksas,
dalijantis druską ir degtukus ar nuotraukas su savo šeimynos atvaizdu,
jeigu oligarchas V.Uspaskich visus Kėdainius ledais ir alumi apdalija.
Antrasis "naujųjų lietuvių" sąraše yra "valstietis"
R.Karbauskis, deklaravęs tik 4,777 mln. turto. Aišku, palyginti
su V.Uspaskich, tai mažoka. Nuo jo tik truputėlį atsilieka buvęs
paskutinis LSSR komjaunimo sekretorius, dabar tapęs vadinamuoju
socialdemokratu, Alfonsas Macaitis. Sąraše yra ir kitų įdomių
asmenybių. Pavyzdžiui, etiketo specialistas A.Lydeka, Seimo vicepirmininkas
A.Skardžius, centristų vadas K.Glaveckas. Kokie aitvarai šiems
politikams - milijonieriams tuos turtus sunešė, galima tik spėlioti.
Aiškiausiai yra tik su A.Macaičio milijonais. Juk komjaunimas
turėjo daugybę turto ir nereikia net aiškinti, kam tas turtas
kliuvo. Taigi neblėstanti tautos meilė Ministrui Pirmininkui iš
dalies suprantama. Tai ne tik nemažos visuomenės dalies nostalgija
sovietmečiui, bet ir tai, kad Premjeras, palyginti su ministrais
ir neminėtais milijonieriais, - vos ne vargo pelė. Jis deklaravo
turįs turto tik už 284 tūkst. litų, o santaupų - 619 tūkst. litų.
Bet užtat kaip jis rūpinasi savo valdžios žmonėmis. O ir vargstančių
daugiavaikių šeimų nepamiršta - kelioms jų pamėtėjo savo atlyginimo
dalį. Aišku, ne visą, nes kitaip savo prašmatniam jubiliejaus
baliui nebūtų užtekę.
O žmonėms siuntinėti laiškus pinigais
pertekusiems seimūnams - tuščias laiko gaišinimas ir pašto išlaidos.
Bent jau dabar. Tokius laiškus rašyti reikia prieš Seimo rinkimus.
Tada bent kokį pasenusios sriubos pakelį ar butelį alaus gausi.
Dabar reikia prašyti pinigų iš kandidatų į Prezidentus. Tie norom
nenorom gal ir pakrapštys pinigines. Tiesa, kai kurie kandidatai
dedasi vos ne socialiai remtini. Vienas toks, save vadinantis
intelektualu iš Jurbarko, teigė, kad apskritai jokio turto neturįs
ir net prašė Vyriausiosios rinkimų komisijos atleisti jį nuo 5,5
tūkst. litų užstato. Tiesa, tas užstatas tik juoką kelia. Tai,
anot vieno politikos apžvalgininko, toks mažas užstatas yra valstybės
prestižą žeminanti nesąmonė. Dar didesnė nesąmonė yra tai, kad
dėl Prezidento posto varžosi
du broliai! Įdomu, ar žino apie
tai garsiosios Gineso rekordų knygos sudarytojai? Galima neabejoti,
kad sužinoję tikrai įtrauktų tokį dalyką į pasaulio rekordų sąrašą
- mes, lietuviai, išgarsėtume labiau, negu Frankfurto knygų mugėje.
Apskritai, stebint kandidatų pasirodymus ir prisistatymus, iš
nuobodulio tikrai nemirsi. Tik nepaliauji vis stebėtis, kaip suaugę
žmonės, netgi habilituoti daktarai, pučia ne tik rožinę miglą,
bet ir visiškai nusišneka. Nekalbant apie tokių kandidatų, kaip
J.Veselkos, V.Šustausko ar kitų svieto lygintojų, paistalus. Pavyzdžiui,
kandidatas (irgi milijonierius) A.Matulevičius aiškina rinkėjams,
kad jie pirmiausia turi atkreipti dėmesį ne į kandidato gražumą,
bet į jo rinkimų programą, padarytus gerus darbus.
O dėl programų, tai pakanka prisiminti,
kiek jų buvo ir kas įvykdyta. Vien socialdemokratai kiek jų pažėrė!
Ką jau kalbėti apie "jaunesniuosius brolius" socialliberalus.
Vos ne chrestomatiniu tapęs A.Paulausko šūkis "Nusipelnėme
gyventi geriau!" ką reiškia. Pasirodo, ir to dar maža. Neoficialiais
duomenimis, net šimtas dabartinių Seimo narių ketina kelti (ar
jau iškėlė) savo kandidatūras į savivaldybes. Tai irgi patikimas
ir perspektyvus būdas dar daugiau papildyti savo pinigines. Juk
ne juokas, rajono ar miesto savivaldybėje sėdintis Seimo narys,
ypač jeigu iš valdančiosios gelbėtojų koalicijos, be didelio vargo
prastums bet kokį sprendimą, ypač prichvatizacijos srityje. (Tarp
kita ko, ko gi neprastūminėti, jeigu yra sektinų pavyzdžių. Ryškiausias
jų, kai A.Brazauskas, būdamas prezidentu, mikliai prastūmė "Draugystės"
viešbučio "privatizaciją" savo būsimos žmonos labui
ir gerovei. O kad buvęs Kristinos vyras nesijaustų labai nuskriaustas,
jam dar mikliau buvo surasta šilta vietelė Lietuvos užsienio reikalų
ministerijoje. Stebuklų šalis - ta Lietuva!) Tiesa, kai kurie
politologai minėtame keistame reiškinyje - sėdėti ant dviejų kėdžių
- įžiūri ir kitą dalyką. Juk ne paslaptis, kad daugelis dabartinio
Seimo narių puikiai jaučia, jog jų neišrinks, jeigu, žinoma, nebus
įtraukti į pirmąsias partinių sąrašų eilutes. Todėl ir stengiasi
apsidrausti. Juk ir savivaldybės tarybos nario kėdėje gali nemažai
nuveikti mosuojant buvusio Seimo nario mandatu.
Audrą vandens stiklinėje retsykiais
sukelia vienas kitas Seimo narys. Dabar atėjo palankus metas kelti
tokias audras, Europos Komisijai paskelbus, kad, kovojant su korupcija,
Lietuvoje faktiškai niekas nedaroma. Vadinamoji Nacionalinė kovos
su korupcija programa tėra tik dar vienas popierius. Netgi Seimo
Antikorupcinės komisijos pirmininkė N.Steiblienė pripažįsta, jog
toje programoje numatytos priemonės nevykdomos arba vykdomos tik
dėl akių. Anot N.Steiblienės, iki šiol neužtikrinta, kad valstybės
tarnautojų sprendimai būtų priimami objektyviai ir skaidriai.
Nors programoje ir numatyta apriboti pareigūnų teisę savo nuožiūra
spręsti klausimus, ypač susijusius su valstybinio turto privatizavimu
ir viešaisiais pirkimais, niekas nejuda iš vietos. Kitaip ir būti
negali. Juk nekirsi šakos, ant kurios pats sėdi. Nacionalinėje
kovos su korupcija programoje buvo numatytas vienas ne mažiau
svarbus dalykas - uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines
partijas. Atrodytų, jog priimti tokį sprendimą - gana paprasta.
Tačiau tai labai nepatinka ne tik Seimo daugumai, bet, pasirodo,
ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pats teisingumo viceministras
G.Švedas prisipažino, jog dar vidurvasarį ministerija kreipėsi
į Vyriausiąją rinkimų komisiją bei Seimo komitetus, prašydama
paaiškinti, kodėl nepriimamos įstatymo nuostatos, numatytos Nacionalinėje
kovos su korupcija programoje. Viena tokių programoje numatytų
priemonių buvo priimti įstatymą, kuriuo būtų apribotos galimybės
tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir savivaldybių tarybas ar
būti savivaldybės tarybos ir valdybos nariu, apskrities viršininku,
ar savivaldybės teritorijoje esančių įmonių bei įstaigų vadovu.
Jokio atsakymo, aišku, sulaukta nebuvo. Ir nebus. Jeigu po Prezidento
ir savivaldybių rinkimų toks įstatymas ir būtų priimtas, tai jis
apaugs tokia gausybe poįstatyminių aktų, kad iš to įstatymo esmės
nieko nebeliks.
Petras KATINAS
© 2002"XXI amžius"