XXI amžius

Tarnystė Tėvynei ir Bažnyčiai
Pasakojimas apie pogrindžio literatūros darbininkes

... Šiandien, išlindęs po darbo iš šachtos, kur jau penkeri metai darbu ir prakaitu turiu išsikovoti teisę gyventi, susitikau su būreliu tautiečių. Dauguma jų man gerai pažįstami, kaip puikūs tautiečiai ir tikintieji, kaip brangūs kančios ir darbo bičiuliai. Ne kartą teko su jais nuoširdžiai išsikalbėti, ir pokalbių metu supratau, kokie tai yra brangūs ir pagarbos verti žmonės. O iš kitos pusės, kaip jie yra daug netekę, kaip skaudžiai ir neteisingai apiplėšti. Ir dėl ko? Ar tik ne dėl to, kad jie panorėjo likti tyrai ištikimi savo tėvynei ir tikėjimui. Jie bevelijo, kaip ir tie pirmieji krikščionys, geriau degti metų metus kančios ugnyje, negu kad išberti smilkalo grūdelių ant netikrų dievų aukuro. Žiūri į juos ir atsistebėti negali, iš kur pas juos tiek daug sveikos nuovokos ir gilios išminties, besirenkant tai, kas brangiausia šiandieniniame painiame vertybių chaose.
Ši šviesios atminties monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiško vyskupui Kazimierui Paltarokui ištrauka ("XXI amžius" Nr. 26, 2002 m.) puikiai atspindi mūsų tautos ištremtosios šviesuomenės nusiteikimą dirbti Tėvynės ir Bažnyčios labui.