Atminties
praradimas (amnezija)
Trumpa ligos eiga. Partinė nomenklatūra
ištikimai tarnavo SSKP. Jai buvo nusispjauti į Lietuvos žmonių
kančias, svarbu - įtikti Maskvai. Tai užtikrino postus bei privilegijas
ir valdžią. Laikai keitėsi. Atėjo Sąjūdis. Iškilo pavojus nomenklatūros
valdžiai ir privilegijoms. Teko, griežiant dantimis, keistis.
M.Burokevičius ir K° to daryti nenorėjo ar nesugebėjo, ir buvo
nurašyti. Kiti sukūrė naują darinį - LKP. Vadovaujami A.Brazausko,
mušėsi į krūtinę, prisiekinėjo kelti, didinti, stengtis, rūpintis
ir t.t. Žodžiu, galite būti ramūs, partija jumis pasirūpins. Žmonės
patikėjo. Senoji nomenklatūra liko valdžioje. Čia ją ištiko pirmas
amnezijos priepuolis. Pažadus pamiršo "juodai". Juos
vykdyti nebuvo laiko. Prasidėjo turto dalybos ir "prichvatizacija".
Žmonės tik kraipė galvas ir stebėjosi, nesuprasdami, kas vyksta.
Pasitikėjimas pradėjo tirpti, augo nepasitenkinimas. O turto tai
dar nemažai liko! Ir sugalvojo nomenklatūra steigti dar naują
partiją - LDDP (pagal tai, kad gerai pasidarbavo ir pasirengė
dirbti toliau). Jei kokiam "nesusipratėliui" kildavo
klausimas: o kaip su pažadais ir partijų veiklos tęstinumu?,
atsakymas būdavo trumpas: "Pamirškit, mes dabar ne komunistai,
o darbiečiai, apie komunistų darbus žinoti nieko nenorim".
Kuriama nauja programa, dalijami nauji pažadai. Žodžiu, mes dirbsim,
tik jūs tikėkit ir leiskit valdyti, nes mūsų kompetencija nepakeičiama.
Žmonės, nepratę prie tokio įžūlaus melo, vėl patikėjo. Toliau
vyksta turto dalybos, netgi palydimos skandalų. Ką gi, darbas
išties sunkus. O dėl naujų pažadų, žmonių nelaimei, valdančiąją
nomenklatūrą ištiko kitas amnezijos priepuolis.