Atnaujintas 2002 m. spalio 18 d.
Nr.79
(1086)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Likimai
Laikas ir žmonės
Gimtas kraštas
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Bokštas nebenuvirs

Einančiuosius į titulinius Šv.Mato atlaidus Anykščiuose rugsėjo pabaigoje pasitiko medžio pastoliais apkalta dešiniojo Šv.Mato bažnyčios bokšto dalis. Apie darbus su bokštą remontuojančiais meistrais kalbėjosi ir "XXI amžiaus" korespondentas.

Juos vadina „alpinistais“

Anykščių bažnyčios bokštą remontuoja trys Biržų krašto gyventojai. Meistras Dainius Iržekevičius tuo amatu verčiasi jau dešimtmetį, o pameistriai broliai Aidas ir Darius Kabečiai - šiek tiek trumpiau. Juos daug kas vadina "alpinistais". Nors, kaip prisipažino D.Iržekevičius, jie net kalnuose nėra buvę. Bet alpinizmas yra pramoga, sportas, o čia - sunkus, įtemptas darbas, prireikia ir staliaus, ir mūrininko, ir skardininko sugebėjimų…
Dažniausiai tenka remontuoti bažnyčias. Užsakymų pakanka, parapijų klebonai vieni per kitus sužino apie juos. Biržiečiai yra remontavę bažnyčias Rokiškio, Biržų, Kupiškio, Anykščių ir kituose Aukštaitijos rajonuose.
Pagrindinis darbo sezonas būna šiltuoju metu, o žiemą vyrai dirbtuvėse ruošia medžiagas, montuoja konstrukcijas. Kartais bažnyčios remontuojamos ir žiemą - jei būna šilta, saulėta arba, pavyzdžiui, audra nuplėšė stogą ir reikia neatidėliojant jį taisyti… Geriausia dirbti gražų rudenį - bobų vasarą, nes tuomet nei per karšta, nei per šalta. Ne pyragai triūsti per vasaros karščius, tenka kęsti ir uodų, muselių, skraidančių skruzdėlių išpuolius…

Bokšto būklė - pavojinga

Praėjusių metų gruodį D.Iržekevičius su A.Kabečiumi į Anykščius atvažiavo pakviesti parapijos klebono kun. Stanislovo Krumpliausko. Mat smarkūs rudeniniai vėjai atplėšė dešiniojo bokšto viršūnės skardas. Vyrai, užsiropštę ant bokšto, pritvirtino atplėštą skardą. Dar apžiūrėjo bokšto vidų ir klebonui prasitarė, kad reikėtų remonto, nes daug kur skarda surūdijusi, medinės konstrukcijos apipuvusios. "Iš pradžių galvojome sutvarkyti tik bokšto viršūnę. Nenujautėme, kad bokšto padėtis tokia pavojinga, - pasakojo meistras Dainius. - Atidžiau viską apžiūrėję supratome, kad darbų bus dešimt kartų daugiau".
Šiais metais trijulė dar remontavo ketverius maldos namus: Panemunėlio ir Suvainiškio (Rokiškio r.), Papilio (Biržų r.), taip pat gimtinėje sutvarkė Lamokėlių kaimo koplyčią. Anykščių bažnyčios bokštą tvarkys tol, kol leis gamtinės sąlygos.
Bokšto centrinis medinis stiebas, laikantis kryžių, statybininkų žargonu vadinamas "pieštuku", daugelyje vietų supuvęs ir vos besilaiko. Kilus stipriam vėjui, tas 9,5 metrų aukščio stiebas galėjo lūžti, ir 300 kg sveriantis metalinis kryžius su visomis bokšto konstrukcijomis būtų nugarmėjęs žemyn.
Dabar vietoje eglinio bus ąžuolinis stiebas. Tiesa, užkelti į 80 metrų aukštį tą beveik 10 metrų ilgio storą "pieštuką" bus gana sudėtinga. Nelengva buvo nuimti metalinį kryžių ir nuleisti jį žemyn. Vyrai juokauja, kad reikėjo kviestis Rolandą Paksą su sraigtasparniu. Beje, paaiškėjo, kad ir kryžius gerokai paliestas korozijos, surūdijęs.
Ne tiktai bus įtvirtintas naujas stiebas, ant jo vėl iškils kryžius. Bus keičiamos ir papuvusios medinės konstrukcijos, mediena - impregnuota. Ketinama pakeisti dalį skardos, pro kurią patekdavo drėgmė. Būtų geriausia pakeisti visą stogo dangą, tačiau tai daug kainuotų. Pasak meistrų, ateityje reikės remontuoti ir kairįjį bokštą - aiškiai matyti, kad kreiva bokšto viršūnė ir kryžius.

Už savo darbą garantuoja

Kaip pasakojo biržiečiai, dabar tenka remontuoti vis daugiau surūdijusių bažnyčių kryžių. Dauguma šventovių statytos seniai. Tuomet nebuvo kokybiškų medžiagų, pažangesnių statybos technologijų. Mediena per ilgą laiką supuvo, metalas surūdijo. Anykščių Šv. Mato bažnyčios statyba užtruko dešimtmetį, ji baigta 1909 metais. 1915 metų vasarą buvo susprogdinti 84 metrus į aukštį kilę bokštai. Vėliau atstatyti šiek tiek žemesni.
Nuo to laiko bokštų niekas beveik neremontavo, tik šiek tiek buvo padažoma, patvarkoma. Pasak biržiečių, jie dirba sąžiningai ir garantuoja, kad po jų remonto statiniai tarnaus ilgai… Meistrų darbą gyrė ir iš Biržų krašto į Anykščius atvažiavęs Papilio parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima.

Lietuva graži

Anykščių šventovė - pati aukščiausia, kur vyrams teko darbuotis. Iš 80 metrų aukščio meistrai mato puikų peizažą. Giedrą dieną galima matyti 15-20 ir daugiau kilometrų spinduliu. Jeigu Anykščių kraštas būtų lygumoje ir aplinkui neaugtų miškai, regėtum net Panevėžį, kitus aplinkinius miestus ir miestelius. Kas kita žvalgantis nuo bažnyčios bokštų Utenos ar Rokiškio krašte, kur daugiau lygumų, mažiau miškų - viskas matyti kaip ant delno.
Meistrai vieningai pripažino, kad Lietuva iš paukščio skrydžio labai graži. Beje, atsiranda nemažai drąsuolių, norinčių pasižvalgyti nuo pastolių. Čionai drąsiai kopė klebonas kun. S.Krumpliauskas, vikaras kunigas Simas Maksvytis, Anykščių rajono meras Darius Gudelis.
Meistrai sakė, kad iš kur atvažiuotum, Anykščių bažnyčios bokštus iš toli gali pamatyti. Šventovė pastatyta gražioje vietoje ir puošia miestą. Tačiau gaila, kad ji stovi įduboje, o ne kur nors ant kalvos. Tuomet ji būtų dar didingesnė, tarsi aukštesnė. Štai Kupiškio bažnyčia nėra aukšta, bet ji stovi aukštumoje, tad susidaro įspūdis, jog bažnyčia labai didinga, aukšta.

Nepakanka klebonų gerų norų

Kaip mūsų laikraščiui sakė meistras D.Iržekevičius, remonto darbai gali vykti tiktai padedant parapijiečiams. Klebonas, kad ir koks veiklus, energingas būtų, be tikinčiųjų paramos nieko nenuveiks, juk statybinės medžiagos, darbai nemažai kainuoja. Jei parapijos nedidelės, tikinčiųjų susirenka mažai, aukų surenkama irgi mažai. Taigi remonto ne visos bažnyčios ir sulaukia. Papilio klebonas kun. V.Liuima sakė, kad dažniausiai, be valstybės paramos, pačių aukomis neįmanoma išsiversti.
Anykštėnai noriai aukojo pinigų, dovanojo medienos. Aukos bus renkamos ir ateityje, nes galbūt teks imtis antrojo bokšto remonto. Tikimasi verslininkų, įmonių paramos. Parapijos klebonas nuoširdžius padėkos žodžius tarė per mūsų laikraštį visiems, kas prisidėjo nors kokia auka. Pasak ganytojo, bažnyčia yra ne kunigų nuosavybė, o priklauso visiems tikintiesiems, religinei bendruomenei. Kunigai atvyksta ir išvyksta, o parapijiečiai ir bažnyčia lieka.
Kun. S.Krumpliauskas geru žodžiu minėjo iš Anykščių krašto kilusį verslininką Vytautą Galvoną, kuris finansine parama prisidėjo prie bažnyčios bokšto remonto. Nuoširdžią paramą suteikė UAB "Laukmedis" (vadovas Virmantas Velikonis), UAB "Anykščių ratas" (vadovas Vygandas Šližys), Anykščių miškų urėdija (vadovas Sigitas Kinderis), AB "Anykščių energetinė statyba" (generalinis direktorius Alvydas Bitinas), medieną pjovė Andrioniškio lentpjūvė, neatsisakė padėti ir kiti žmonės.
Darbai vyksta, bokštą remontuoja rimti meistrai. Visi jau gali būti ramūs, kad bokštas patikimai išstovės kokį šimtmetį.

Vytautas BAGDONAS
Anykščiai


© 2002"XXI amžius"

 

Meistras Dainius Iržekevičius (kairėje) su pameistriais broliais Aidu ir Dainiumi Kabečiais jau nebe pirmus metus remontuoja bažnyčias

Autoriaus nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija