XXI amžius

Lietuvos Respublikos reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas: ką jis siūlo visuomenei?

Rašyti paskatino spalio 7 dieną LTV laidoje "Paskutinė kryžkelė" diskutuotas Lietuvos Respublikos reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas. Nors tai dar tik projektas, norėtųsi atkreipti įstatymo projekto iniciatorių ir rengėjų dėmesį į kai kurias mums abejonių keliančias ir labai diskutuotinas vietas.
Įstatymo projekto 2-o straipsnio 3-iu punktu mėginta apibrėžti sąvoką "Draugiškos paslaugos" ("Draugiškos paslaugos - vartotojui palankios, specifinius jo poreikius atitinkančios paslaugos"). Iš karto neaišku, apie kokį vartotoją ir apie kokius specifinius poreikius kalbama, kokio amžiaus vaikams bus taikomas įstatymas, neapibrėžiama, kas laikomas paaugliu. Jeigu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2-ame straipsnyje teigiama, kad "Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip", Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte visiškai neaišku, kokio amžiaus vaikai laikomi paaugliais ir nuo kada jie, anot Reprodukcijos įstatymo projekto 10-o straipsnio 1-os dalies, gaus "moksliniais įrodymais pagrįstą, suprantamą reprodukcinės sveikatos informaciją ir jiems skirtas draugiškas paslaugas".
Kodėl nekuriamos programos, nukreiptos slopinti hipertrofuotą paauglių domėjimąsi seksu, skatinančios susidomėjimą kitais dalykais? Kodėl aiškinimas ir mokymas apie lytiškumą suvedamas į aiškinimą apie lytinius santykius kaip vienintelę skirtingų lyčių bendravimo galimybę? Kartais atrodo, kad saugus seksas siūlomas paaugliui kaip laisvalaikio leidimo būdas. Negi iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės bus nugvelbiamos lėšos ne mūsų vaikų auklėjimui, lavinimui ir švietimui, o abejotinos moralinės ir medicininės vertės eksperimentams? Planuojama steigti ir finansuoti ištisą "draugiškų paslaugų" teikėjų armiją, kuri, kaip mes suprantame, skatins neklausyti tėvų, ignoruoti šeimoje diegiamas vertybes ir toleruos nesubrendėlių "saugų" seksą. Abejotina, ar paauglystėje saugus seksas iš viso įmanomas. Ankstyvi lytiniai santykiai žaloja psichiką, trukdo normaliai organizmo raidai, o kontracepcija tiesiogiai žaloja jauną organizmą. Apie abortų pasekmes nepilnametėms ir lytiniu būdu plintančias ligas, kurių išvengti nepadeda net moderniausia kontracepcija, jau net nekalbėsime.
Dar fiziškai ir dvasiškai nesuformavęs žmogus verčiamas užsikrauti jam nebūdingą ir visiškai nereikalingą rūpestį - atsakomybę dėl galimos gyvybės atsiradimo. Jeigu kai kurių "Paskutinės kryžkelės" laidos dalyvių tėvai neskyrė jokio dėmesio lytiniam švietimui, tai nereikia manyti ir teigti, kad visi (paryškinta I.M.) tėvai tokie. Normalioje šeimoje (o tokių dar dauguma) tėvai domisi savo vaikais ir teikia jiems reikalingą informaciją. Tėvams nėra tas pats, kada ir kokiomis aplinkybėmis jų atžalos pradeda lytinį gyvenimą. Nesuprantamas skleidžiamas mitas apie tėvų nekompetentingumą ir nesugebėjimą išaiškinti savo vaikams, iš kur ir kaip atsiranda vaikai, ir kiek metų sulaukus verta pradėti apie juos mąstyti. Tėvai, rengdami savo vaikus šeimai ir kalbėdami apie lytinius santykius, vis dar sieja juos su meilės jausmu, abipuse pagarba ir atsidavimu, apie lytinį aktą kalbama ne vien tik kaip apie fiziologinių poreikių tenkinimą.
Manome, kad reikia finansuoti ne naujai steigiamą tarnybą ir ne naują discipliną, o sugrąžinti į Lietuvos mokyklas valstybės finansuojamą popamokinę veiklą. Muzikos, dailės, šokių, kūno kultūros ir kitų dalykų mokytojų nereikia rengti, tiesiog reikia leisti jiems veikti apmokant už darbą, ir tikrai išbrisime iš aklavietės, kurioje esame atsidūrę. Reikia ne skatinti instinktus, o nukreipti paauglių energiją kita linkme. Suprantu, kad draudimais nieko nepasieksime, interneto svetainių neuždarysime. Tačiau to ir nereikia. Tiesiog galima siekti paauglį sudominti kitais, jo amžiui būtinais, dalykais. Asocialių ir socialiai remtinų šeimų vaikus reikėtų aprūpinti vadovėliais, mokyklinėmis priemonėmis, nemokamais pietumis, o ne prezervatyvais. Siūlau tobulinti labdaros įstatymą, kad verslininkai ir kompanijos finansuotų ne viešą filmo su vampyrų sekso scenomis demonstravimą Rotušės aikštėje, o remtų socialines ir švietimo bei ugdymo programas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1-ame straipsnyje teigiama, kad "Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra (…) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti; (…) ugdyti (…) asmens teisių ir pareigų šeimai (…) sampratą". Ar įmanoma mokyti doros, ugdyti atsakomybę šeimai, jau nuo ankstyvos paauglystės mokykloje propaguojant kontracepciją ir abortus?
Kai paaugliui aiškinama, kad išsilavinusios moters požymis yra galimybė bet kuriuo momentu atsikratyti joje užsimezgusios gyvybės, nereikia nei piktintis, nei stebėtis konteineriuose randamais kūdikių lavonėliais, nes nepagarba gyvybei skiepijama jau nuo mokyklos suolo. Negi neįmanoma vaduotis iš patriarchalinių pančių kitaip, nei skatinant ankstyvus lytinius santykius ir propaguojant kontracepciją ar net žmogžudystes (būtent taip vertintinas siekimas įteisinti 22-ų savaičių nėštumo nutraukimą)? Lietuvos moterys be abortų, jaunimas be ankstyvų lytinių santykių įteisinimo - Marijos žemė be ateities?! Ar Reprodukcijos įstatymo projekto rengėjai nenusižengia jau priimto ir galiojančio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2-o str. 4-ai daliai, kurioje skelbiama, kad "kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui - taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime".
Dabartinę Reprodukcijos įstatymo projekto redakciją vertiname kaip siekimą įteisinti mūsų tautos genocidą. Ir čia tiesioginis taikinys - sąžiningiausia ir iš savo darbo menkiausias pajamas gaunanti mokesčių mokėtojų dalis. Būtent menkas pajamas gaunantiems tėvų vaikams skirtas Reprodukcijos įstatymo 12-as straipsnis, reglamentuojantis teisę į nemokamą abortą.
Įstatymo projekto 10-o straipsnio 2-a dalis užtikrina, kad "Paaugliams ir jaunimui reprodukcinės sveikatos paslaugas atskirai nuo suaugusiųjų teikia specialiai apmokyti kvalifikuoti specialistai", o 3-ioje dalyje apibrėžiama, kad "Paaugliai iki 18 metų amžiaus turi teisę į nemokamas reprodukcinės sveikatos paslaugas". Taigi, vadovaujantis nurodytomis 10-o straipsnio dalimis, tėvų autoritetas ir aiškinimai apie dorovę nebetenka jokios prasmės, nes visuomet atsiras geradarių, "kvalifikuotai" siūlančių nepilnamečiui prezervatyvą ar kontraceptinius preparatus, kurių poveikis organizmui išryškės po kelerių ar keliolikos metų, t.y. kaip tik tuomet, kai jau subrendę žmonės nuspręs pradėti naują gyvybę. Ar neatsitiks taip, kad vienintelis būdas susilaukti vaikelio bus įmanomas tik naudojantis vaisingumo klinikos paslaugomis? Ir ar nesiperša makabriška išvada, kad per Reprodukcijos įstatymą (jeigu bus priimta aptariamoji redakcija) bus užtikrintas nuolatinis kontraceptinių priemonių gamintojų pelnas ir gausi vaisingumo klinikų klientūra? Juolab kad draugiškos paslaugos, besivadovaudamos aptariamojo įstatymo projekto 12 straipsniu ("Teisė į nemokamą medicininį abortą užtikrinama mažas pajamas gaunančioms, socialiai remtinoms, išžagintoms, kraujomaišos aukoms ir moterims iki 18 metų"), suteiks galimybę kiekvienai panorėjusiajai nutraukti nėštumą.
Negalime nepacituoti ir 7-o straipsnio 1-os dalies 2-o ir 5-o punktų, pagal kuriuos "Chirurginė sterilizacija gali būti atliekama moteriai, vyrui arba jiems abiem, esant bent vienai iš šių sąlygų (…) jo (žmogaus - I.M.) šeimoje yra du ir daugiau vaikų; (…) nėštumas buvo nutrauktas tris ar daugiau kartų". Vadinasi, jeigu nepilnametė turi du ir daugiau vaikų arba yra nutraukusi nėštumą bent tris kartus, ji bus "draugiškai" sterilizuota. Be tėvų sutikimo ir be jų žinios, nes taip bus atlikta "draugiška" specifinius vartotojo poreikius atitinkanti paslauga.
Galime ir toliau gvildenti teikiamo priimti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto atskirus punktus, tačiau neapleidžia vienintelė mintis - kiek leisime tautos išrinktiesiems tyčiotis iš tautos? Ar leisime, kad mokykloje, eliminavus iš jos visas įmanomus nemokamus popamokinius lavinimo užsiėmimus, būtų įvesta ankstyvą seksualinį gyvenimą skatinanti ir visomis įmanomomis prasmėmis jaunimą žalojanti "lytinio švietimo" disciplina? Ar dar negana, kad reikia po truputį naikinti pradines mokyklas, nes dėl "sėkmingai" vykdomos socialinės ir šeimos politikos pirmokėlių vis mažiau?

Irena MASIULYTĖ
Vilnius