Priėmimas Apaštalinėje
nunciatūroje
Paminėtos popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato
24-osios metinės
Spalio 22 dieną Jo Šventenybės
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato 24-ųjų metinių inauguracijos
proga Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje surengė priėmimą. Visus
svečius maloniai pasitiko nuncijus arkivyskupas Peter Stephen
Zurbriggen ir patarėjas monsinjoras Charles Daniel Balvo. Tarp
svečių atvyko kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius, vyskupai Jonas Boruta, Jonas Kauneckas, Juozas Preikšas,
krašto apsaugos ministras L.Linkevičius, kultūros ministrė R.Dovydėnienė,
Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės atstovas P.Auštrevičius,
vyrų ir moterų vienuoliškųjų kongregacijų vyresnieji ir vyresniosios,
Lietuvoje reziduojančių užsienio ambasadų atstovai. Į priėmimą
taip pat buvo kviesti katalikiškų mokyklų direktoriai, kai kurie
kunigai (daugiausia dirbantys vyskupijų kurijose), katalikiškos
žiniasklaidos atstovai (dalyvavo "XXI amžiaus" redaktorius).
|
Iškreipti
veidrodžiai
Daugiau nei akivaizdu, jog dabar
toks laikas, kai visi piliečiai, kuriems dar nesvetimos sąvokos
Lietuva, Tėvynė, kuriems tie žodžiai tokie brangūs, kaip ir Motina,
turi be paliovos baksnoti į valdančiosios piramidės šonus, ypač
į jos viršūnę: "Nemiegokite - pavogs! Lietuvą pavogs! Išvarys
netgi ne prekiniais traukiniais, o pėsčiomis etapu į Rusiją, geriausiu
atveju, į NVS". Jeigu kas dar tuo abejoja, tai tegul įsiklauso,
ką kalbėjo praėjusį savaitgalį Mokslų akademijos aktų salėje Lietuvos
Ministras Pirmininkas, pristatydamas ištikimiausiems bendrapartiečiams
ir svečiams iš Maskvos savo Rusijos sostinėje išleistą knygą "Penkeri
prezidentavimo metai". Premjeras, aišku, "šedevro"
pristatyme kalbėjo ne valstybine, o jau kur kas, matyt, mielesne
ir įprasta "didžiojo brolio" kalba. Jeigu tas "amžiaus
kūrinys" rusiškai būtų pristatytas Maskvoje, tai dar būtų galima
suprasti tokį dalyką. Nors nepriklausomų valstybių vyriausybių vadovai,
net ir puikiai mokėdami šalies kalbą, taip nedaro. Tuo labiau kalbėdami
viešame renginyje savo šalies sostinėje. Vien šis faktas pasako
labai daug. Tuo labiau kad rusiškoje A.Brazausko knygos redakcijoje
visiškai nėra tų skyrių, kurie yra lietuviškame variante, vietiniams
žmonėms mulkinti. Neatsitiktinai susirinkusieji Mokslų akademijos
salėje vos ne su ašaromis akyse šlovino "vienintelę viltį".
Matyt, nereikia nė aiškinti, kokias viltis puoselėja buvę jedinstveninkai.
Kitas reikalas, kas tą knygą rašė ir kas organizavo jos išleidimą
Maskvos leidykloje. Aišku, tam tikrą indėlį į šį "istorinį"
kūrinį įnešė ir oficialusis Premjero knygos redaktorius, buvęs nepamirštamojo
"organo" - "Tiesos" redaktorius Domas Šniukas.
Tikriausiai jis ir parašė šią A.Brazausko knygą. Juk visi puikiai
žino, kad panašius Premjero bičiulių M.Šumausko, J.Maniušio "kūrinius"
parašė samdyti plunksnagraužiai, kurie ir dabar našiai darbuojasi
nepriklausomoje Lietuvos žiniasklaidoje.
|