Iškreipti veidrodžiai

Daugiau nei akivaizdu, jog dabar toks laikas, kai visi piliečiai, kuriems dar nesvetimos sąvokos Lietuva, Tėvynė, kuriems tie žodžiai tokie brangūs, kaip ir Motina, turi be paliovos baksnoti į valdančiosios piramidės šonus, ypač į jos viršūnę: "Nemiegokite - pavogs! Lietuvą pavogs! Išvarys netgi ne prekiniais traukiniais, o pėsčiomis etapu į Rusiją, geriausiu atveju, į NVS". Jeigu kas dar tuo abejoja, tai tegul įsiklauso, ką kalbėjo praėjusį savaitgalį Mokslų akademijos aktų salėje Lietuvos Ministras Pirmininkas, pristatydamas ištikimiausiems bendrapartiečiams ir svečiams iš Maskvos savo Rusijos sostinėje išleistą knygą "Penkeri prezidentavimo metai". Premjeras, aišku, "šedevro" pristatyme kalbėjo ne valstybine, o jau kur kas, matyt, mielesne ir įprasta "didžiojo brolio" kalba. Jeigu tas "amžiaus kūrinys" rusiškai būtų pristatytas Maskvoje, tai dar būtų galima suprasti tokį dalyką. Nors nepriklausomų valstybių vyriausybių vadovai, net ir puikiai mokėdami šalies kalbą, taip nedaro. Tuo labiau kalbėdami viešame renginyje savo šalies sostinėje. Vien šis faktas pasako labai daug. Tuo labiau kad rusiškoje A.Brazausko knygos redakcijoje visiškai nėra tų skyrių, kurie yra lietuviškame variante, vietiniams žmonėms mulkinti. Neatsitiktinai susirinkusieji Mokslų akademijos salėje vos ne su ašaromis akyse šlovino "vienintelę viltį". Matyt, nereikia nė aiškinti, kokias viltis puoselėja buvę jedinstveninkai. Kitas reikalas, kas tą knygą rašė ir kas organizavo jos išleidimą Maskvos leidykloje. Aišku, tam tikrą indėlį į šį "istorinį" kūrinį įnešė ir oficialusis Premjero knygos redaktorius, buvęs nepamirštamojo "organo" - "Tiesos" redaktorius Domas Šniukas. Tikriausiai jis ir parašė šią A.Brazausko knygą. Juk visi puikiai žino, kad panašius Premjero bičiulių M.Šumausko, J.Maniušio "kūrinius" parašė samdyti plunksnagraužiai, kurie ir dabar našiai darbuojasi nepriklausomoje Lietuvos žiniasklaidoje.
Jeigu kas dar abejoja ir net tiki, kad Premjeras ir jo vadovaujama partija, tiksliau, jos viršūnės - funkcionieriai ir centro komiteto instruktoriai persitvarkė, kelis kartus keisdami partijos pavadinimą ir pagaliau pasivadindami socialdemokratais, tegul pasiskaito žurnalą "Gairės". Tai faktiškas teorinio komunistų organo žurnalo "Komunistas" pakaitalas. Ten viskas pasakyta tiesiai, aiškiai ir apie NATO, ir apie Europos Sąjungą bei kitus dalykus. Juokingai skamba socialdemokratų veikėjų šnekos iš oficialių tribūnų apie eurointegraciją ir orientaciją į Vakarų pasaulį. O "Gairėse" rašoma, kad stalininių represijų aukų skaičius pokario metais kur kas mažesnis nei per pastarąjį atsikūrusios Lietuvos dešimtmetį. Tarp "Gairių" autorių, be pakankamai žinomų intelektualais save vadinančių komunistinės praeities šlovintojų, yra ir vienas "socialistų" partijos veikėjas Michailas Bugakovas, nuolat keikiantis NATO ir JAV, nusirašydamas žodis žodin "Pravdos" ir "Tiesos" publikacijas. O ką jau kalbėti apie straipsnius, šlovinančius A.Sniečkų, J.Paleckį ir kitus tautos smaugėjus. Taip pat apie nuolat apraudamą kolchozinį Lietuvos kaimą, kuris esą klestėte klestėjo sovietinės okupacijos metais. Nuolat akcentuojami dabartinio kaimo vargai ir bėdos. Iš tiesų šių dienų vargai neatrodytų tokie dideli, jei sąžiningai palygintume juos su anais, dar visai neseniai kamavusiais. Gal ne iš gero gyvenimo visas kaimo jaunimas išlakstė į miestus. Išbėgo kito vargo vargti, nes ir tenai negalėjo verstis be kaimiečių tėvų paramos: nei būsto pasistatyti, nei geresnio drabužio nusipirkti. Beje, ir tą drabužį nusipirkti buvo ne taip paprasta, net ir turint pinigų. Kaip šiandien pamenu, kai dar vadinamosios "perestrojkos" laikais trisdešimties žmonių kolektyvas traukė burtus, kuriam teks laimė nusipirkti… kelnes. Visi kalbėjo (ir televizija), kad kaimas gyvena gerai. Bet kažkodėl niekas iš miesto negrįždavo, gal tik arčiau pirmininko prisiglausdavo koks nors miesto partinio veikėjo sūnelis. Tam pirmininkas ir namą pastatydavo, ir sočiai mokėdavo nežinia už ką. Dažniausiai tokius padarydavo pirmininko pavaduotojais - tiksliau, partorgais. O gyveno kaimas gerai, palyginti su skurstančiu miestu. Ir iš tiesų kur kas geriau už ant juodžemio badmiriavusį "didžiojo brolio" - Rusijos kaimą. Ten ir duonos trūko, ir pieną vaikučiams vaistinės receptus išrašinėdavo, o Lietuvoj sveteliai iš Rytų jausdavosi pasiklydę ir manydavo, kad atsidūrė Amerikoje.
Taigi ir dabar galime pasijusti turtingi, jeigu norim. Tiktai kažin ar norim. Žinom, kad gyvename prastai, o gal ir visai blogai. Tai teisybė. Bet dėl to ir pradėjome keisti gyvenimą. Daryti reformas, į kurias visais įmanomais būdais ėmė kaišyti pagalius buvusieji ir dabar įsitvirtinusieji valdžioje. Tos reformos - kaip operacija. Ir baisu, ir skauda. Bet jei nedarysi - tikrai nusibaigsi. Prieš tą operaciją kužda mūsų baimė ir garsiai rėkia sovietinio vėžio auglys… Nuo nebaigtos operacijos mums geriau nepasidarė. Iš blogumo nekantraujame, ant visų pykstame, nekenčiame daktaro, o komunistinis auglys aiškina: tai chirurgas per ilgai krapštėsi - jis ir kaltas. O anksčiau kaip gerai buvo!
Iš to blogumo ir balsavome per praėjusius Seimo rinkimus. Atrodo, panašiai balsuosime ir šį kartą - per Prezidento ir savivaldybių rinkimus. Prieš tą V.Landsbergį, kuris sugalvojo mūsų vežimą iš sovietinio purvyno ištraukti. Kai pradėjo traukti tą vežimą, tai nesipriešinome, dargi patys į tą vežimą sulipome. O dabar šaukiama ir šnabždama - nereikėjo pradėti. Apvogusieji Lietuvą dabar ciniškai siunčia apvogtuosius - eikite pas V.Landsbergį. Ir jokiu būdu ne pas A.Brazauską. Tas laiko neturi. Užsiėmęs, Lietuvą gelbėja. Kaip čia kuo greičiau "Lietuvos dujas" Maskvai parduoti. Tiksliau sakant - atiduoti. Juk ne be reikalo praėjusį savaitgalį surengė eilinę karališką medžioklę Kėdainių rajone "Gazprom" vadovo pavaduotojui.
Visos gėrybės, kurias dabar žada valdantieji, yra vakarykštės dienos: vakar būsi sotus, vakar turėsi benzino kiek nori, vakar tau viską duos "motinėlė" Rusija. Ir dar žada socialinį teisingumą.
Teko išgirsti nuomonę, kad ne taip jau ir blogai. Balsavome už tuos, kurie vogti leidžia. Taip jau įpratę ir kitaip nenori. Tik tu nei vagis esi, nei ką. O tave, žmogau, ne tik plikai apvogs, bet ir visai apiplėš.

Petras KATINAS

© 2002"XXI amžius"