Sociologinių tyrimų rezultatas: kunigai patenkinti savo tarnyste

Pastaruoju metu atliekamos apklausos ir kiti sociologiniai tyrimai rodo, kad didžioji dauguma kunigų yra patenkinti savo pasirinkta tarnyste, kartu atkreipdami dėmesį į iškylančius sunkumus dėl sekuliarizacijos sąlygotų iššūkių. Beveik dviejų tūkstančių kunigų apklausos, birželio-spalio mėnesiais vykdytos 80-yje Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupijų, rezultatus neseniai paskelbė didžiausias Kalifornijos laikraštis „The Los Angeles Times“. Paprašyti įvertinti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą „dabar esamu kunigiško gyvenimo būdu“, 91 proc. šioje apklausoje dalyvavusių kunigų sakė, kad jie yra patenkinti.
Tarp svarbiausių dalykų kunigystėje, 3,7 proc. nurodė sielovadinę paramą kitiems, 31 proc. pirmiausia nurodė „sakramentų teikimą“ ir 21 proc. – šv.Mišių aukojimą bei pamokslų sakymą. (Apklausos dalyviams buvo pasiūlyta pasirinkti vieną iš penkių galimų skirtingų atsakymų.) Tarp didžiausių iššūkių sielovadiniam darbui 15 proc. nurodė didelį darbo krūvį, 12 proc. – pasauliečių sekuliarizmą, 10 proc. – sielovadinę paramą žmonėms ir 8 proc. – sveikatos problemas bei amžių. Tarp pagrindinių problemų buvo taip pat nurodytos menkos daugumos pasauliečių žinios apie savo tikėjimo pagrindus bei aiškus konfliktas tarp vyraujančio praktinio materializmo ir šventų religinių principų.
Beje, iš Los Andželo dienraščio apklausoje dalyvavusių kunigų beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) pripažino, kad JAV žiniasklaida stengiasi formuoti neigiamą Katalikų Bažnyčios įvaizdį, tuo tarpu tik 22 proc. sakė, kad apie Bažnyčią pateikiamos žinios yra teisingos ir vos 2 proc. kunigų reiškė nuomonę, kad žiniasklaida vertina Bažnyčią teigiamai. Kad laicistinę žiniasklaidą pirmiausia domina ne esminiai pastoracinio darbo aspektai, bet antraeiliai reikalai, iš kurių galima „pagaminti sensaciją”, rodė ir minėtoji apklausoje užduoti provokuojantys klausimai apie homoseksualizmą, požiūrį į „moterų kunigystę“ ir pan.
Gana rimtą sociologinę studiją apie JAV katalikų nuostatų kaitą „Changing commitments and attitudes of catholic priests, 1970-2001“ šiemet paskelbė Amerikos katalikų universiteto Vašingtone sociologas Dynas Hodžas. Naujieji sociologiniai tyrimai parodė, kad daugumos jaunųjų kunigų pažiūros 2001 metais yra panašios į tas, kurių laikėsi vyresnieji kunigai 1970-aisiais, kurie buvo įšventinti prieš II Vatikano Susirinkimą.
Taip pat nustatyta, kad 2001 metų kunigai yra laimingesni savo tarnyste nei 1970 metų kunigai ir žymiai mažiau jų svarsto apie galimą pasitraukimą iš sielovados bei apie vedybas, jeigu celibatas taptų neprivalomas.
Kita vertus, išsiaiškinta, kad šių dienų dvasininkai yra susirūpinę dėl darbinės perkrovos ir dėl nerealių reikalavimų, kuriuos jiems kelia pasauliečiai. Pastarosios problemos, matyt, pirmiausia susijusios su tuo, kad laikotarpiu tarp 1970-ųjų ir 2000 metų Jungtinėse Valstijose katalikų skaičius išaugo 30 proc., tuo tarpu aktyvioje sielovadoje dirbančių kunigų sumažėjo apie 35 proc. Dėl dvasinių pašaukimų stokos vyksta amerikiečių kunigų bendras senėjimo procesas: jeigu 1970 metais sociologinėje apklausoje dalyvavusių kunigų amžiaus vidurkis buvo 47 metai, tai 2001-aisiais – jau 60 metų.
Kaip minėta, D.Hodžo vykdyta sociologinių tyrimų analizė, kuri buvo daroma JAV nacionalinės kunigų tarybų federacijos užsakymu, parodė tam tikras jaunų kunigų nuostatas, kurios buvo būdingos prieš II Vatikano Susirinkimą. Štai, pavyzdžiui, 1970 metais (praėjus penkeriems metams po Susirinkimo pabaigos), pusė kunigų, kurie buvo 35 metų ir jaunesni, manė, kad jų ypatinga dvasinio gyvenimo specifika yra kliūtis tikros krikščionių bendruomenės įprasminimui. Tuomet panašiai galvojo 14 proc. kunigų, kurie buvo vyresni nei 65 metų. Tuo tarpu 2001 metais irgi tokios nuomonės buvo tik 15 proc. kunigų, kurie buvo 35 metų amžiaus, žymiai mažiau nei senesnieji dvasininkai.
Taigi galima daryti išvadą, kad jeigu 1970 metais „konservatyvesni“ (arba dvasingesni) Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo vyresnio amžiaus kunigai, tai 2001 metais padėtis tapo priešinga: jaunesnieji kunigai labiau nei vyresnieji yra įsitikinę, kad po kunigystės šventimų jie tampa ontologiškai skirtingi nei pasauliečiai. Taip pat jaunieji dvasininkai mažiau palankūs idėjoms dėl galimo celibato panaikinimo dieceziniams kunigams, arba kad pasauliečiai sielovadininkai galėtų vadovauti parapijoms, nei jų vyresni amžiumi kolegos.
Tuo tarpu, kaip ir ankstesnės sociologinės apklausos, taip ir naujausios, vienodai patvirtino, kad pagrindiniai kunigiško gyvenimo pasitenkinimo šaltiniai yra liturginės apeigos, sakramentų teikimas ir katechezė. D.Hodžo analizė rėmėsi atsakymais į apklausas paštu, dalyvavo 858 dieceziniai kunigai ir 421 kunigas vienuolis, duomenis. 2001 metų apklausoje pakartoti dauguma klausimų, kurie dvasininkams buvo užduoti 1970, 1985 ir 1993 metais. Dvasininkų požiūrių į bažnytinio gyvenimo problemas apibendrinimas rėmėsi visų keturių apklausų rezultatų palyginimu.

M.B.

© 2002"XXI amžius"