Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Lietuvos Respublikos Prezidentas XXI amžiuje

„XXI amžiaus“ redaktoriaus kabinete Garbiajam svečiui įteikiamos knygos

Spalio 28 dieną, pirmadienį, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus praleido Kaune. Prezidento dienotvarkė buvo išties turininga ir plati. V.Adamkus aplankė Technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetus, kur bendravo su profesūra ir studentais, apžiūrėjo naujus VDU Katalikų teologijos fakulteto rūmus, dalyvavo Kauno politologų klubo surengtame susitikime su studentų ir jaunimo organizacijų lyderiais, buvo užsukęs į Architektų namus, kur įsikūręs jo rinkimų štabas - ten kalbėjosi su architektais. Lankydamasis Kaune, Valdas Adamkus Kauno susitiko su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi, kurį pasveikino artėjančio gimtadienio (lapkričio 7 dieną) proga. Prezidentas pietavo kartu su arkivyskupu. Pietų metu užsimezgusiame pokalbyje V.Adamkus ir arkivyskupas S.Tamkevičius aptarė šalies kaimo perspektyvas integracijos į ES procese. Arkivyskupas S.Tamkevičius šalies vadovui taip pat užsiminė apie įstatymų bazės ribojamą katalikiškų mokyklų plėtrą. Nemažai dėmesio buvo skirta ir Prisikėlimo bažnyčios atstatymo problemoms. V.Adamkus pažadėjo savo paramą siekiant, kad ši ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos šventovė pagaliau būtų atstatyta. Šalies vadovas pritarė, jog ši šventovė yra ne mažesnis paminklas kaip sostinėje atstatomi Valdovų rūmai.

Dvi maldos ir padėkos dienos su vyskupu

Vyskupą Eugenijų Bartulį pasitiko vaikai. Kairėje - Baisogalos klebonas mons. Pranciškus Ščepavičius

Spalio 5 - 6 dienomis Baisogaloje, Radviliškio rajone, lankėsi Šiaulių vyskupas ordinaras Eugenijus Bartulis, kurį lydėjo vyskupijos kancleris Remigijus Čekavičius, monsinjorai Kleopas Jakaitis ir Antanas Bitvinskas. Vyskupo viešnagės tikslas - Sutvirtinimo sakramento teikimas tikintiesiems ir Baisogalos Šv.Trejybės bažnyčios 120-ies metų sukakties minėjimas.
Aukštojo ganytojo sutikti susirinko minios tikinčiųjų ne tik iš miestelio, bet ir iš atokesnių kaimų bei seniūnijų. Taip pat iškilmėse dalyvavo choristai, generolo P. Plechavičiaus šaulių rinktinės, Baisogalos atskirojo būrio šauliai, jaunieji šauliai, kitų organizacijų, įstaigų atstovai su bažnytinėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Vyskupą E.Bartulį pasitiko ir Baisogalos klebonas mons. P.Ščepavičius, seniūnas - R.Kalvaitis, taip pat būrys vaikų ir jaunimo. Iškilmingą sutikimo maršą grojo Pakiršinio kaimo pučiamųjų orkestras (vadovas V.Stulginskas), o mergaitės, pasipuošusios tautiniais drabužiais, tautinių juostų pynėmis, pasitiko garbųjį ganytoją. Sveikinimo žodžius tarė Baisogalos bažnyčios klebonas mons. P.Ščepavičius ir seniūnas R.Kalvaitis, kuris įteikė atminimo suvenyrą, o moterys padovanojo lietuvišką sūrį.

„Opus Dei“ švenčia savo įsteigėjo kanonizaciją

Ch. Eskriva 1974 m. birželio 24 d. Buenos Airėse (Argentina) laimina kūdikį

2002 m. spalio 6 d., dalyvaujant keliems šimtams tūkstančių žmonių, tarp jų ir keliems šimtams iš Lietuvos, iškilmingose šv. Mišiose Jonas Paulius II paskelbė šventuoju Chosėmariją Eskrivą (Josemaria Escriva), ispanų kunigą, “Opus Dei” įsteigėją. Ch. Eskrivos - mūsų laikų šventojo - gyvenimą popiežius rodo kaip pavyzdį visiems, ieškantiems šventumo. Spalio 7 dieną “Opus Dei” prelatas vadovavo padėkos šv. Mišioms Šv. Petro aikštėje, po kurių popiežius bendravo su visais dalyvavusiaisiais. Spalio 8 dieną šv. Brigitos bažnyčioje šv. Mišias lietuvių kalbą laikė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Taip pat dalyvavo Telšių vyskupas Jonas Boruta. Spalio 10 dieną po iškilmingų Mišių Šv. Eugenijaus bazilikoje naujo šventojo palaikai buvo grąžinti į Švč. Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kuri yra ,,Opus Dei” būstinėje.
Džiaugsminga daugiau kaip 300 tūkst. žmonių minia spalio 6 dienos ankstyvą rytą užtvindė Šv. Petro aikštę bei jos apylinkes, laukdama ,,Opus Dei” įsteigėjo Ch. Eskrivos kanonizacijos. Apie 10 val. papomobiliu atvyko Jonas Paulius II. Aikštėje griaudėjo minios keliamos ovacijos ir skambios giesmės, giedamos 37 chorų iš įvairių pasaulio šalių.

Prieš prekybą moterimis
Tarptautinė konferencija Esene, įvykusi birželio 26 - liepos 4 dienomis

Šioms afrikietėms imigrantėms pasisekė: jos, globojamos Eseno katalikų vienuolių , netaps "gyvosiomis prekėmis" Autoriaus nuotraukos

Spaudos konferencija

Birželio 28 dieną Šelenbergo pilies salėje surengtoje spaudos konferencijoje europinio kovos prieš prekybą žmonėmis tinklo idėją žurnalistams pristatė dalyvaujančių šalių "Caritas", policijos ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai. Taigi turėjome progą supažindinti Eseno konferencijos dalyvius ir su "Lietuvos Caritas" projektu, vykstančiu jau apie metus. Projekte, kuriam lėšas skyrė Vokietijos katalikų solidarumo akcija su Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis "RENOVABIS", teikiama sielovadinė, psichologinė, socialinė ir būtiniausia materialinė pagalba moterims - prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms. Iš projekto lėšų mokamas atlyginimas kelioms socialinėms darbuotojoms, kurios neabejotinai yra pagrindinės šio sumanymo sėkmės garantės. Tikrai galima stebėtis jų krikščioniška motyvacija, motinišku atsidavimu, su kuriuo jos stengiasi padėti dažnai fiziškai ir dvasiškai palaužtoms moterims. Taip pat ir jų drąsa - juk objektyviai mūsų veikla stoja skersai kelio kriminalinėms struktūroms, kur sukasi dideli pinigai (žinovų nuomone, prekeivių žmonėmis pajamos lygiuojasi į pelningiausios - ginklų ir narkotikų - kontrabandos pelnus). Informacija apie galimą pagalbą skleidžiama per žiniasklaidą, per kolegiškas nevyriausybines organizacijas, per policiją.

Patys prisišaukė bėdą

Maskvos cerkvėje meldžiamasi už įkaitus, žuvusius Maskvos teatre, Dubrovkoje

Visą antrąją praėjusios savaitės pusę Rusijos ir pasaulio visuomenės dėmesį buvo prikaustę įvykiai Maskvoje, kai daugiau nei 50 čečėnų įkaitais paėmė 750 žmonių. Įkaitų drama baigėsi spalio 26-osios ankstų rytmetį, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo užimtą Maskvos teatrą ir, pasak Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojo V.Vasiljevo, per 40 minučių operaciją užbaigė, panaudodami "specialias priemones". Nukauti 32 čečėnų kovotojai, vėliau tas skaičius išaugo iki 50. Tarp jų ir grupės vadas - 23 metų Movsaras Barajevas, taip pat čečėnų našlės, kurios nespėjo net susprogdinti prie savo kūnų pritvirtintų sprogmenų.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdis

Spalio 23-25 dienomis Vilniaus arkivyskupijos Trinapolio rekolekcijų namuose vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Posėdžio pradžioje Lietuvos vyskupams apaštalinio nuncijaus Lietuvoje sveikinimus perdavė neseniai paskirtas jo patarėjas monsinjoras Charles Daniel Balvo.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis pasidalijo mintimis apie Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininkų visuotinį susirinkimą, vykusį spalio 3 - 6 dienomis Sarajeve. Pagrindinė tema buvo evangelizacija ir tikėjimo perdavimas šiuolaikinės Europos pliuralistinės visuomenės kontekste. Vyskupai buvo informuoti apie padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje. Taip pat buvo aptarti Europos vienijimosi, ekumenizmo, santykių su islamu bei taikos ir teisingumo klausimai. 2003 metų spalio mėnesį kardinolo A. J. Bačkio kvietimu Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkų visuotinis susirinkimas numatomas surengti Vilniuje.

Uždaras ratas

Šiomis dienomis vienoje turgavietėje teko išgirsti audringą daugiausia turkiškais drabužiais prekiaujančių moteriškių diskusiją, kuri vos neperaugo į muštynes. Mat viena prekeivė drįso garsiai išsakyti savo nuomonę, kad nė viename savo kandidatūrą į Prezidentus iškėlusiame kandidate nemato verto tokio aukšto posto. Moteris buvo apšaukta landsbergiste, o tai, kaip žinoma, tapo mėgstamiausiu komunistinio elektorato keiksmažodžiu. Draugę iškeikusios moteriškės ėmė garsiai agituoti už J.Veselką, nes esą tik jis vienas išgelbės Lietuvą, duos visiems darbo ir duonos, artimai draugaus su Maskva ir gaus iš ten naftos bei dujų, išvys visus Briuselio biurokratus ir amerikonus. Aišku, kad tokios nuotaikos vyrauja gana didelėje Lietuvos visuomenės dalyje. Ir tuo nereikia stebėtis. Juk ištisus sovietinio marazmo dešimtmečius okupantai ir jiems uoliai tarnavę kompartijos šulai pavertė daugelį žmonių pilvažmogiais, visiškai abejingais savo tėvynės ir tautos likimui. Ir per atsikūrusios nepriklausomybės laikotarpį tas darbas buvo tęsiamas. Tik gal dar rafinuočiau ir klastingiau. Nuolat diegiama mintis apie lietuvių tautos mažumą (ką čia Lietuva gali), nepilnavertiškumo kompleksas, pradėta atvirai falsifikuoti istoriją. Tikslas aiškus - palaužti tikėjimą nepriklausomos Lietuvos valstybės egzistavimo galimybe. Patikliems piliečiams jie pasistengė netgi įrodyti, kad būtent jie, o ne “tas muzikantas“ Landsbergis atvedė Lietuvą į nepriklausomybę, tuo pat metu įrodinėdami, jog nepriklausomybė atvedė prie įvairių negerų reiškinių: sugriauti kolūkiai, įmonės, atsirado nedarbas, padaugėjo nusikaltimų, žmonės žudosi, išvažiuoja į užsienį.