XXI amžius

Laužtuvas prieš laužtuvą

Maskvoje spalio 23 dieną čečėnų kovotojai užėmė kultūros namus, kuriuose vyko koncertas, įkaitais paėmė arti tūkstančio dalyvių. Iškeltas reikalavimas: nutraukti karo veiksmus Čečėnijoje, išvesti Rusijos kariuomenę. Spalio 24 dienos rytą per Lietuvos radiją Seimo narys socialdemokratas J.Karosas priekaištavo Lietuvai už laisvės siekiančios Čečėnijos palaikymą. Netrukus J.Karoso priekaištus Lietuvai Rusijos ambasadoriui Lietuvoje J.Zubakovui beliko pratęsti, tačiau jau su grasinimu už paramą Čečėnijos siekiams. Į čečėnų išpuolį reagavo mūsų Prezidentas, Seimo Pirmininkas, kitų valstybių vadovai, tačiau nematyti reakcijos į puolimą, besitęsiantį nuo 1991-ųjų rudenio, čečėnų tautos terorizavimą ir genocidą.
Nuo seniausių laikų kariaujančios šalys laikėsi tam tikrų karo taisyklių, karo etikos normų, garbingai kovojusį priešo karį laidojo su visais pagarbos ženklais. Mūsų laikais karai išsigimė: į karą įtraukiami, karo aukomis tampa civiliai gyventojai, karuose vartojami netradiciniai, konvencijomis neįteisinti ginklai, žiauriausios priemonės. Užtenka paminėti Čečėnijoje vykdomas "začistkas" (valymus), kai atvirai terorizuojami ir žudomi civiliai gyventojai. O ką sako paties Rusijos prezidento ketinimai už laisvę kovojančius čečėnų karius "zamočitj v sortirach" (skandinti išvietėse)? Atviro terorizmo ir genocido akivaizdoje čečėnų kovotojai iš nevilties jau imasi Rusijos primesto kovos būdo pagal rusišką patarlę - "protiv loma net prijoma, krome drugovo loma" (prieš laužtuvą priemonės nėra, išskyrus kitą laužtuvą). Įkaitų paėmimas Maskvoje, reikalaujant nutraukti karo veiksmus ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos, yra desperatiškas atoveikis; veiksmas (priežastis) yra Rusijoje. Tačiau pasaulio galiūnai bei Rusijai pataikaujantys kiti veikėjai smerkia atoveikį, pasekmę, o ne veiksmą, priežastį. O yra proga ne tik užuojautą Rusijai reikšti, bet ir reikalauti nutraukti atoveikį skatinančius Rusijos veiksmus.

Algimantas ZOLUBAS
Vilnius