Patys prisišaukė bėdą
|
Maskvos cerkvėje meldžiamasi
už įkaitus,
žuvusius Maskvos teatre, Dubrovkoje |
Visą antrąją praėjusios savaitės
pusę Rusijos ir pasaulio visuomenės dėmesį buvo prikaustę įvykiai
Maskvoje, kai daugiau nei 50 čečėnų įkaitais paėmė 750 žmonių.
Įkaitų drama baigėsi spalio 26-osios ankstų rytmetį, kai Rusijos
specialiosios pajėgos šturmavo užimtą Maskvos teatrą ir, pasak
Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojo V.Vasiljevo, per 40
minučių operaciją užbaigė, panaudodami "specialias priemones".
Nukauti 32 čečėnų kovotojai, vėliau tas skaičius išaugo iki 50.
Tarp jų ir grupės vadas - 23 metų Movsaras Barajevas, taip pat
čečėnų našlės, kurios nespėjo net susprogdinti prie savo kūnų
pritvirtintų sprogmenų.
Žurnalistai, buvę įvykių vietoje, stebėjosi, kad šturmo metu pastato
viduje nesigirdėjo jokių šūvių. Todėl manoma, kad daugiau nei
100 įkaitų žuvo nuo dujų poveikio. Rusijos VRM viceministras V.Vasiljevas
tai kategoriškai neigė, bet tuo niekas nesistebi. Beje, Maskvos
ligoninių gydytojai, kurie konstatavo įkaitų mirtį, beveik visiems
nustatė: "mirė nuo nežinomų dujų poveikio". Todėl daromos
prielaidos, kad nežinomos dujos buvo pradėtos leisti į pastatą
dar iš vakaro, prieš šturmuojant teatro pastatą. Labai didelį
įtarimą kelia tai, kad saugumas uždraudė ligoninėms, kuriose gydomi
nuo dujų nukentėję buvę įkaitai, skelbti duomenis apie jų sveikatos
būklę. Pasak Maskvos radijo stoties "Echo Moskvy", kurios
uždraudimo pareikalavo Rusijos spaudos ministerija, buvo panaudotos
nervus paralyžiuojančios dujos, kurių gamyba uždrausta daugelyje
šalių, tarp jų ir JAV. Matyt, valdžiai yra ką slėpti ir blaškytis.
Juk 120, o gal ir daugiau įkaitų faktiškai nužudė ne čečėnų "teroristai",
o Rusijos "specnazas" paties V.Putino palaiminimu. Beje,
amerikiečių ekspertai neabejoja, kad panaudotų nervus paralyžiuojančių
dujų gamybą draudžia tarptautinės konvencijos.
Taigi apie Čečėnijos įvykius Maskva visada meluoja. Kaip ir dėl
žuvusio M.Barajevo. Jau kelis kartus buvo skelbta apie jo žuvimą
mūšiuose Čečėnijoje, kaip, beje, ir apie kito karo vado Šamilio
Basajevo ir net prezidento A.Maschadovo žuvimą. Tiesa, beveik
visa M.Barajevo giminė žuvo mūšiuose su okupantais. Žinoma Rusijos
žurnalistė A.Politkovskaja jau anksčiau pakomentavo vaizdajuostę,
kurioje M.Basajevo sesuo, sukalbėjusi maldą, sėda į sprogmenų
pakrautą sunkvežimį, kuriuo ji rėžėsi į vieną rusų karinę komendantūrą.
M.Barajevo dėdė Arbis Barajevas vadovavo specialiosios paskirties
čečėnų kovotojų pulkui ir žuvo mūšyje pernai.
Rusijos prezidentas V.Putinas, paskelbęs savo garsiąją frazę:
"Skandinti čečėnų teroristus išvietėje" ("Močit
v sortire"), pats prisišaukė įkaitų dramą Maskvoje. Naivu
būtų buvę manyti, jog išdidūs čečėnai leistųsi tarsi avinai vedami
į skerdyklą. Juk, neoficialiais duomenimis, nuo 1994 metų jau
išžudyta per 200 tūkst. čečėnų, tarp jų - moterų, senelių ir vaikų.
Rusijos armija nuolat vykdo "valymus", po kurių dešimtimis
dingsta žmonės. Jie kankinami viduramžiškais būdais, žudomi. Vėliau
rusų kariškiai pardavinėja nukankintųjų kūnus giminėms. Okupacinės
armijos žiaurumai peržengė visas ribas. Toks čečėnų elgesys, Maskvoje
užgrobus kelis šimtus įkaitų, - ne vien nevilties išraiška, bet
ir noras parodyti pasauliui, atkreipti abejingų Vakarų valstybių
dėmesį į Čečėnijos skerdynes. Dabar V.Putinas saugumo pareigūnui
aiškina, kad teroristai buvo parengti ir suplanavo įkaitų užgrobimą
vienoje, aišku, neįvardytoje užsienio šalyje. Rusijos prezidentas
konkrečiai tos šalies neminėjo, tačiau nedviprasmiškai užsiminė
apie Pankisio tarpukalnę Gruzijoje. Gal V.Putinas ir FSB taip
nori nevykusiai pasiteisinti, kaip čia atsitiko, jog iki dantų
apsiginklavę čečėnų kovotojai galėjo niekieno netrukdomi atvykti
automobiliais prie buvusios guolių gamyklos kultūros rūmų pastato
ir užimti juos kartu su šimtais žiūrovų, atėjusių pasižiūrėti
populiaraus miuziklo.
Pasaulis jau apšaukė čečėnų kovotojus teroristais, valstybių vadovai
skambino V.Putinui, reikšdami užuojautą. Tik kažkodėl vengiama
užsiminti, kad šie čečėnų kovotojai nereikalavo nei pinigų, nei
kokios nors kitos išpirkos, o vienintelio dalyko - okupacinės
Rusijos armijos išvedimo iš Čečėnijos. Tik vienas kitas politikos
apžvalgininkas primena Kremliui, jog reikia pagaliau ryžtis ir
palikti čečėnams apsisprendimo laisvę. Ta proga prisimenamas Prancūzijos
prezidentas Šarlis de Golis, ryžtingai nusprendęs palikti Alžyrą,
matydamas karo su nepriklausomybės siekiančiais alžyriečiais beprasmiškumą
ir kraujo praliejimą. Nors Š. de Golis puikiai žinojo, kad jo
žingsnis bus gana nepopuliarus, ypač armijos viršūnėse ir karininkų
sluoksniuose. Dėl to į Š. de Golį buvo net kelis kartus pasikėsinta.
Tačiau V.Putinas - ne Š. de Golis, o Rusija - ne Prancūzija.
Žinoma, čečėnų kovotojai, užėmę kultūros rūmus Maskvoje, yra ypatingas
atvejis panašiose istorijose. Juk net oficialioji Maskva pripažino,
kad visi kovotojai netikėjo, jog išliks gyvi, o rusų specialiosios
pajėgos anksčiau ar vėliau šturmuos pastatą. Vargu ar jie tikėjo,
kad Rusija sutiktų išvesti okupacinę armiją iš Čečėnijos. Tiesą
sakant, vienu metu po panašios čečėnų operacijos 1995 metais Budionovske,
vėliau, 1996 metais, - Kizliare, Pervomaiske pavyko pasiekti,
kad rusai nutrauktų karo veiksmus. Tačiau tuomet buvo kita situacija
pačioje Maskvoje, o Kremliuje šeimininkavo ne KGB pulkininkas,
o B.Jelcinas, kur kas demokratiškesnių pažiūrų žmogus, nors ir
buvęs aukštas partinis funkcionierius. Beje, pasirodė pranešimai,
kad įkaitų dramą Maskvoje galėjo surengti Rusijos specialiosios
tarnybos, siekdamos suteikti V.Putinui "žaliąją gatvę"
įsiveržti į Gruziją. Skelbiama, kad V.Putinas visiškai neatsitiktinai
kalbėdamas per televiziją užsiminė apie Pankisį. Antra vertus,
čečėnų kovotojai, žinodami, kad Kremlius nesutiks su jų reikalavimais
išvesti okupacinę kariuomenę, puikiai pasinaudojo proga atkreipti
viso pasaulio dėmesį į Čečėnijos problemą ir pabandyti išjudinti
apsnūdusią Vakarų visuomenę bei valdžioje esančiuosius. Tiesą
sakant, po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių Niujorke tikėtis užtarimo
Vašingtone, jau nekalbant apie Paryžių ar Berlyną, vargu ar galima.
Galima tikėtis tik to, kad pačios Rusijos visuomenė pagaliau susiprotės
ir pareikalaus nutraukti Čečėnijos skerdynes, sės prie derybų
stalo su teisėtai išrinktu Čečėnijos prezidentu Aslanu Maschadovu.
Atrodo, kad Rusijos oficialioji valdžia nuo pat įkaitų dramos
pradžios ėmėsi ne tokių veiksmų derybose su čečėnais, kokių turėjo
imtis. Visų pirma pasiunčiant į užimtus rūmus Valstybės Dūmos
vicepirmininkę Iriną Hakamadą ir žinomą estrados dainininką, vadinamą
Kremliaus lakštingala ir mafijos tėvu, Dūmos deputatą Josifą Kobzoną.
Aišku, jie su malonumu ėmėsi šios misijos, nes atsirado puikiausia
proga pasireklamuoti ir išaukštinti save. Tuo tarpu reikėjo siųsti
vykdomosios valdžios atstovus, nes Valstybės Dūmos deputatai už
nieką neatsako ir nieko nesprendžia.
Kad ir kaip kalbėtų Rusijos ir pasaulio politikai, lyginti rugsėjo
11-osios teroro aktą Niujorke ir dabartinį Maskvoje jokiu būdu
negalima. Juk faktiškai čečėnų išpuolį išprovokavo pati Maskva
savo nežmoniškais veiksmais prieš čečėnų tautą. Argi galima vadinti
kitaip nei terorizmu nuolatinį rusų armijos vykdomą čečėnų grobimą,
jų kankinimus ir žudynes? O kur dar kasdienis kariškių plėšikavimas,
nors dauguma čečėnų ir taip jau apiplėšti iki paskutinio siūlelio.
Netgi Maskvos vietininkas Čečėnijoje A.Kadyrovas, besislepiantis
už kelių tvorų ir apsuptas rusų kariškių, retsykiais ima apeliuoti
į okupacinės armijos kariškių sąžinę. Beviltiškas užsiėmimas.
Tuo labiau kad pats A.Kadyrovas be rusų durtuvų, kalašnikovų ir
tankų neišsilaikytų nė vienos dienos.
Aišku, dėl įkaitų dramos Maskvoje bus dar pateikta įvairiausių
versijų. Tačiau galima neabejoti, kad prezidentas V.Putinas, kiti
Kremliaus ir armijos "vanagai" tuo pasinaudos ir dar
aktyviau naikins čečėnus. Pats FSB vadovas N.Patruševas neslėpė,
kad Čečėnijoje prasidėjo plataus masto "valymo" operacijos.
Kaip rašo Didžiosios Britanijos laikraštis "Financial Times",
dabar Čečėnijos skerdynėms vadovauja generolai, vadinamojo pirmojo
Čečėnijos karo veteranai, kurie negali atleisti gėdingo pralaimėjimo
ir todėl yra labai žiaurūs. Britų laikraštis taip pat cituoja
žinomo Rusijos žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo žodžius,
kad visi, be išimties, yra tapę įkaitais, jie kankinami ir žudomi
be jokio teismo, ir todėl S.Kovaliovas Rusijos veiksmus Čečėnijoje
vadina genocidu ir valstybiniu terorizmu. Šiuo metu rusų žmogaus
teisių gynėjai baiminasi, kad bus pradėti naikinti ir pabėgėliai,
esantys kaimyninės Ingušijos pabėgėlių stovyklose. Pranešama,
kad tas stovyklas jau apsupo rusų tankų žiedas.
Kitas dalykas, kaip įvykiai Maskvoje gali atsiliepti Rusijai politiniu
ir ekonominiu požiūriu. Politiniu tai gali būti net naudinga Rusijai,
sprendžiant iš užsienio valstybių, pirmiausia JAV, reakcijos.
Nors jau po rugsėjo 11-osios JAV netiesiogiai atrišo Maskvai rankas
siaubti Čečėniją. O dabar V.Putinas, iš anksto pareiškęs, kad
čečėnų patriotų operacija buvo organizuota užsienyje, siekia apginti
savo saugumo organus. Juk kaip galėjo atsitikti, kad 50-70 čečėnų
su ginklais ir sprogmenimis galėjo nekliudomai atvykti į Maskvą.
Tuo labiau kad Rusijos sostinės meras J.Lužkovas jau seniai sukėlęs
ant kojų milicijos ir specnazo pajėgas, kurios tiesiog gatvėse
užpuola visus kaukaziečius ar tokiais įtariamus.
Žinoma, M.Barajevo grupės žingsnis buvo desperatiškas bandymas
atkreipti pasaulio dėmesį į jo pamirštą Čečėniją ir ten vykdomą
mažos tautos genocidą. Kaip pažymi kai kurie rusų politologai,
tarp jų ir Rusijos Kaliningrado Dūmos deputatas Solomonas Ginzburgas,
Vakarai, nors ir reikšdami solidarumą su V.Putinu, tuo pačiu dėl
šių įvykių Maskvoje, gali pateikti Rusijai naujų reikalavimų dėl
Kaliningrado. Tai yra dėl negalimumo įvesti bevizį režimą ar maksimaliai
nepaprastinti vizas. Anot S.Ginzburgo, ir jie bus teisūs. Nes
kas gi gali atremti tokį argumentą: jeigu jūs nesusitvarkote netgi
savo sostinėje, tai kaip susitvarkysite savo valstybės pakraščiuose?
Tuo labiau Kaliningrado eksklave.
Pasaulyje čečėnų veiksmai buvo apibūdinti kaip teroro aktas, o
pastato puolimui, naudojant nervus paralyžiuojančias dujas, sukėlusias
didžiules aukas, buvo labai džiugiai pritarta. Antra vertus, iki
šiol niekas neįrodė, kad "teroristai" Maskvos teatre
nužudė nors vieną įkaitą. Kas gi iš tiesų yra tos "specialiosios
dujos", kokia jų sudėtis? Gal todėl taip kruopščiai buvo
saugojamos ligoninės su sužeistaisiais ir nusilpusiaisiais, neįleidžiant
pas juos net artimiausių giminių? Aišku, neilgai trukus tokių
klaustukų liks vis mažiau. Tačiau, žinant Kremliaus "metodiką"
ir veikimo būdus, visos paslaptys niekada nebus atskleistos.
Kremlius vėl imasi ultimatumų
politikos
Rusijos užsienio reikalų ministerija
paskelbė jau seniai girdėtą tokio aštraus tono pareiškimą, daugiau
primenantį ultimatumą, Danijai dėl ten prasidėjusio Pasaulio čečėnų
kongreso. Visai nesvarbu, kad apie to kongreso surengimą Kopenhagoje
buvo skelbta daug anksčiau, nei įvyko įkaitų drama Maskvoje. Kita
vertus, Pasaulio čečėnų kongresą organizavo ne Danijos vyriausybė,
o visuomeninės organizacijos. Dabar Rusijos URM pagrasino, kad,
Danijos vyriausybei neuždraudus surengti kongreso, Rusija tai
vertins kaip paramą čečėnų "teroristams", ir todėl prezidentas
V.Putinas negalės dalyvauti Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių
susitikime Kopenhagoje. Atsakydamas į Maskvos priekaištus, Danijos
užsienio reikalų ministras Stigas Mioleris pareiškė, kad nei jis,
nei niekas kitas neturi konstitucinių įgaliojimų atšaukti Pasaulio
čečėnų kongresą. Visgi Danijos, dabar pirmininkaujančios Europos
Sąjungai, vyriausybė pasirinko kompromisinį variantą, pasiūlydama
ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, arba bent jau tą jo dalį, kur
bus svarstomi su Rusija, pirmiausia su Kaliningrado problemomis,
susiję klausimai, perkelti į Briuselį. Kai kurių Europos politikos
apžvalgininkų nuomone, pastaruoju metu vis ryškėjančios Kremliaus
pastangos diktuoti savo valią jau darosi pavojingos. V.Putinas
taip pat padarė labai grėsmingą ir šaltojo karo laikų dvasia dvelkiantį
pareiškimą, kad Rusija kovos su terorizmu, gresiančiu šalies interesams
"bet kurioje pasaulio vietoje". Tai vertinama kaip atviras
grasinimas šalims, palaikančioms laisvės siekiančius čečėnus.
Slepia galus
Tapo visiškai aišku, kad Rusijos
specialiųjų pajėgų panaudotos "specialiosios priemonės",
išlaisvinant įkaitus Maskvos teatre, buvo specialiosios dujos,
kurių sudėties niekas nežino. Rusijos žiniasklaida, ypač į nemalonę
patekusi "Echo Moskvy" radijo stotis, skelbia, jog ir
dabar tebeveikia KGB įkurta slapta laboratorija, kurioje kuriamos
vis naujos mirtinų dujų rūšys. Netgi vyriausiasis Maskvos gydytojas
apkaltino valdžią, kad dėl mažiausiai 118 žuvusių įkaitų kalčiausi
yra aukščiausieji Rusijos pareigūnai, davę įsakymą panaudoti specialias
dujas. Anot vyriausiojo gydytojo, saugumiečiai vertė gydytojus
rašyti visiems mirusiesiems vienodą diagnozę: "Mirė dėl širdies
darbo nepakankamumo". Jis taip pat pažymėjo, jog daugelio
žuvusiųjų gyvybes buvo galima išgelbėti, jeigu gydytojai būtų
žinoję tų dujų sudėtį bei kitus komponentus. Maskvos žiniasklaida
vis dar neatsisako versijos, kad operaciją su įkaitais surengė
Rusijos specialiosios tarnybos, suradusios tos operacijos vykdytojus
iš viskuo nusivylusių ir viską praradusių čečėnų. Dėl to jie ir
buvo visi nužudyti.
Ir niekas netiki, kad Kremlius ir FSB atskleistų už devynių užraktų
slepiamą paslaptį apie panaudotas dujas. Vis daugėja nuomonių,
kad dėl žuvusiųjų kalčiausias yra prezidentas V.Putinas, asmeniškai
davęs įsakymą panaudoti nuodingąsias dujas. Jo dekretas dėl spalio
28 dienos paskelbimo gedulo diena ir žadėtos 100 tūkstančių rublių
kompensacijos žuvusiųjų artimiesiems vertinamas kaip eilinis dviveidiškumas.
Pačioje Maskvoje, kaip praneša užsienio informacijų agentūros,
milicijos pareigūnai, be jokių sankcijų, įsiveržia į gyventojų
butus, daro kratas ir suiminėja ne tik čečėnų tautybės žmones,
bet ir kitus kaukaziečius. Maskvos gatvėse ir miesto prieigose
susidarė didžiuliai transporto kamščiai. Milicija tikrina visus
įvažiuojančius į Maskvą ir išvažiuojančius krovininius sunkvežimius
ir beveik visus lengvuosius automobilius.
Kai kurie Rusijos politikos apžvalgininkai mano, kad ši panika
sukelta dirbtinai, siekiant įteigti visuomenei, jog atėjo laikas
smogti triuškinantį ir galutinį smūgį čečėnų "banditams".
Taip pat pasirodė pranešimai, kad pačioje Čečėnijoje ir kaimyninėje
Ingušijoje skubiai pradėtos rengti naujos koncentracijos stovyklos.
Stebėtojams sukėlė tik juoką Maskvos statytinio Čečėnijoje A.Kadyrovo
pareiškimas, jog dėl okupacinės rusų armijos veiksmų "dingo"
1600 taikių Čečėnijos gyventojų. Tokių "dingusiųjų"
yra keliasdešimt kartų daugiau. Tuo pačiu Rusijos demokratinių
pažiūrų politikai pataria prezidentui V.Putinui pernelyg nesidžiaugti
Vakarų politikų reiškiamomis užuojautomis ir sveikinimais dėl
"sėkmingai atliktos antiteroristinės operacijos", nes
yra aiškių požymių, kad Vakarų politikai, netgi Vokietijos kancleris
G.Šrioderis ir JAV prezidentas Dž.Bušas, ima suvokti, kad Rusijos
veiksmai Čečėnijoje neturi nieko bendra su kova prieš tarptautinį
terorizmą.
Beje, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų šalių laikraščiai skelbia,
kad buvo panaudotos dujos, sukurtos KGB laboratorijose šaltojo
karo laikais, o tarp jų komponentų yra mirtina medžiaga - zarinas.
Laikraščiai taip pat atkreipia dėmesį, jog JAV prezidentas Dž.Bušas
ir Didžiosios Britanijos premjeras T.Bleiras aiškiai paskubėjo
sveikindami Rusijos prezidentą V.Putiną su "sėkmingai pasibaigusia
antiteroristine operacija".
O baimės akys didelės. Praėjusio pirmadienio popietę nuskambėjo
pranešimai, kad nežinomi asmenys užgrobė du lėktuvus, skrendančius
iš Maskvos į Permę. Permėje buvo sutelktos didelės milicijos ir
specialiųjų tarnybų pajėgos. Po kelių valandų Rusijos ypatingųjų
situacijų ministerija pranešė, kad jokio užpuolimo nebuvo, o tik
klaidingai suveikė lėktuvuose esančios perspėjimų apie ypatingus
atvejus sistemos.
Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad oficialioji valdžia
toliau meluoja, skelbdama apie buvusių įkaitų aukų skaičių. Pranešama,
kad žuvusiųjų skaičius jau dabar yra ne 118 žmonės (nužudyti čečėnų
"teroristai" neskaičiuojami), o mažiausiai 180 žmonių.
Teigiama, kad žuvusiųjų bus dar daugiau, nes medikai pripažįsta,
kad daugelio žmonių, esančių ligoninėse, būklė labai sunki.
Petras KATINAS
© 2002"XXI amžius"