„Opus Dei“ švenčia savo įsteigėjo kanonizaciją

Ch. Eskriva 1974 m. birželio 24 d. Buenos Airėse (Argentina) laimina kūdikį

2002 m. spalio 6 d., dalyvaujant keliems šimtams tūkstančių žmonių, tarp jų ir keliems šimtams iš Lietuvos, iškilmingose šv. Mišiose Jonas Paulius II paskelbė šventuoju Chosėmariją Eskrivą (Josemaria Escriva), ispanų kunigą, “Opus Dei” įsteigėją. Ch. Eskrivos - mūsų laikų šventojo - gyvenimą popiežius rodo kaip pavyzdį visiems, ieškantiems šventumo. Spalio 7 dieną “Opus Dei” prelatas vadovavo padėkos šv. Mišioms Šv. Petro aikštėje, po kurių popiežius bendravo su visais dalyvavusiaisiais. Spalio 8 dieną šv. Brigitos bažnyčioje šv. Mišias lietuvių kalbą laikė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Taip pat dalyvavo Telšių vyskupas Jonas Boruta. Spalio 10 dieną po iškilmingų Mišių Šv. Eugenijaus bazilikoje naujo šventojo palaikai buvo grąžinti į Švč. Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kuri yra ,,Opus Dei” būstinėje.
Džiaugsminga daugiau kaip 300 tūkst. žmonių minia spalio 6 dienos ankstyvą rytą užtvindė Šv. Petro aikštę bei jos apylinkes, laukdama ,,Opus Dei” įsteigėjo Ch. Eskrivos kanonizacijos. Apie 10 val. papomobiliu atvyko Jonas Paulius II. Aikštėje griaudėjo minios keliamos ovacijos ir skambios giesmės, giedamos 37 chorų iš įvairių pasaulio šalių.
Likus pusantros valandos iki iškilmių pradžios, gretimos gatvės buvo pilnos žmonių, kurie mėgino prisiartinti prie milžiniškų ekranų, įrengtų iki pat Švento Angelo pilies Tiberio krante, pačiame Conciliazione gatvės gale. 9 val. prasidėjo pasirengimas kanonizacijai. Susirinkusiesiems buvo pasiūlyta apmąstyti Jono Pauliaus II ir Ch. Eskrivos žodžius, pagrindinius ,,Opus Dei” dvasios aspektus: visuotinį pašaukimą į šventumą, dieviškąją sūnystę, kasdienio gyvenimo pašventinamąją vertę, meilę Dievui ir gyvenimo vienybę.
Į kanonizaciją susirinko žmonės iš 84 šalių. Šv. Mišias, vadovaujant Jonui Pauliui II, koncelebravo 42 kardinolai ir vyskupai, atvykę iš penkių žemynų. Į kairę nuo popiežiaus altoriaus buvo bažnytinės valdžios atstovai, daugiau nei 400 kardinolų, arkivyskupų ir vyskupų. Daugelis iš jų į Romą atvyko su savo šalių maldininkų grupėmis. Tarp vyskupų buvo Maskvos arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius, maronitų arkivyskupai bei vienas chaldėjų vyskupas iš Libano ir du vyskupai iš Kubos. Iš Lietuvos į Romą vyko ir iškilmėse dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Telšių vyskupas Jonas Boruta.
Italijos delegacijoje, vadovaujamoje Ministrų tarybos viceprezidento Gianfranco Fini, buvo Kongreso prezidentas Pierferdinando Casini, vidaus reikalų ministras Giuseppe Pisanu, Romos meras Valteris Veltronis (Walter Veltroni) ir kiti. Iš Ispanijos atvyko užsienio reikalų ministrė Ana de Palacio ir teisingumo ministras. Tarp kitų asmenybių minėtinos Mama Ngina Kenyatta ir Lechas Valensa. Dalyvavo daug kitų sporto ir kultūros pasaulio įžymybių.
Pirmoje eilėje buvo dr. Manuelis Nevado Rey’us, gydytojas chirurgas, 1992 metais stebuklingai išgijęs nuo chroniško radiodermito, užtarus Ch. Eskrivai. Būtent šis stebuklas buvo tyrinėtas kanonizacijai. N. Rey’us sakė: ,,Nors jau daugelį kartų dėkojau šv. Chosėmarijai už savo pagijimą, šiandien atnaujinau šią padėką. Ir prašiau dar dviejų dalykų: kad padėtų man kasdien tapti vis geresniam ir kad padėtų “Opus Dei” žmonėms ir toliau būti dosniems. Kad kaskart vis gausėtų ir kad neštų Jėzaus žinią iki pat žemės pakraščių. Šiandien Šv. Petro aikštėje klausiau savęs: kodėl man? Aš esu nežinomas žmogus, šv. Chosėmarijos, universalaus žmogaus, nudirbusio didžiulį darbą, išrinktasis. Kodėl man? Aš esu savo darbo entuziastas, susirgęs profesine liga. Ir nors “Opus Dei” tikslas - žmogaus šventėjimas per kasdienį darbą, galbūt mano pagydymu norėta pabrėžti, jog tai yra Dievui patinkantis kelias”.
Prasidėjus šv. Mišioms, žmonės nuoširdžiai giedojo Visų Šventųjų litaniją. Tikinčiųjų malda buvo pilna susikaupimo. Popiežiui skaitant kanonizacijos žodžius, viešpatavo absoliuti tyla, paskui nugriaudėjo ilgi aplodismentai.
Maldininkai atidžiai klausėsi Šventojo Tėvo, juos kviečiančio “pakelti pasaulį į Dievą ir pakeisti jį iš vidaus”, padaryti taip, kad ir vidinis gyvenimas, tai yra bendravimo su Dievu gyvenimas, ir šeimos, profesinis bei visuomeninis gyvenimas, susidedantis iš mažų dalykų, nebūtų atskirti, bet sudarytų vieną ,,šventą bei pilną Dievo” gyvenimą. “Krikščioniškas tikėjimas nesuderinamas su konformizmu ir vidine inercija”, - sakė Popiežius, primindamas naujo šventojo mokymą. “Be abejo, - pridūrė Jonas Paulius II, - netrūksta nesupratimo ir sunkumų tam, kuris bando ištikimai tarnauti Evangelijos darbui. Viešpats skaistina ir formuoja paslaptinga kryžiaus galia tuos, kuriuos kviečia sekti paskui Jį. Bet kryžiuje, - sakydavo naujas šventasis, - randame šviesą, ramybę ir džiaugsmą: Lux in Cruce, requies in Cruce, gaudium in Cruce! Popiežius priminė susirinkusiesiems, kad ,,šv. Chosėmarija buvo maldos mokytojas ir maldą laikė nuostabiu ,,ginklu” atpirkti pasauliui”, ir kad ,,apaštalavimo vaisingumas daugiausia priklauso nuo maldos ir intensyvaus bei nuolatinio sakramentinio gyvenimo. Čia iš esmės glūdi šventumo ir šventųjų pasisekimo paslaptis”.
Šis maldos gyvenimas, reguliari sakramentų ir apaštalavimo praktika yra tai, kuo nusprendė gyventi daugybė dalyvaujančiųjų. Vienas tikintysis iš Lietuvos taip aiškino: “Eskrivos mokymas mane įtraukia į šventumo kelią, kokiu jis yra kitiems Bažnyčioje. <...> Tik susipažinęs su “Opus Dei” pradėjau reguliariau dalyvauti šiokiadienių šv.Mišiose. <...> Ši kanonizacija man yra puikus būdas geriau pažinti Eskrivą ir jo darbą”.
Ta proga ,,Opus Dei” prelatas vyskupas Chavjeras Ečevarija Rodrigesas (Javier Echevarria Rodriguez) dalijosi savo įspūdžiais tokiais žodžiais: ,,Man tai yra nenusakomai jaudinantis momentas, kurį stengiuosi išgyventi labai susivienijęs su Šventuoju Tėvu, su broliais vyskupais ir visa Bažnyčia. Dvidešimt penkerius metus bendravau su Ch. Eskriva. Mačiau jo kovą siekti šventumo tūkstančiais maldingumo, meilės ir krikščioniško džiaugsmo detalių, kurias šiandien prisimenu. Jaudinuosi matydamas, kad Popiežius skelbia šventuoju šį ištikimiausią sūnų, kuris praleido visą gyvenimą dosniai tarnaudamas Bažnyčiai ir sieloms bei po visą pasaulį skleisdamas meilę Bažnyčiai.
Kanonizuoti - tolygu paskelbti, kad žmogaus gyvenimas atitiko Kristaus pavyzdį. Esu liudytojas, kad Ch. Eskriva troško žiūrėti į Kristų, Jo ieškoti, nuolat bendrauti. Dažnai apmąstė Jo trisdešimt Nazareto metų, sudėtų iš darbo ir šeimos gyvenimo.
,,Šios pasaulio krizės yra šventųjų krizės”, - rašė Ch. Eskriva. Manau, kad šiuolaikinėms problemoms spręsti reikia tikrų krikščionių, vyrų ir moterų, kurie pašventina savo profesiją, kurie dirba su tarnavimo dvasia, kartu su kitais stengdamiesi sukurti visuomenę, vertą žmogaus, kuris yra Dievo sūnus. Pasaulis laukia iš krikščionių tikros revoliucijos, ramybės sėjimo.
Prašysiu šv. Chosėmarijos užtarimo, kad visi patirtume džiaugsmą, sekdami Kristumi savo kasdieniame darbe. Ir melsiuosi, kad mes, krikščionys, mokėtume nešti Kristaus šviesą šiam mūsų pasauliui, taip reikalingam vilties”.
Spalio 7 dieną 200 tūkst. piligrimų vėl laukė Šv. Petro aikštėje iškilmingų padėkos šv. Mišių, aukojamų dabartinio “Opus Dei” prelato. Po šv. Mišių aikštėje su visais dalyvaujančiaisiais popiežius pristatė ką tik atvykusį į Romą Rumunijos stačiatikių patriarchą. Jis norėjo jam parodyti žmones, kurie trokšta krikščioniškos vienybės, žinodamas, kad patriarchas jų bus gerai priimtas. Patriarchui pristatė tikinčiuosius kaip “Opus Dei” narius, kurie dėkoja už savo steigėjo kanonizaciją ir atrodo esantys labai patenkinti.
Spalio 8 dieną Šv. Brigitos bažnyčioje šv. Mišias lietuvių kalba aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Per pamokslą jis sakė: “Šventasis Chosėmarija mūsų laikų žmonėms tapo gerosios naujienos skelbėju, pasiūlydamas dar kartą perskaityti Evangeliją ir joje įžvelgti patį svarbiausią pašaukimą, skirtą visiems tikintiesiems: vyrams ir moterims, piliečiams, nuolatos esantiems pasaulio reikalų sūkuryje. Jis paliudijo, jog pasaulis ir jo aplinka negali sutrukdyti žmogui būti krikščioniu.
Būtų didelė klaida mąstyti, jog šventumas - tai tik išrinktųjų dalia, nes tai skatintų mus likti abejingus Kristaus kvietimui sekti Jo pėdomis. Šventasis Chosėmarija tvirtina, jog šventumas nereikalauja nepaprastų dalykų. Reikia tik vieno: įprastus darbus atlikti su didele meile Dievui.
Ch. Eskrivos paskelbimas šventuoju yra ypač reikšmingas, nes atkreipia mūsų dėmesį į jo apaštalavimo įkarštį, jo norą, kad kiekvienas krikščionis įstengtų savyje atrasti tą šventumo kibirkštį ir atrastą gėrį bei meilę skleistų pasauliui. Šventasis Chosėmarija patardavo: “Turime būti pamaldūs kaip vaikai, tačiau neturime likti neišmanėliai. Todėl, kiek įmanoma, visi turime rimtai ir moksliškai studijuoti tikėjimą... Mums reikia vaiko pamaldumo ir tikros teologo doktrinos”. Kaip tik todėl jis “Opus Dei” vadindavo “didele katecheze”, aiškindamas tai kaip poreikį įsigyti tinkamą žmogišką ir krikščionišką pasaulėžiūrą, kad ją galėtume perteikti kitiems.
Šv. Ch. Eskrivos troškimas buvo “tarnauti Bažnyčiai taip, kaip ji nori, kad jai būtų tarnaujama”. Šiais visuotinio autoritetų niekinimo ir prieštaravimų laikais toks požiūris tampa ypač svarbus. Su ištikimybe Šventajam Sostui mūsų šventasis siejo ir “Opus Dei” prelatūros veiklą. Jos nariai kartu yra ir dalinės Bažnyčios nariai, veikdami vienybėje su vietos vyskupu ir drauge liudydami visuotinio pašaukimo į šventumą galimybę.
“Opus Dei” įsteigėjo mokyme saugus ir tikras kelias pasiekti krikščioniškąjį šventumą yra Švenčiausioji Mergelė Marija. Ši Motinos ir Globėjos sąvoka yra labai artima mūsų tikintiesiems. Marija yra pas Kristų vedantis kelias, jos užtarimu mums suteikiama antgamtinė malonė, todėl, kaip aiškino šventasis Chosėmarija, būti krikščioniu - Dievo vaiku Kristuje - reiškė: priklausyti Marijai, būti Marijos vaiku. Jo stiprus pamaldumas Švč. M. Marijai skatina ir mus siekti šventumo, įsikibus į Dievo Motinos ranką.
Kristus, Marija, Popiežius - tai trys vardai, tvirtai sujungti šventojo Ch. Eskrivos širdyje. Kalbėdamas apie krikščionių apaštalavimą kasdienybėje, jis ne sykį kartojo: Visi drauge su Petru per Mariją pas Jėzų! Šis šūkis tampa ypač reikšmingas mūsų laikais, kai tenka vėl iš naujo pasauliui įrodyti, jog Bažnyčia yra gyva, veikli, kad ji - saugus žmonijos kelias į dorą, tiesą ir laimę”.
Priešais Šv. Eugenijaus bažnyčią, netoli Popolo aikštės, nuo spalio 3 dienos kai kurie iš dviejų tūkstančių savanorių parengė ekspoziciją, vaizduojančią Ch. Eskrivos gyvenimą ir darbus. Jie sutiko piligrimus, teikė informaciją. Nenutrūkstanti eisena ėjo tyloje susikaupti priešais karstą su įsteigėjo palaikais, laikinai išstatytais bažnyčioje. Spalio 10 dieną, po šv. Mišių, kurias aukojo dabartinis “Opus Dei” prelatas, relikvijos buvo grąžintos į netoliese esančią “Opus Dei” Tarybos bažnyčią (Bruno Buozi gatvėje).
Tomis dienomis Flavijus Kapučis (Flavio Capucci), kanonizacijos bylos postulantas (advokatas), džiaugėsi: “Nuo spalio 6 dienos mes nuspręsime, kad Eskriva mums daugiau nepriklauso. Jis bus duotas universalios Bažnyčios pavyzdžiu. Tai yra didelis skirtumas tarp beatifikacijos, kur palaimintojo garbinimas yra apribotas, ir kanonizacijos. Bet dėl to krikščionims nebūtina jį laikyti simpatišku”.
Pasak jo, Eskriva “išlaisvino pasauliečio krikščionio pašaukimą, kuris istoriškai neteisingai atrodė esąs susietas su pasitraukimu iš profesinio, šeimyninio ar socialinės veiklos gyvenimo. Jis pradėjo savo mokymą 1928 metais ir jau 1965 metais galėjo konstatuoti, kad jo intuiciją paliudijo įvairūs II Vatikano Susirinkimo dokumentai”.
Jis pabrėžia, kad dėl šventųjų nuolat polemizuojama, ir primena kaip pavyzdį Editą Štein, Tėvą Pijų ar indėną Chuaną Diegą, kurio istorinė egzistencija buvo padėta į bylą. “Tai patvirtina faktą, kad šventieji niekad nepriklauso korektiško politikavimo kategorijoms”.
Svarbu žinoti, kad 1928 m. spalio 2 d. Ch. Eskriva Madride atliko rekolekcijas, kurių metu Dievas apšvietė jo dvasią, kad jis praregėtų ir suvoktų, ko iš jo laukiama: skelbti visuotinį kvietimą į šventumą ir apaštalavimą tokiu būdu, kad “visų profesijų žmonės ieškotų šventumo kasdienėje veikloje <...>, tapdami kontempliatyviomis sielomis”.
1982 metais ši Bažnyčios institucija - “Opus Dei” - tapo asmenine prelatūra (ekleziastinis apibrėžimas). Prelatūra vadinama asmenine, nes ji pergrupuoja tikinčiuosius pagal kriterijų, kuris nėra teritorinis bet asmeninis. Ji valdoma prelato, kurį skiria Popiežius.
Visame pasaulyje “Opus Dei” yra apie 84 tūkst. narių, iš kurių 1800 kunigai. Jie išsiskirstę penkiuose kontinentuose: 1600 - Afrikoje, 4700 - Azijoje ir Okeanijoje, 29 tūkst. - Amerikoje ir 48 700 - Europoje.

Isabelle GAULLIER

© 2002"XXI amžius"