Atnaujintas 2002 m. lapkričio 22 d.
Nr.88
(1095)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir bažnyčia
Ora et labora
Susitikimai
Mums rašo
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Kritikuojamas naujasis Baltarusijos religinių bendruomenių įstatymas

Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai savo parašu patvirtinus, lapkričio pradžioje toje posovietinėje šalyje įsigaliojo naujas "Sąžinės laisvės ir religinių organizacijų įstatymas", kurį ekspertai vertina kaip labiausiai diskriminacinį Europoje. Šiuo įstatymu įvedamos gana griežtos religinių bendruomenių registravimo sąlygos, o neregistruotoms draudžiama visa veikla, netgi didesni susitikimai privačiuose namuose. Taip pat įvedama faktinė valstybinė cenzūra religinei literatūrai, ir užsienio piliečiams draudžiama vadovauti šalyje veikiančioms religinėms organizacijoms.
Kaip pranešama, naujo religijos įstatymo įsigaliojimą Baltarusijoje žmogaus teisių gynimo grupės ir religinės mažumos dėl įvedamų apribojimų ir draudimų sutiko su nusivylimu bei kritika. Visos konfesijos, išskyrus įstatymui be išlygų pritarusią didžiausią Stačiatikių Bažnyčią, pareiškė jam savo opoziciją, nors nevienodai griežtai. Katalikų Bažnyčios hierarchai priėmė naująjį įstatymą su tam tikru nuosaikumu, reikšdami viltį, kad jis ypatingai nepablogins tikinčiųjų padėties. Tuo tarpu protestantų bendruomenės neslėpė savo priešiškumo, pabrėždamos teisę įstatymo nesilaikyti, nes jis yra "priešingas tikėjimui ir biblijos principams" ir kad tokiu atveju "reikia paklusti Dievui, o ne žmonėms". Kaip manoma, naujasis religijų įstatymas Baltarusijoje gali paskatinti tikybinius konfliktus ir religinių mažumų atstovų emigraciją.
Baltarusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto duomenimis, kuriais remiasi ir vyriausybinės institucijos, pusė iš 10,1 mln. šalies gyventojų save pripažįsta tikinčiais. Tarp tikinčiųjų apie 80 proc. yra stačiatikiai, 14 proc. - katalikai, 2 proc. - tradicinių konfesijų protestantai ir mažiau kaip 1 proc. - judėjai. Šalyje taip pat veikia musulmonų ir kitų religijų nedidelės bendruomenės. Baltarusijoje iš viso yra įregistruota 2,8 tūkstančio religinių grupių (įskaitant stačiatikių bei katalikų parapijas), atstovaujančių net 28-ioms tikyboms ir denominacijoms.
Įdomu pastebėti, kad nors sociologai teigia, jog protestantai sudaro tik 2 proc. Baltarusijos tikinčiųjų, tačiau iš visų iki 2001 metų šalyje užregistruotų religinių grupių net 36 proc. yra įvairių protestantų denominacijų bendruomenės. Tuo tarpu užregistruotų stačiatikių bendruomenių dalis sudaro 44 proc. ir katalikų - apie 16 proc. Tendencija yra tokia, kad protestantų bendruomenių dalis Baltarusijoje nuolat didėjo, stačiatikių mažėjo, o katalikų per pastarąjį dešimtmetį beveik liko nepakitusi. Pavyzdžiui, Baltarusijos sekmininkų sąjunga yra užregistravusi net 491 savo bendruomenę, o Baltarusijos evangelikų krikščionių baptistų sąjunga - 270 bendruomenių. Įstatymo rengėjai teigė, kad būtent toks protestantinių grupių ir baltarusių tautinėms tradicijoms svetimų "naujųjų sektų" gausėjimas užpildant pokomunistinės visuomenės "dvasinę tuštumą" ir paskatino priimti griežtesnes registracijos sąlygas nustatantį įstatymą.
A.Lukašenkos autoritarinio režimo kontroliuojamame parlamente religijos įstatymas buvo priimtas birželio 27 dieną. (Nors oficialiai buvo teigiama, kad įstatymo projektas buvo išsiuntinėtas konfesijoms aptarti ir neva atsižvelgta į iš jų gautus 115 pasiūlymų bei pataisymų, tačiau, kaip rodo religinių mažumų protesto pareiškimai, jų nuomonė beveik visiškai ignoruota.) Senatas projektą patvirtino spalio 2 dieną (46 balsai už, 2 - prieš ir 4 - susilaikė), o pats A.Lukašenka jį pasirašė spalio 31 dieną. Kaip sakė įstatymą rengusios Valstybinės religinių ir tautinių reikalų komisijos pirmininkas Stanislavas Buko, šis įstatymas turi ginti šalį ir baltarusių tradicijas nuo "naujųjų kultų ir žalingų sektų".
Pagal naująjį įstatymą, visos šalyje veikiančios Bažnyčios, religinės organizacijos ir grupės privalo būti užregistruotos. Be įregistravimo pažymos negalima jokia religinė veikla, išskyrus atsitiktinius neiškilmingo pobūdžio susitikimus privačiose patalpose ir būstuose. Religinei grupei užregistruoti reikalinga, kad jai priklausytų bent 20 pilnamečių narių (iki šiol minimalus skaičius buvo 10 narių). Sekmininkai sako, kad dėl tokio "barjero" negalės būti užregistruota beveik pusė (apie 200) jų bendruomenių.
Nukentės ir žydų negausios bei po visą šalį išsisklaidžiusios bendruomenės, kurių religinė tradicija leidžia kurti atskirą tikinčiųjų grupę, esant ir dešimčiai narių.
Religinei organizacijai (Bažnyčios, konfesijos) visiškai užregistruoti ir juridiniam statusui suteikti reikalinga, kad ją sudarytų bent dešimt registruotų bendruomenių, iš kurių bent viena būtų užsiregistravusi prieš 20 metų (tai yra prieš 1982-uosius). Šio reikalavimo, pavyzdžiui, negalės įvykdyti krišnaitai, Baltarusijoje turintys septynias bendruomenes, ir mormonai, kurių yra tik trys užregistruotos bendruomenės. Taigi vadinamųjų "sektų" veikla bus labai suvaržyta, nes, be juridinio statuso, negalima leidybinė veikla, religinis švietimas ir kitos priemonės. Nukentės ne tik naujosios tikinčiųjų grupės, bet ir tradicinės denominacijos, pavyzdžiui, Rytų apeigų katalikai, kurie dabar Baltarusijoje turi 23 bendruomenes, bet apie jų registravimą prieš 20 metų, valdant sovietų komunistams, negalėjo būti nė kalbos. "Mes turėjome veikti pogrindyje ir patirti persekiojimus, o dabar mūsų Bažnyčiai vėl siūloma "eutanazija", ir jos mes nenorime", - sakė Minsko Rytų katalikų archimandritas Janas Gajekas, kuris taip pat yra Vatikano Rytų Bažnyčių kongregacijos konsultorius. Pagal naują įstatymą, persiregistruoti per dvejų metų laikotarpį turės visos religinės bendruomenės, kaip manoma, toli gražu ne visos Rytų apeigų katalikų parapijos išlaikys šį "egzaminą".
Žmogaus teisių organizacijos kelia didelį susirūpinimą ir dėl apribojimų religinės literatūros leidybai bei platinimui. Leidyba galės užsiimti tik tos įmonės, kurias įkūrė atitinkamos registruotos religinės organizacijos. Taip pat ir literatūros platinimas galės būti vykdomas tik tose vietose, kur yra leidžiama religinės bendruomenės veikla arba kur gautas atskiras vietinių valdžios institucijų leidimas. Štai kodėl kalbama apie netiesioginį valstybinės cenzūros religinei literatūrai sugrąžinimą.
Plačiai diskutuojama gana atsargi Baltarusijos lotynų apeigų katalikų vyskupų laikysena dėl naujo religijų įstatymo. Kaip žinoma, kaimyninėje Rusijoje panašaus įstatymo, kuris netgi mažiau varžantis nei baltarusiškoji jo versija, priėmimas sąlygojo tikrą vietos katalikų persekiojimą, taip pat ir kelių kunigų bei vyskupo išsiuntimą iš Rusijos. Tiesa, Baltarusijoje padėtis yra kitokia, nes čia jie sudaro žymiai didesnę tikinčiųjų dalį, be to, visi katalikų vyskupai ir pusė kunigų nėra užsieniečiai. Baltarusijoje dabar veikia dvi - Gardino ir Pinsko - kunigų seminarijos, kuriose kunigystei rengiasi 130 klierikų. Čia taip pat stipresnės katalikų bažnytinės institucijos, ypač katalikų kompaktiškai gyvenamose vietovėse vakarinėje ir pietinėje šalies dalyje. Žaisdamas "Vatikano korta" santykių su Rusija krizės akivaizdoje, A.Lukašenka vasarą netgi viešai pakvietė Popiežių apsilankyti Baltarusijoje, tuo "nemaloniai nustebindamas" Maskvos patriarchą Aleksijų II.
Kai kurie religinių mažumų atstovai ir žmogaus teisių gynėjai išreiškė įtarimą, kad dėl naujojo religijos įstatymo tarp dabartinės Baltarusijos vyriausybės ir Katalikų Bažnyčios hierarchų neva įvykęs "slaptas sandėris": vyskupai pasižadėjo nekomentuoti ir neginčyti naujojo įstatymo, o valdžia - užtikrinti, kad jų sielovadai nebus trukdoma. Tačiau Baltarusijos episkopato pirmininkas Minsko arkivyskupas kardinolas Kazimiežas Sviontekas tokius svarstymus kategoriškai atmetė. "Jie kalba kvailus dalykus, - sakė jis. - Katalikų Bažnyčia nesikiša į politiką. Jie galvoja, kad mes laimime kokias nors privilegijas. Jeigu kas tokias privilegijas gauna, tai tik stačiatikiai". Ganytojas, pastebėjęs, jog su naujuoju įstatymu katalikų padėtis Baltarusijoje nepagerės, taip pat išreiškė viltį, kad ji nebus blogesnė. Katalikai nebuvo naujojo įstatymo apribojimų pagrindinis taikinys, sakė kardinolas K.Sviontekas, stalinizmo laikotarpiu patyręs dešimtį metų trukusią lagerių nelaisvę. Jis paragino tikinčiuosius saugoti ir ginti savo Bažnyčią, kaip jie tai darė komunizmo eroje.
Tuo tarpu Baltarusijos stačiatikių metropolitas Filaretas, esantis Maskvos patriarchato jurisdikcijoje, išreikė visišką pasitenkinimą dėl naujojo įstatymo. Jo nuomone, tai, kad įstatymo preambulėje pripažįstamas Stačiatikių Bažnyčios "fundamentalus vaidmuo" baltarusių tautos istorijoje ir kultūroje, neprieštarauja įprastiems Europos teisiniams standartams. Pasirašydamas įstatymą, A.Lukašenka taip pat nurodė, kad "stačiatikybė yra svarbiausia religija Baltarusijos valstybėje, stipriai daranti įtaką visuomeniniams ir politiniams procesams. Mes ir toliau palaikysime stačiatikybę, kartu pripažindami vietą kitoms tradicinėms konfesijoms mūsų valstybėje".
Tačiau naujasis įstatymas buvo sukritikuotas tarptautinėje plotmėje, kaip dar kartą patvirtinęs, kad A.Lukašenkos režimas tęsia žmogaus teisių pažeidinėjimą. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento pareiškime teigiama, kad naujasis Baltarusijos religinių bendruomenių įstatymas "prieštarauja tarptautiniams religinės laisvės ir žmogaus teisių principams. Mes pritariame Europos Sąjungos ir daugelio religijų atstovų pareikštiems protestams prieš šį įstatymą, nes juo siekiama pirmiausia veikti toms religinėms grupėms, kurias A.Lukašenkos režimas laiko "netradicinio tikėjimo" apraiškomis".
Daugelis religinės įstatymdavystės ekspertų sutaria, kad negali kilti prieštaravimas tarp religinės laisvės principo, kaip pagrindinės žmogaus teisės, įtvirtinimo ir juridinio statuso atitinkamai religinei organizacijai pripažinti. Reikalavimai dėl bendruomenės narių skaičiaus ir veikimo šalyje trukmės gali būti keliami, kai kalbama apie aukštesnio lygio teisių suteikimą (pavyzdžiui, dėl galimybės vykdyti karinę sielovadą), bet ne apie teisę egzistuoti pačiai bendruomenei.

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija