Kritikuojamas naujasis
Baltarusijos religinių bendruomenių įstatymas
Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai
savo parašu patvirtinus, lapkričio pradžioje toje posovietinėje
šalyje įsigaliojo naujas "Sąžinės laisvės ir religinių organizacijų
įstatymas", kurį ekspertai vertina kaip labiausiai diskriminacinį
Europoje. Šiuo įstatymu įvedamos gana griežtos religinių bendruomenių
registravimo sąlygos, o neregistruotoms draudžiama visa veikla,
netgi didesni susitikimai privačiuose namuose. Taip pat įvedama
faktinė valstybinė cenzūra religinei literatūrai, ir užsienio
piliečiams draudžiama vadovauti šalyje veikiančioms religinėms
organizacijoms.
Kaip pranešama, naujo religijos įstatymo įsigaliojimą Baltarusijoje
žmogaus teisių gynimo grupės ir religinės mažumos dėl įvedamų
apribojimų ir draudimų sutiko su nusivylimu bei kritika. Visos
konfesijos, išskyrus įstatymui be išlygų pritarusią didžiausią
Stačiatikių Bažnyčią, pareiškė jam savo opoziciją, nors nevienodai
griežtai. Katalikų Bažnyčios hierarchai priėmė naująjį įstatymą
su tam tikru nuosaikumu, reikšdami viltį, kad jis ypatingai nepablogins
tikinčiųjų padėties. Tuo tarpu protestantų bendruomenės neslėpė
savo priešiškumo, pabrėždamos teisę įstatymo nesilaikyti, nes
jis yra "priešingas tikėjimui ir biblijos principams"
ir kad tokiu atveju "reikia paklusti Dievui, o ne žmonėms".
Kaip manoma, naujasis religijų įstatymas Baltarusijoje gali paskatinti
tikybinius konfliktus ir religinių mažumų atstovų emigraciją.
Baltarusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto duomenimis,
kuriais remiasi ir vyriausybinės institucijos, pusė iš 10,1 mln.
šalies gyventojų save pripažįsta tikinčiais. Tarp tikinčiųjų apie
80 proc. yra stačiatikiai, 14 proc. - katalikai, 2 proc. - tradicinių
konfesijų protestantai ir mažiau kaip 1 proc. - judėjai. Šalyje
taip pat veikia musulmonų ir kitų religijų nedidelės bendruomenės.
Baltarusijoje iš viso yra įregistruota 2,8 tūkstančio religinių
grupių (įskaitant stačiatikių bei katalikų parapijas), atstovaujančių
net 28-ioms tikyboms ir denominacijoms.
Įdomu pastebėti, kad nors sociologai teigia, jog protestantai
sudaro tik 2 proc. Baltarusijos tikinčiųjų, tačiau iš visų iki
2001 metų šalyje užregistruotų religinių grupių net 36 proc. yra
įvairių protestantų denominacijų bendruomenės. Tuo tarpu užregistruotų
stačiatikių bendruomenių dalis sudaro 44 proc. ir katalikų - apie
16 proc. Tendencija yra tokia, kad protestantų bendruomenių dalis
Baltarusijoje nuolat didėjo, stačiatikių mažėjo, o katalikų per
pastarąjį dešimtmetį beveik liko nepakitusi. Pavyzdžiui, Baltarusijos
sekmininkų sąjunga yra užregistravusi net 491 savo bendruomenę,
o Baltarusijos evangelikų krikščionių baptistų sąjunga - 270 bendruomenių.
Įstatymo rengėjai teigė, kad būtent toks protestantinių grupių
ir baltarusių tautinėms tradicijoms svetimų "naujųjų sektų"
gausėjimas užpildant pokomunistinės visuomenės "dvasinę tuštumą"
ir paskatino priimti griežtesnes registracijos sąlygas nustatantį
įstatymą.
A.Lukašenkos autoritarinio režimo kontroliuojamame parlamente
religijos įstatymas buvo priimtas birželio 27 dieną. (Nors oficialiai
buvo teigiama, kad įstatymo projektas buvo išsiuntinėtas konfesijoms
aptarti ir neva atsižvelgta į iš jų gautus 115 pasiūlymų bei pataisymų,
tačiau, kaip rodo religinių mažumų protesto pareiškimai, jų nuomonė
beveik visiškai ignoruota.) Senatas projektą patvirtino spalio
2 dieną (46 balsai už, 2 - prieš ir 4 - susilaikė), o pats A.Lukašenka
jį pasirašė spalio 31 dieną. Kaip sakė įstatymą rengusios Valstybinės
religinių ir tautinių reikalų komisijos pirmininkas Stanislavas
Buko, šis įstatymas turi ginti šalį ir baltarusių tradicijas nuo
"naujųjų kultų ir žalingų sektų".
Pagal naująjį įstatymą, visos šalyje veikiančios Bažnyčios, religinės
organizacijos ir grupės privalo būti užregistruotos. Be įregistravimo
pažymos negalima jokia religinė veikla, išskyrus atsitiktinius
neiškilmingo pobūdžio susitikimus privačiose patalpose ir būstuose.
Religinei grupei užregistruoti reikalinga, kad jai priklausytų
bent 20 pilnamečių narių (iki šiol minimalus skaičius buvo 10
narių). Sekmininkai sako, kad dėl tokio "barjero" negalės
būti užregistruota beveik pusė (apie 200) jų bendruomenių.
Nukentės ir žydų negausios bei po visą šalį išsisklaidžiusios
bendruomenės, kurių religinė tradicija leidžia kurti atskirą tikinčiųjų
grupę, esant ir dešimčiai narių.
Religinei organizacijai (Bažnyčios, konfesijos) visiškai užregistruoti
ir juridiniam statusui suteikti reikalinga, kad ją sudarytų bent
dešimt registruotų bendruomenių, iš kurių bent viena būtų užsiregistravusi
prieš 20 metų (tai yra prieš 1982-uosius). Šio reikalavimo, pavyzdžiui,
negalės įvykdyti krišnaitai, Baltarusijoje turintys septynias
bendruomenes, ir mormonai, kurių yra tik trys užregistruotos bendruomenės.
Taigi vadinamųjų "sektų" veikla bus labai suvaržyta,
nes, be juridinio statuso, negalima leidybinė veikla, religinis
švietimas ir kitos priemonės. Nukentės ne tik naujosios tikinčiųjų
grupės, bet ir tradicinės denominacijos, pavyzdžiui, Rytų apeigų
katalikai, kurie dabar Baltarusijoje turi 23 bendruomenes, bet
apie jų registravimą prieš 20 metų, valdant sovietų komunistams,
negalėjo būti nė kalbos. "Mes turėjome veikti pogrindyje
ir patirti persekiojimus, o dabar mūsų Bažnyčiai vėl siūloma "eutanazija",
ir jos mes nenorime", - sakė Minsko Rytų katalikų archimandritas
Janas Gajekas, kuris taip pat yra Vatikano Rytų Bažnyčių kongregacijos
konsultorius. Pagal naują įstatymą, persiregistruoti per dvejų
metų laikotarpį turės visos religinės bendruomenės, kaip manoma,
toli gražu ne visos Rytų apeigų katalikų parapijos išlaikys šį
"egzaminą".
Žmogaus teisių organizacijos kelia didelį susirūpinimą ir dėl
apribojimų religinės literatūros leidybai bei platinimui. Leidyba
galės užsiimti tik tos įmonės, kurias įkūrė atitinkamos registruotos
religinės organizacijos. Taip pat ir literatūros platinimas galės
būti vykdomas tik tose vietose, kur yra leidžiama religinės bendruomenės
veikla arba kur gautas atskiras vietinių valdžios institucijų
leidimas. Štai kodėl kalbama apie netiesioginį valstybinės cenzūros
religinei literatūrai sugrąžinimą.
Plačiai diskutuojama gana atsargi Baltarusijos lotynų apeigų katalikų
vyskupų laikysena dėl naujo religijų įstatymo. Kaip žinoma, kaimyninėje
Rusijoje panašaus įstatymo, kuris netgi mažiau varžantis nei baltarusiškoji
jo versija, priėmimas sąlygojo tikrą vietos katalikų persekiojimą,
taip pat ir kelių kunigų bei vyskupo išsiuntimą iš Rusijos. Tiesa,
Baltarusijoje padėtis yra kitokia, nes čia jie sudaro žymiai didesnę
tikinčiųjų dalį, be to, visi katalikų vyskupai ir pusė kunigų
nėra užsieniečiai. Baltarusijoje dabar veikia dvi - Gardino ir
Pinsko - kunigų seminarijos, kuriose kunigystei rengiasi 130 klierikų.
Čia taip pat stipresnės katalikų bažnytinės institucijos, ypač
katalikų kompaktiškai gyvenamose vietovėse vakarinėje ir pietinėje
šalies dalyje. Žaisdamas "Vatikano korta" santykių su
Rusija krizės akivaizdoje, A.Lukašenka vasarą netgi viešai pakvietė
Popiežių apsilankyti Baltarusijoje, tuo "nemaloniai nustebindamas"
Maskvos patriarchą Aleksijų II.
Kai kurie religinių mažumų atstovai ir žmogaus teisių gynėjai
išreiškė įtarimą, kad dėl naujojo religijos įstatymo tarp dabartinės
Baltarusijos vyriausybės ir Katalikų Bažnyčios hierarchų neva
įvykęs "slaptas sandėris": vyskupai pasižadėjo nekomentuoti
ir neginčyti naujojo įstatymo, o valdžia - užtikrinti, kad jų
sielovadai nebus trukdoma. Tačiau Baltarusijos episkopato pirmininkas
Minsko arkivyskupas kardinolas Kazimiežas Sviontekas tokius svarstymus
kategoriškai atmetė. "Jie kalba kvailus dalykus, - sakė jis.
- Katalikų Bažnyčia nesikiša į politiką. Jie galvoja, kad mes
laimime kokias nors privilegijas. Jeigu kas tokias privilegijas
gauna, tai tik stačiatikiai". Ganytojas, pastebėjęs, jog
su naujuoju įstatymu katalikų padėtis Baltarusijoje nepagerės,
taip pat išreiškė viltį, kad ji nebus blogesnė. Katalikai nebuvo
naujojo įstatymo apribojimų pagrindinis taikinys, sakė kardinolas
K.Sviontekas, stalinizmo laikotarpiu patyręs dešimtį metų trukusią
lagerių nelaisvę. Jis paragino tikinčiuosius saugoti ir ginti
savo Bažnyčią, kaip jie tai darė komunizmo eroje.
Tuo tarpu Baltarusijos stačiatikių metropolitas Filaretas, esantis
Maskvos patriarchato jurisdikcijoje, išreikė visišką pasitenkinimą
dėl naujojo įstatymo. Jo nuomone, tai, kad įstatymo preambulėje
pripažįstamas Stačiatikių Bažnyčios "fundamentalus vaidmuo"
baltarusių tautos istorijoje ir kultūroje, neprieštarauja įprastiems
Europos teisiniams standartams. Pasirašydamas įstatymą, A.Lukašenka
taip pat nurodė, kad "stačiatikybė yra svarbiausia religija
Baltarusijos valstybėje, stipriai daranti įtaką visuomeniniams
ir politiniams procesams. Mes ir toliau palaikysime stačiatikybę,
kartu pripažindami vietą kitoms tradicinėms konfesijoms mūsų valstybėje".
Tačiau naujasis įstatymas buvo sukritikuotas tarptautinėje plotmėje,
kaip dar kartą patvirtinęs, kad A.Lukašenkos režimas tęsia žmogaus
teisių pažeidinėjimą. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento
pareiškime teigiama, kad naujasis Baltarusijos religinių bendruomenių
įstatymas "prieštarauja tarptautiniams religinės laisvės
ir žmogaus teisių principams. Mes pritariame Europos Sąjungos
ir daugelio religijų atstovų pareikštiems protestams prieš šį
įstatymą, nes juo siekiama pirmiausia veikti toms religinėms grupėms,
kurias A.Lukašenkos režimas laiko "netradicinio tikėjimo"
apraiškomis".
Daugelis religinės įstatymdavystės ekspertų sutaria, kad negali
kilti prieštaravimas tarp religinės laisvės principo, kaip pagrindinės
žmogaus teisės, įtvirtinimo ir juridinio statuso atitinkamai religinei
organizacijai pripažinti. Reikalavimai dėl bendruomenės narių
skaičiaus ir veikimo šalyje trukmės gali būti keliami, kai kalbama
apie aukštesnio lygio teisių suteikimą (pavyzdžiui, dėl galimybės
vykdyti karinę sielovadą), bet ne apie teisę egzistuoti pačiai
bendruomenei.
Mindaugas BUIKA
© 2002"XXI amžius"