Pirmasis puslapis
Valstybė ir bažnyčia
Ora et labora
Susitikimai
Mums rašo
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Ukrainietis kunigas po dešimtmečio - vėl Anykščiuose

Kun.Petras Gubčiakevičius, OFM, (dešinėje), kartu su Anykščių parapijos klebonu kun. Stanislovu Krumpliausku prie klebonijos

Spalio mėnesį per kunigų rekolekcijas Panevėžyje Anykščių Šv.Mato parapijos klebonas kun. Stanislovas Krumpliauskas sutiko atostogaujantį Lietuvoje vienuolį iš Ukrainos - buvusį Anykščių bažnyčios vikarą kun.Petrą Gubčiakevičių ir pasikvietė į svečius. Kvietimas buvo mielai priimtas ir štai po dešimtmečio buvęs vikaras vėl apsilankė Anykščiuose. Jis dalyvavo liturginėse apeigose, lankė ligonius, bendravo su tikinčiaisiais. Kunigas netvėrė džiaugsmu, kad daugelis anykštėnų jį atpažino, svetingai sutiko, gražiai pagerbė, nors per tą dešimtmetį smarkiai pasikeitė ir Anykščiai, ir anykštėnai. Ir pats dvasininkas pasikeitė. Parapijiečiai, įpratę matyti vikarą su kunigo sutana, dabar jį išvydo su rudu vienuolio bernardino abitu.

Paskyrimas - į Anykščius

Vaikinas nuo jaunų dienų svajojo būti katalikų kunigu. Tačiau sovietmečiu tokios kunigų seminarijos SSRS veikė tik Kaune ir Rygoje - Ukrainoje seminarijos nebuvo. Jis norėjo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau nemokėjo lietuviškai, ir tai buvo pirmoji kliūtis, trukdžiusi išsipildyti jo svajonei.

Veiklių žmonių dvasinis centras
Paminėtas Lietuvių katalikų mokslo akademijos 80-metis

Vaizdai iš minėjimo (iš kairės): kun. dr. Artūras Jagelavičius, mons. prof. Vytautas Kazlauskas, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Aurelijus Žukauskas

1922 m. spalio 22 d. Kaune vyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigiamasis susirinkimas. Tad šį rudenį LKMA Vilniuje, Kaune bei kitose vietovėse paminėjo 80-ąsias veiklos metines. Spalio 25 dieną Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, šv. Mišių koncelebracijai vadovavo vysk. J.Boruta, SJ, pasakęs pamokslą bei taręs įžanginį žodį surengtoje konferencijoje. Dr. A.Vasiliauskienė apžvelgė LKMA genezę, apie LKMA humanitarines veiklos kryptis bei perspektyvas kalbėjo akademikas Antanas Tyla, tiksliuosius mokslus pristatė akad. Sofija Kanopkaitė.
Kaune LKMA jubiliejus paminėtas spalio 26 dieną Katalikų teologijos fakultete. Šv. Mišias fakulteto koplyčioje aukojo Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Aurelijus Žukauskas, mons. prof. Vytautas Kazlauskas ir kun. dr. Artūras Jagelavičius, pasakęs pamokslą, kuriame taip perteikė daugelio žymių mokslininkų mintis apie tikėjimą, mokslo ir tikėjimo santykį: "Rašytojas Maksimas Gorkis vaizduoja vieną nakvynės namų gyvenimo sceną. Ankstyvą rytą vienas po kito pabunda keliauninkai ir žiovaudami pradeda savo dieną. Tarp jų - mahometonas. Jis atsiklaupęs pasineria į rytmetinę maldą - pokalbį su Dievu, su Aukščiausiąja pasaulio Tiesa. Nakvynininkai, sustoję už jo, smalsiai žiūri ir niekaip nesupranta, kaip galima tikėti Dievą ir viešai Jam melstis. Bet jie sielos gelmėse junta paslaptingą ilgesį bei norą tikėti šviesos pasaulį, esantį virš žemės tamsybių, anapus materijos.

Istorinis Popiežiaus apsilankymas Italijos parlamente

Popiežius Jonas Paulius II sveikina Italijos parlamento narius

Sudėtinga Bažnyčios ir valstybės santykių istorija

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Italijos parlamente nebuvo pirmasis jo apsilankymas aukščiausioje įstatymdavystės institucijoje - jis jau yra buvęs ir pasakęs kalbas Australijos, San Marino ir Lenkijos parlamentuose, o taip pat Europos parlamente Strasbūre. Ir vis dėlto lapkričio 14 dieną Šventojo Tėvo iškilmingą priėmimą Italijos deputatų rūmų ir senato bendrame posėdyje jį plačiai nušvietusi tarptautinė žiniasklaida beveik vieningai pavadino istorinės reikšmės įvykiu.
Tai, kad iki šiol nė vienas Popiežius nebuvo pakviestas į vos pusantro kilometro nuo Vatikano, kitame Tiberio krante esančius Montečitorijo rūmus, pirmiausia yra susiję su sudėtinga Šventojo Sosto ir Italijos santykių istorija šios valstybės audringame vienijimosi procese XIX amžiuje. Tokia jau istorijos ironija,kad labiausiai katalikiškos italų tautos vienijimasis kartu reiškė Popiežiaus valdytos bažnytinės valstybės "Stato Pontificio" žlugimą. Nors Bažnyčia priešinosi sukilimų, kovų ir prievartos kupinai eigai, naujosios Italijos valstybės ir Vatikano santykiai, ypač popiežiaus Pijaus IX pontifikato laikotarpiu (1846-1887), buvo pasiekę žymiausią priešiškumo lygį, turėjusį įtakos vėlesnių dešimtmečių įvykiams.

Butaforija ir realybė

Didžiajai žiniasklaidai atėjo tikras pjūties metas. Partijos, kandidatai į Prezidento postą be paliovos kemša į didžiųjų dienraščių puslapius pažadų šūsnis. Žinoma, už tai reikia mokėti. Aišku, redaktoriai puikiai supranta, kad spausdina, švelniai tariant, ir nesąmones, tačiau ką padarysi. Kas gi atsisakys pinigų? Todėl rašoma ne tik apie „pirmą kartą pasaulyje“ Panevėžio moterų kolonijoje vykusius „Mis nelaisvės“rinkimus, bet ir apie dar keistesnius dalykus. Pavyzdžiui, apie tai, kad centristų lyderis, kandidatas į Prezidento postą Seimo narys Kęstutis Glaveckas įrašytas savo partijos pirmuoju numeriu rinkimų sąraše į Kauno savivaldybės tarybą. Tokių dalykų tikrai visame pasaulyje iki šiol nėra buvę. Vienas K.Glaveckas trijuose asmenyse! O jeigu atsitiktų toks neįtikėtinas dalykas, kad išrinktų? Prezidentas turėtų važinėti į antrojo Lietuvos miesto savivaldybės tarybos posėdžius? Pasirodo, K.Glaveckas ryžosi aukotis tėvynės ir Kauno labui, nes negalįs žiūrėti, kaip nuolat besikeičiantys miesto merai, politikų perbėgimai iš vienos frakcijos į kitą pavertė miestą nevaldomą. Štai ateis centristai visiems laikams, ir padarys tvarką. O dėl perbėgėlių, tai pakanka tik pažvelgti į centristų sąrašą į Kauno savivaldybės tarybą. Joje taip pat tų perbėgėlių ne vienas. Priglaudžia visus. Netgi buvusius V.Šustausko vadovaujamos Laisvės sąjungos narius, pajutusius, kad jų vado akcijos sparčiai krinta, ir todėl ieškančius patikimesnės užuovėjos. Tiesa, į tokius dalykus gana ramiai žiūri valdančiosios, absoliučiai viską išmanančios partijos vadovai. Juk ne vienas jų atvirai yra pasakęs, kad Lietuvoje nėra jokios organizuotos jėgos, kuri priverstų juos pasitraukti. Antra vertus, jokio skirtumo ir tokiu atveju nebūtų. Vadinamosios „trečiosios jėgos“ tėra tik eilinis triukas. Nesvarbu, kad ta „trečioji jėga“ kritikuoja valdžią, netgi užima opozicijos bazę. Tik kas iš to. Buvo LKP (LDDP) ir tebėra. Ir visai nesvarbu, kad ją pakeis kita LKP (centristai), Naujoji sąjunga, K.Prunskienės ir R.Karbauskio junginys, pagaliau paskutinioji LKP atmaina – R.Pakso liberalai demokratai, dargi K.Bobelio krikščionys demokratai. Tos pačios mergelės, tik kitos suknelės. Kas turi galvą ant pečių – tegalvoja.