Atnaujintas 2002 m. gruodžio 6 d.
Nr.92
(1099)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Atšventęs 75-metį, kardinolas A.Sodanas
lieka Vatikano valstybės sekretoriaus poste

Kardinolas Andželas Sodanas

Pagrindiniam Popiežiaus bendradarbiui Šventojo Sosto politiniams ir diplomatiniams reikalams, Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Andželui Sodanui, lapkričio 23 dieną pažymėjusiam 75-erių metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II laišku padėkojo už vertingą bei uolią tarnybą ir kartu pranešė, kad jį palieka ankstesniame poste. Pagal Bažnyčios kanonų teisę vyskupai ir kardinolai, sukakus 75-eriems metams, privalo įteikti Popiežiui atsistatydinimo prašymus. Popiežius pats sprendžia, ar juos patvirtinti, ar atmesti, atidedant atsistatydinimą vėlesniam laikui. Kaip žinoma, Jonas Paulius II praėjusį pavasarį nepriėmė atsistatydinimo prašymo, kurį dėl amžiaus jam įteikė įtakingasis vokiečių kardinolas Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas Jozefas Ratcingeris. Panašiai atsitiko ir su kardinolu A.Sodanu.
Vatikano spaudos centro paskelbtame laiške Popiežius išreiškė kardinolui A.Sodanui savo „asmeninį pripažinimą už didžią pagalbą“, kurią jis per pastaruosius dvylika metų suteikė Šventajam Tėvui „kaip artimas bendradarbis ir reiklus valstybės sekretorius“. Kardinolas prašomas toliau eiti šias pareigas, kartu paliekant „Popiežiaus dispozicijoje jo turimas nepaprastas kvalifikacijas“. Pažymėjęs, kad „brangaus brolio“ kardinolo A.Sodano veikla visuomet buvo įkvėpta „meilės Bažnyčiai ir klusnumo dvasios“, Jonas Paulius II jį užtikrino, maldose prašąs Viešpaties suteikti jam visokeriopą pagalbą.
Kardinolas A.Sodanas gimė 1927 m. lapkričio 23 d. Italijos Piemonto provincijoje, žemvaldžio šeimoje ir buvo antras iš šešių vaikų. Jo tėvas Džiovanis Sodanas (miręs 1991 metais) tris kadencijas yra buvęs Italijos parlamento nariu. Baigęs Asčio vyskupijos seminariją, A.Sodanas 1950 m. rugsėjo 23 d. gavo kunigystės šventimus. Tęsė studijas popiežiškajame Grigaliaus universitete, kur apsigynė teologijos doktoratą. Dirbo jaunimo sielovadininku, dėstė dogmatinę teologiją Asčio kunigų seminarijoje.
1959 metais pradėjo tarnybą Šventojo Sosto diplomatiniame korpuse. Baigęs Popiežiškąją diplomatų akademiją ir apsigynęs kanonų teisės doktoratą Laterano universitete, dirbo nunciatūrų sekretoriumi Ekvadore, Urugvajuje ir Čilėje. 1968 metais sugrąžintas į Vatikaną dirbti Valstybės sekretoriate (tada vadintame Bažnyčios viešųjų reikalų taryba). Su diplomatinėmis misijomis aplankė komunistų valdytas Rumuniją, Vengriją, Rytų Vokietiją. 1977 m. lapkričio 30 d. popiežius Paulius VI jam suteikė arkivyskupo titulą ir paskyrė apaštaliniu nuncijumi į Čilę.
Tai buvo sudėtingas laikotarpis šioje Lotynų Amerikos šalyje, kurią valdė Pinočeto režimas. Nuncijus smerkė pasitaikiusius prievartos aktus, ragino gerbti žmogaus teises. Per darbo Čilėje dešimtmetį aplankė beveik visas šalies vyskupijas, sėkmingai tarpininkavo taikiai sprendžiant ginčą tarp Čilės ir Argentinos dėl pietinių teritorijų vadinamajame „Beagle kanalo“ konflikte. Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. gegužės 28 d. jį vėl sugrąžino į Romą ir paskyrė Bažnyčios viešųjų reikalų tarybos sekretoriumi. Po netrukus įsigaliojusių Šventojo Sosto struktūrų pertvarkymo tai buvo santykių su valstybėmis sekretoriaus (užsienio reikalų ministro) pareigos. Arkivyskupas A.Sodanas paskirtas vadovauti ir Popiežiškajai Rusijos komisijai.
Šiose atsakingose pareigose jis sutiko didžiąsias politines permainas Rytų Europoje – „geležinės uždangos“ ir Berlyno sienos griuvimą, Bažnyčios atgautą laisvę. Vadovavo Vatikano delegacijoms Vienoje, Kopenhagoje, Niujorke ir Paryžiuje vykusiuose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijos susitikimuose, kuriuose buvo pasirašyti žmogaus teises, tarp jų ir religijos laisvę įtvirtinantys dokumentai. Iš Vatikano valstybės sekretoriaus pareigų atsistatydinus pensinio amžiaus sulaukusiam legendiniam kardinolui Agostinui Kazaroliui, į šį postą 1990 m. gruodžio 1 d. Popiežius paskyrė jau didelę diplomatinio darbo patirtį turintį arkivyskupą A.Sodaną, kurį 1991 m. birželio 28 d. konsistorijoje pakėlė kardinolu.
Lapkričio 24 dieną interviu didžiausiam Italijoje Milano dienraščiui „Il Corriere della Sera“ kardinolas dėkojo Šventajam Tėvui už jam parodytą pasitikėjimą, taip pat papasakojo apie reikšmingiausius jo tarnystės Popiežiui momentus. Kalbėdamas apie šių dienų aktualijas, jis sakė, kad svarbiausia yra išsaugoti taiką pasaulyje, ypač gresiančio karo su Iraku akivaizdoje. Kardinolas A.Sodanas pažymėjo, kad turi būti išsemtos visos dialogo ir derybų galimybės, prieš darant kokius nors karinio įsikišimo planus. „Karas problemos neišsprendžia, o sąvokos „preventyvinis karas“ (apie kurį, kaip kovą su terorizmu, dabar kalba Jungtinių Valstijų administracija – M.B.) iki šiol nebuvo Jungtinių Tautų Organizacijos žodyne“, - sakė jis.
O tiems, kurie kalba, kad Jungtinės Tautos šiomis aplinkybėmis mažai kuo gali padėti, jis atsakė, jog „viską turi padaryti, kas jų galioje, kad JT vaidintų aktyvesnį ir efektyvesnį vaidmenį pasaulio scenoje“. Kardinolas A.Sodanas paaiškino, kad Vatikanas taip pat svarsto galimybę labiau prisidėti prie Jungtinių Tautų veiklos ir gal netgi tapti visateise šios tarptautinės organizacijos nare. Iki šiol JT buvo dvi šalys – Vatikanas ir Šveicarija, kurios turėjo Jungtinėse Tautose nuolatinio stebėtojo statusą. Šis statusas leidžia dalyvauti diskusijose ir debatuose, rengiant visus dokumentus, tačiau nesuteikia balso teisės Generalinėje Asamblėjoje. Po rugsėjo mėnesį šalyje surengto referendumo pagaliau ir neutralioji Šveicarija tapo visateise JT nare. Taigi Vatikanas liko vienas, turintis nuolatinio stebėtojo statusą, ir šios dalyvavimo formos pakeitimas yra atviras klausimas, sakė kardinolas A.Sodanas. jis pastebėjo, kad reikia gerbti nuostatą, jog dabar valstybė paprastai nėra identifikuojama su konkrečia religija, tuo tarpu Šventojo Sosto diplomatijos uždavinys yra „kantriai darbuotis taikos labui ir kartu perteikti krikščioniškąjį mokymą“.
Palietęs Europos vienijimosi klausimą, kardinolas nurodė rengiamos naujosios Europos konstitucijos svarbą, kuri turi pripažinti krikščioniškąjį paveldą. „Beveik 25-erius metus Šventasis Tėvas kviečia Europą kvėpuoti abiem plaučiais, tai yra Rytų ir Vakarų, o kartu remtis bendromis krikščionybės šaknimis. Mes turime viltį, kad krikščioniškasis paveldas bus paminėtas būsimos Konstitucijos 2-ajame straipsnyje, kur kalbama apie naujosios Europos vertybes, - sakė kardinolas A.Sodanas. – Mes taip pat tikimės, kad bus įterptas naujas straipsnis, kuriame skelbiama, kad Europos Sąjunga vadovaujasi religijos laisvės principu, pripažįsta Bažnyčių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimą ir garantuoja joms teisę laisvai organizuotis“.

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija